Žalgirio arenai -15 metų. Tuo metu buvau Kauno vicemeras ir kai meras pasiūlė statomai arenai teikti Žalgirio pavadinimą, pavedė man šį klausimą kuruoti, kadangi aš visada kovojau už lietuviškus pavadinimus.
Labiausiai Žalgirio pavadinimui priešinosi kai kurie liberalai, nes jie Vilniaus Siemens arenos pavyzdžiu norėjo parduoti užsieniečiams teises į pavadinimo parinkimą, kuris, be abejo, būtų nelietuviškas, o bevertis angliškas.
Štai ką rašė spauda apie mano atkirtį politikams, norintiems parduoti arenos pavadinimą užsienio bendrovei:
S. Buškevičius pasakė: parduoti galima viską - tėvus, tėvynę, o pardavinėti mėgsta tie, kurie ypač gerai užuodžia pinigų kvapą. Gal paskui tai bus parama rinkimuose.
Angliški, rusiški ir kiti užsienietiški viešieji užrašai silpnina lietuvišką tapatybę.
Dar būdamas Seimo nariu, kai buvo daroma Vilniaus CUP (centrinė universalinė parduotuvė) rekonstrukcija, savininkai nusprendė duoti jai pavadinimą „Meka“.
Tada aš gražiai įtikinau verslininkus, kad nereikia Vilniui arabiško pavadinimo ir jie sutiko palikti seną, dar nuo 1974 m. esantį pavadinimą.
Manau, dar reikėtų patikslinti ir Lietuvos muziejuose esančią informaciją- štai Valdovų rūmuose eksponuojamas Baltų genčių 12 amžiuje gyventų plotų žemėlapis,manau, nėra tikslus .Jotvingių gyventa iki Nauros ( Narevo) upės, lietuviai gyveno ne tik Zietelos ir Naugarduko apylinkėse, bet ir daug piečiau nuo Nemuno pietinio lanko. Tai liudija vietovės Rodiški, Girniki, Sliži, Vainilaviči,Zelva, lietuviškos kilmės pavadinimai Vaukavysko , Slanimo, Svisločiaus apylinkėse.
1791-10-20 Lietuvos su Lenkija karalysčių priesaika įtvirtinta sienos (ir po nei viena iš ATR sąnarių /karalysčių/) to nėra keitę…
Viskas makaluota “trečiųjų šalių” tarsi gogel-mogel Siemens-Soliution ar pan mekekizmais-slavizmais.
Tykocino atraminės pilies įgula, ar… visa kas Jotvingių- Balstogės (už Kumelės kaimų…).
Prarasta po… tik Smolensko-Polocko, vėliau Pinsko, ir grubiausiai Grdino aplinkuma.
o 1791-10-20 tarpusavio ĮŽADAI – neprarasta (po to taisymo 1791-05-03 jie aiškūs, gyvi, garbingi,
– nei ruso nei “prūso”/okietuko ar ostrijoko”” neliesti, – ir 1918 m. “pobūdžiais” antikominterniniame šveicarų-vokiečių Rusijos gtiovimui milijonų šešėlyje išgyvent idant Lenino komisarų /labiausiai vokiečių prižiūrėjusių pinigų naudojimą/ santykiavime su bolševikiniais komisarai buvusi pakelta karo galia ant mūsų. – latvių bei lenkų ne menkiau nei iš ten pat pat!!! palikuonių putinistų 2022-02-24), ir laikas grąžins, sudėlios, Gali ir su JAV&J.K. skolos gtąžinimu nuo pat pat!!! POTSDAMO-45.
Ne tik apylinkėse, bet ir pačių „Vaukavysko, Slanimo, Svisločiaus“ pavadinimai lietuvių kalboje būtų buvę Vilkaujiškis (nuo upės Vilkauja), Slanimas, Svislakis.
Svisločiaus ir Svisločės upės pavadinimus galima palyginti su dabartinėje Lietuvoje esančiais Pušaloto, Liepaloto vietovių pavadinimais, tad lietuviškai galbūt skabėjo panašiai,kaip Šviesalotas, Šviesalotė ( palyg. Švieslaukio kaimas Šalčininkų rajone). Slanimas tikriausiai sietinas su lietuvišku tarmišku žodžiu slanys ( slėnis), tad taisyklingiau būtų rašyti Slanymas. Vaukavyskas – lietuviškai galbūt skambėjo panašiai, kaip Vilkaviškis.
Atsiprašau, patikslinu: Slėnimas, o ne Slanymas.
Kalbininkas Aleksandras Vanagas rašė, kad „miesto vardas Vilkaviškis yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis“. Taigi, Volkvyskas ir Vilkaviškis turi vienodą pavadinimo kilmę.
Su -lotas būna vietovių, kaimų pavadinimai, bet neprisimenu, kad su -lotas būtų upės pavadinimas, o Svislakis, pirmiausiai, yra upė, o nuo jos kilęs miesto pavadinimas.
Kažkur skaičiau, kad Slanimas, gali būti nuo šaknies eis- pridėjus -la, bet apskritai nėra aiškumo.
Beje, ir Minsko pavadinimas galėjo būti Miniškis ar Miniškiai ( kaimas tokiu pavadinimu buvo Biržų rajone). O prie pat Minsko ir dabar yra vietovė Antaniški.
Minsko senasis pavadinimas Menskas, o jis nuo upės Menka. Tai baltiškos kilmės upėvardis.
Tada Meniškis, Meniškiai ( palyg. Kupiškis prie Kupos upės, Pilviškiai priie Pilvės upelio).
Tada Meniškis, Meniškiai ( palyg. Kupiškis prie Kupos upės, Pilviškiai priie Pilvės upelio).
> >skt.: Menka, Menskas – tai slavų iškraipymai. Miniškis būtų nuo upės Minė ar Minija. Lietuvoje yra u. Minija, kaimas Miniškiai, prie Lydos yra Minaitos, Dysnos intakas yra Miniota ((blr-)rus. Mniuta). Nebuvo jokių „Menkų“ (slavai dažnai yra pridėję priesagą -k- prie baltiškų hidronimų).
o lietuviški vardai pavardės – Mažeika, Vareika, Lizdeika, Motieka /Mateika, Noreika ir t.t. – juk tai nuo mažas, lizdas ir t.t. Tad -ka kažin, ar tai jau tikrai slaviškas.
Kai kada tie iškraipymai ,matyt, turėdavo liudyti “slavišką” pavadinimo kilmę, kaip pavyzdžiui Maladečiankos upės ( ir Maladečinos miestelio) , lietuviškai Maldupio ( Meldupio) , pavadinimas ( žiūr. A.Vanago „Lietuviškų hidronimų žodyną“).
arba Ašmena -> Ašmianka.
Arba Brėslauja-Braslav. Nors pavadinimas kilęs iš žodžio “brasta”,ar tarmiško “brasla” ( latviškai brasls).
nuo brasla -> Braslava. „Breslauja“ yra vėlesnis nevykęs sulietuvinimas, vietoje seno baltiško pavadinimo atkūrimo.
Berods, latviškai Braslava, tad lietuviškai turėtų buti Brasluva ( Daugava- Dauguva) arba Braslauja ( kaip indauja) ar Brasloja ( Perloja,Liepoja) .
Beje, Svisločiaus pavadinimą derėtų giminiuoti su Vyslos bei Veisiejų ežero, Vytauto minėtos Osos upės pavadinimais, laikan juos lietuviškos kilmės ir bendrašakniais su lietuvių žodžiu asla, galbūt, ir norvegų sostinės Oslo pavadinimu.
😀
Reiktų padaryti elektroninį Lietuvos žemėlapį, kuriame Lietuvos vėliavos spalvomis būtų pažymėtos įstaigos su lietuviškais pavadinimais (o visos kitos – kitaip, pvz, mėlynai).
1791-1795 m. galia valia visgi suponuojanti (moksliškai) ir GRĄŽĄ Vėliavai. “Nebalaganinio” tapatybinio 1918-1920 sunkmečio laike iškeltą ir laikinai naudojamą.
Atminkite, iki 1795 m. kas mūsų, ir po 1918 m. kas PO MŪSŲ, galioja nedalomai, atvirai
(tik esam “pamiršę, – panašiai kaip ežiukas – kvėpuoti, – uždusę net po 1990-03-11
LKP CK čekistų su tapačia LTSR AT prievartos, žeminimo naikinimo ir VALSTYBĖS ARDYMO
erdve; joje lyg ežiukas nekvėpuodami ir Seimas su Vyriausybe tūno – IŠ BAIMĖS TAI:
1386 m. prievartos ir žiaurumo,
1795 m. atviro grobimo,
1918-1920 m. dalinio praradimo,
1940 m. neišvengiamybės atlaikyt šveicariškai-vokiškos pinigo invazijos :revoliucijos padaro padarinį,
– visa
Tautos atminty tai,
ir klumpam tebeklupčiojam ir krūpčiojam BE…!
O BE ko-kaip-kam-kuo, – tai jau ir pat pat!!! Alke, Alkui, Ako užduotys čia: kelt, vert, kurt – Valstybės pamatus.
Matote???
(pamatai)
Su tos 1791-1795 metų vėliavos ‘grąžinimu’ – vėl virstume lenkais. Kai iš lenkybės maišo po kelių šimtų metų leisgyvi buvome ištraukti Basanavičiaus vyrų Vasario 16-ąją ir vėl dar kartą tautos Sąjūdžio Kovo 11-ąją. Taigi nekeverzokime vėl maišan lenkybės.
Kalba ne apie grąžinimus
Lietuvių kalbos žodžių šaknis min-/man-, ypač reikšminga žodžiuose reiškiančiuose vandenų pavadinimus, aiškios etimologijos neturi.
Yra kalbinio pamato manyti, kad min-/man- kaip žodžio šaknis galėjo rastis kalbos vartojimo praktikoje iš pavadinimo Nemunas kamieno Neman-/ Nemin-(tarmiškas) su atitinkamomis priesagomis daromų pradinių pavadinimų, atmetant pradžios ‘ne-‘, suvoktą kaip priešdėlį. Minsko atveju tai galėtų būti – iš pradinio pavadinimo Nemunskas, kuris ka[p vietovardis galėjo būti pasidarytas iš Minsko vietovėje galėjusio būti vandenvardžio Nemunia/Nemania. Analogiškai galėjo rastis, tarkime, ir į Nemuną įtekančios Minijos be priešdėlinis pavadinimas – iš pradinio priešdėlinio Neminija/Nemunija. Akivaizdu, kad visi šie kalbiniai procesai galėjo vykti senovėje lietuvių kalbos vartojimo gyvenamoje aplinkoje.
Caro ištremtų lietuvių kaimas Rusijoje | Vytis Čiubrinskas
youtube.com/watch?v=SZu-EnipfxI
10 Britanijos lietuviškų stebuklų | Gabalėliai Lietuvos
youtube.com/watch?v=nFurZa8bU9Q
15 Lenkijos lietuviškų stebuklų | Gabalėliai Lietuvos
youtube.com/watch?v=6sdC4-gNKjM
Dėl ‘Žalgirio’ pavadinimo įsigalėjimo Lietuvoje, tai visgi, regis, tai lėmė sovietmečiu Maskvos valia, laikiusi ji savu, atmintinu kaip pergalę prieš fašistų protėvius.
O tai savo galva vertinti Žalgirio mūšio nesugebi? jei jau jį palankiai vertino sovietai, tai jis jau iš karto tampa neigiamas?
Žalgirio mūšį pirmiausiai prisiminė ir vertino lietuviai, dar iki sovietų okupacijos. O po karo suteikiant komandai šį pavadinimą Maskvai buvo paaiškinta, kad čia senovėje lietuviai kariavo ir nugalėjo vokiečius, tai Maskvai patiko ir jie išimties tvarka patvirtino tokį pavadinimą, nes šiaip jau sovietijoje visur pavadinimai turėjo būti dinamo, spartak, krylja sovietov ir panašiai…
Manyčiau, kad Vytauto įvykdytas lietuvių karuomenės atvedimas i Žalgirio mūšį ir stojimas jame kautis Lenkijos pusėje yra nesąmonė – prilygsta Jogailos Krėvos, Horodlės unijų lenkiškajai lietuvio, lietuvybės išdavystei. Tadėl dabar esantis iš esmės sovietų laikotarpio suformuotas didžiavimosi Žalgirio mūšio pergale yra valstybiškai (lietuviškai) peržiūrėtinas kaip prieštaringas požiūris. Juk fatiškai po Žalgirio pergalės – Lenkija susistiprino save kaip karalystę Lietuvos gyvavimo silpninimo sąskaita. Taip Ordinas iš esmės tapo Lenkijos karinės galios vasalu, tuo užsitikrinant – užkertant Lietuvai – Vytautui galimybę nesilaikyti minėtų žeminančių sutarčių, t.y. tolesnės vytautiškos (savinaikiškos) Lietuvos tarnystės Lenkijai.
profesionalus istorikas Kasparavičius teigia, kad būtent Lietuvai labai reikėjo pergalės prieš Ordiną, Lenkijai ne tiek. Ir būten Lietuva sugebėjo, pasitelkdama Lenkiją, išpešti sau naudos.
Kažkaip man jo argumentai įtikinamesni, nei paties.
Buvę Vytauto bėgimai į Ordiną ir dėjimaisi su juo karine galia, bandant atplėši Lietuvą nuo Jogailos prišlietos prie Lenijos karalystės, negalėjo būti jos pamiršti. Taigi toks šešėlis dėl buvusių Vytauto ir Ordino santykių, visų pirma, negalėjo nekelti Lenkijos nerimo. Tad labiau tikėtina, kad Jogaila ir Lenkija, dar turint Vytautą savo valioje, ir nusprendė, žinoma, tuo atitinkamai suviliojus ir Vytautą, išspręsti Ordino klausimą karo žygiu. Kad žygis buvo Lenkijos interesai, netiesiogiai bylotų ir žinomas Vytauto reikštas nepasitenkinimas po Žalgirio negavus to, dėl ko buvo žygiuota.
Gi pačiam Vytautui, Lietuvai, esant Lenkijos karalystės dalimi, Ordino kaip karinės jogos turėjimas pašonėje, teikė vilčų atkurti Lietuvos karalystę, tampant jos karaliumi.
Tai, kad pergalės prieš Ordiną būtinai būtų reikėję Lieruvai, iš esmės nėra priežasčių. .
visiški skiedalai
Lenkų senosios ir naujai susigalvotos pavardės:
Kim byli naprawdę? Historia zmienianych nazwisk w PRL
youtube.com/watch?v=CsQEcTsjgjs
Liberalai – Lietuvos kenkėjai, blogis, per pinigus neregi lietuviškumo, nerūpi išsaugoti lietuvybę, mūsų savitumą.