Vakar pasauliui minėjus 87-ąsias Molotovo–Ribbentropo pakto metines, Rusijoje ši data nuosekliai stumiama į šalį, dėmesį perkeliant į 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą.
Taip Kremliaus propagandistai kuria alternatyvią tikrovę, kurioje kažkur dingsta beveik dveji metai – nuo 1939-ųjų rugsėjo iki 1941-ųjų birželio. Anot „Debunk.org“, pašalinus juos iš istorijos, SSRS nejučia tampa „nekalta auka, kurią klastingai užpuolė hitlerinė Vokietija“.
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą, kurio duomenimis, šiais metais Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 192 turinio vienetai apie Molotovo–Ribbentropo paktą, iš kurių net 169-iuose paktas buvo vaizduojamas teigiamai. Palyginti su 2025-aisiais, bendras turinio kiekis sumažėjo daugiau nei du kartus (t. y. pernai – 481 turinio vienetas, iš kurių 403 – teigiami). Anot „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai gali būti sietina su keletu priežasčių.
„Viena vertus, pernai minėtos 80-osios Pergalės dienos metinės sukėlė didelį ažiotažą Antrojo pasaulinio karo tema. Kita vertus, šiemet minimos 85-osios SSRS ir Vokietijos karo pradžios metinės – data, kurią Rusijos propaganda skelbia neva tikrąja karo pradžia, taip slėpdama Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų reikšmę“, – teigia analitikas.
Dažniausiai šiais metais kartotas naratyvas Molotovo–Ribbentropo paktą pristato kaip priverstinį, gynybinį žingsnį. Esą SSRS jį pasirašė tik todėl, kad Vakarų valstybės ir Lenkija atsisakė derėtis dėl bendro fronto prieš Hitlerį.
„Tai klasikinis Kremliaus bandymas SSRS iš agresorės paversti karo auka. Pats paktas nėra neigiamas – neigiama Sovietų Sąjungos atsakomybė už jo pasirašymą. Neva Stalinas buvo priverstas sudaryti šį susitarimą, esą siekdamas apsiginti, o ne sąmoningai pasirinkęs jį pasirašyti. Tačiau tikrąją atsakomybę atskleidžia slaptieji protokolai, todėl jie Kremliaus propagandai lieka didžiausia rakštis“, – aiškina A. Kazlauskas.
Kitas populiarus naratyvas – 1939 m. Molotovo–Ribbentropo paktą pasitelkti kaip šiandienos Rusijos veiksmų pateisinimą, tiek dabartinėms Rusijos ir JAV deryboms, įskaitant Trumpo ir Putino susitikimą Aliaskoje, tiek karui Ukrainoje. Esą, kaip 1939 m. susitarimas leido SSRS „nusipirkti laiko“, taip ir šiandien Rusija neva priversta strategiškai derėtis su Vakarais, siekti buferinių zonų ir susitarimų su „agresoriumi“.
„Praeitis paverčiama dabarties alibi. Paktas jau nebevertinamas kaip istorinis faktas – jis tapo pavyzdžiu, esą įrodančiu pasirinktos strategijos sėkmę. Būtent šiuo pavyzdžiu dabar aiškinami ir šiandienos Rusijos veiksmai“, – teigia analitikas.
Analizėje pastebėta, kad svarbiais dezinformacijos taikiniais Molotovo–Ribbentropo pakto kontekste išlieka Lenkija ir Baltijos šalys. Lenkija iš Antrojo pasaulinio karo aukos paverčiama agresore, esą pati susitarusi su Hitleriu dalyvavo Čekoslovakijos padalijime, todėl neturinti moralinės teisės kaltinti SSRS.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupacija neigiama dvejaip: viena vertus, esą Stalinas iš geros valios atidavė Vilniaus ir Klaipėdos kraštus; kita vertus, primenamas neva pačių kolaboravimas su naciais.
„Ir Lenkijos, ir Baltijos šalių atveju Kremliaus propaganda veikia pagal mafijos logiką – sutepama auka, kad agresoriaus nusikaltimas imtų atrodyti tik kaip dviejų nusikaltėlių ginčas“, – sako A. Kazlauskas.
Lietuvoje įsikūręs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ yra nepriklausoma technologijų organizacija ir NVO, tirianti dezinformaciją, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI) bei vykdanti edukacines medijų raštingumo programas 22 šalyse. Kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis, rinkimų metu „Debunk.org“ vykdo stebėseną bei analizę visoje Europoje, taip pat Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
2025 m. „Debunk.org“ pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams, kuriuose naudojamos pažangios priemonės bei metodikos darbui šioje srityje – „Debunk.org Academy“.
„Debunk.org“ analizės ne kartą cituotos tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“, „The Financial Times“ ir kt.
O debunkininkai istorijos neklastoja, neslepia paktus, kurių karo nugalėtojai dar neleidžia skelbti prastuomenei – tik pasauliniai socialistai ir konspiratoriai tegali juos skaityti? Neišsteni pasakyt, kad prieš tai, kol Vokietija dar nepuolė Lenkijos, Lenkija buvo okupavusi trečdalį Lietuvos – Pietryčių Lietuvą. Turi problemų su teksto suvokimu. Šiuo atveju tų slaptųjų Molotovo Maskvos paktų protokolų. O kodėl kitos pusės slaptuosius protokolus neviešina ir apie juos nerašo, kas kuo buvo, sakykime, 1939 metų datai ir su kokiais gyvosios ir industrinės jėgos resursais, ginkluote ir t.t.? Kokios priežastys pirmiausia, o ne pasekmės? Kodėl Tautinius socialistus tie debunkininkai rašo sutrumpintai, o Pasaulinius socialistus ne? Tad kame reikalas? Kokius naivuolius medžioja? Ko nieko nerašo apie Internacių konspiraciją ir agresiją? Nepateikia Niurnbergo popierkų originalus, sprendimus, verdiktus su datomis, pavardėmis, valstybėmis, nepateikia skaičiavimo metodikas, liudijimus? Kokie visuotinai, atseit, žinomi faktai teisme nenagrinėjami? Neanalizuoja Karo garantijos suteikimo Lenkijai reikšmės, apie tai nekalba, kodėl? Ir kodėl ta pati Lenkija buvo apgauta? Ar kartais pačius debunkininkus nereikia desovietizuoti? Įtakos zonos nereiškia karo. Faktas Suomijos atvejis, tad ko tylite? A, načalnikas neleidžia apie tai rašyti tiesos, tiesa? Nori ir jie prisidėti prie lietuvių keitimo nelietuviais vajaus kartu su mūsų verslininkais per Maskvos malonę ar kaip? Kokių šalių piliečiais save laiko tie verslininkai, kuriems lietuviai per prasti darbininkai ir nenori veltui jimes dirbti, o patys nori būt tik milijonieriais kitų sąskaita. Mūsų tautos nunykimo sąskaita.
The Epstein Files: Aaron Swartz, MIT & Jeffrey Epstein- The Connection No One Talks About
youtube.com/watch?v=Bg-uB12NrOs
Šitie faktų tikrintojai tikri nabagai, nes neišgali net 1939 metų politinio žemėlapio nusipirkti ir pagaliau susižinoti kas kuo buvo tai datai ir ką planavo, kokius paktus rengė imperinės galybės? Pavyzdžiui Čerčilio-Stalino Maskvos paktą 1939 metų spalio 15 dienos. Slepia žalčiai ir nieko nesako univerkių paikiems studentams ir kitiems mamyčiukams – mokslo pirmūniukams. Kažkada net spalvotą ir didelį politinį pasaulio žemėlapį okupacijos metais galėjai Vilniaus “Draugystės” knygyne nusipirkti, o dabar ne. Ten dabar kavinė ir dezi propagandinė makulatūra – įmantri apgaulė ir saviapgaulės menas iliuzionistams. Aš tokį žemėlapį pirkau net 1981 metais ir iš jo viskas buvo aišku, kas kuo buvo 1939 metų datai. Kokios esminės priežastys sukėlė tą baisų pasaulinį karą ir ką dabar tos pačios galybės planuoja, organizuoja ir vykdo – įgyvendina. Kokius slaptuosius paktus ir protokolus prie jų turi. Kokios slaptos dabartinės popierinės ir kvantinės, elektroninės popierkos, lengvai sunulinamos kaip mūsų “babuškų” sąskaitos banke.
The REAL Epstein File Secrets They Are Covering Up
youtube.com/watch?v=gxoPqY-CgGE
Pasaulinio garso saugumo ekspertas Gavinas de Beckeris atskleidžia, kodėl Jeffrey Epsteinas nebuvo tikras milijardierius, o kruopščiai sukurta konstrukcija, finansuojama šimtais milijonų iš vieno šaltinio ir sukurta tam, kad priviliotų įtakingus žmones į šantažo operaciją, kuri galėjo pasitarnauti bent vienai užsienio žvalgybos agentūrai. Šiame pokalbyje nagrinėjama, kodėl vyriausybėms prireikia dešimtmečių, kad pripažintų tiesą įvairiais klausimais – nuo „Agent Orange“ iki asbesto, kodėl visiško skaidrumo Epsteino byloje dar gali prireikti metų ir ką jau atskleidė paviešinti trys milijonai dokumentų. Sužinokite: • Kodėl Epsteinas buvo „konstrukcija“ ir iš kur iš tikrųjų atsirado jo pinigai • Kaip žingsnis po žingsnio vyko šantažo operacija • Kodėl susitarime dėl kaltės pripažinimo buvo įtraukti neįvardyti bendrininkai • Ryšys su užsienio žvalgyba ir kas, Gavino manymu, už jo slypi • Kodėl vyriausybės vis dar redaguoja Epsteino bylas • Kaip Epsteinas verbavo įtakingus žmones per patikimus ryšius
Jeffrey Sachs America’s Presidents Don’t Actually Run the Country
youtube.com/watch?v=nCfjvkWMhv0
Profesorius Jeffrey Sachs teigia, kad Amerikos užsienio politiką nebėra lemiama išrinktų lyderių ar visuomenės nuomonės, o tai, ką jis apibūdina kaip neatskaitingą saugumo aparatą, kuris nuo CŽV įkūrimo 1947 m. veikė beveik nepriklausomai nuo priežiūros. Sachs atskleidžia, jo manymu, dvi pagrindines Amerikos valdymo problemas: saugumo valstybę, įgaliotą veikti neigiant ir su minimalia atskaitomybe, ir kampanijų finansavimo sistemą, kuri, jo teigimu, buvo faktiškai panaikinta Aukščiausiojo Teismo sprendimais, leidžiant įmonių ir lobistų pinigams dominuoti Kongrese. Jis tai sieja su brangiai kainuojančių, nesėkmingų karų modeliu – nuo Vietnamo iki Irako ir dabartinio konflikto su Iranu – teigdamas, kad kiekvienas iš jų galiausiai susilpnino, o ne sustiprino Amerikos pasaulinę poziciją. Pokalbyje taip pat aptariama didėjanti ekonominė nelygybė Jungtinėse Valstijose, mažėjantis visuomenės pasitikėjimas visame politiniame spektre ir Sachso požiūris į kylančius politinius judėjimus, bandančius mesti iššūkį status quo iš abiejų pagrindinių partijų vidaus. Plataus masto Amerikos institucijų ir užsienio politikos kritika, kurią pateikia žymus ekonomistas.
Jie visada falsifikuoja istoriją, ,,vargšai okupantai”:))))
Man labiau panašu, kad tai mes bandome iškraipyti istoriją. Sovietų sutartis su nacistine Vokietija buvo paskutinė, prieš tai kitoms šalims pasirašius sutartis su naciais. Vokietijos ir Lenkijos 1934 m. sutartis, Anglijos Vokietijos 1935 m. sutartis, Miuncheno suokalbis tarp D.Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir nacistinės Vokietijos, kuris ir pradėjo antrąjį pasaulinį karą, kai buvo padalinta Čekoslovakija. Jos gabalą atsigriebė ir Lenkija. 1939 m gegužės – birželio mėn. (iki Molotovo-Ribentropo) nacių sutartys su Danija, Estija, Latvija. O kur dar nacių sutartys su Japonija, Italija. Po visų šitų sutarčių, kai jau tapo aišku, kad viskas daroma, kad nacistinę Vokietiją užsiundyti ant sovietų, tik tada sovietai pasirašė sutartį su naciais. Tikslai buvo du – kiek galima atidėti neišvengiamą karą ir atitolinti vakarinę sovietų sieną.
Bet mes ar nenorime, ar nesugebame matyti viso plataus vaizdo, kas vyko. Imame siaurą atkarpą ir varomw propagandą.
Dar nebuvo jokių nacionalsocialistų, o Rusijos bolševikai skelbė apie pasaulinę Revoliuciją.
Revoliucija į Rusiją buvo eksportuota, finansuota, organizuota. Ir tame labiausiai kyšo D.Britanijos imperijos ausys. Tai viena. Antra – apie pasaulinę revoliuciją svaigo Trockis. Stalino politika buvo kita, todėl su Trockiu buvo susidorota. Tad nereikia svaigti apie tai, ko iš esmės nebuvo tuo metu.
Buvo vienas istorinis noras,- painti kuo daugiau ne savo.
Lenino raštuose matosi, kad Pasaulinė revoliucija tik atidedama. Nėr jokių įrodymų, kad Diugašvilis Leibą Bronšteiną nužudė dėl pasaulinės revoliucijos.
Rusijos imperininkų požiūris į pasaulio tvarką ir karą:
Александр Артамонов | ГЛАВА ЦРУ ПРИВЁЗ РОССИИ УЛЬТИМАТУМ? Одессу отдадут России?
youtube.com/watch?v=oe4P11lJIlg
Tušti vyriški kalbėsiai beletristiškai galvojant, matant ir kuriant baisybių pasaulį, o jame – šviesiąją žmoniją gelbsinčią Rusijos galybę. Ar tai – ne nieko tikro, o tik – toksai žmogaus erotinių (vyriškų) negalių kompensavimo poreikių tenkinimas.
Tuščia paties makaulė, o ir ausį kasaisi atžagaria ranka. Dar nesupratai, kad geriausia pasauliui, kai yra kelios galios ir tarp jų šiokia tokia pusiausvyra. Blogis – kai viršų paima viena galia. Po sovietų išardymo, įsigalėjo globalūs vakarai ir t.ai tapo blogiu. Blogis būtų, jei vietoj jų įsigalėtų Kinija ar Rusija.
O tokiems kaip mums reikia suprasti, kad svarbiausia netapti galių tarpusavio grumtynių įrankiu, patrankų mėsa ir visas pastangas dėti, kad veikri savo interesų ir išlikimo vardan.
Зеленского заставят закончить войну
youtube.com/watch?v=zEXpwv0wPoE