Nuo šių mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklose steigiamos sportininkams skirtos klasės, kad aukšto meistriškumo sporto programas lankantys mokiniai galėtų lengviau derinti pamokas ir treniruotes. Preliminariais savivaldybių duomenimis, rugsėjo 1-ąją duris atveria 20 sporto klasių keturiose savivaldybėse: 13 klasių Vilniuje, 4 – Kauno rajone, 2 – Kėdainiuose ir 1 – Panevėžyje.
Šiemet pavasarį ministerijai patvirtinus Klasių, skirtų mokiniams, kurie yra sportininkai, steigimo bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašą, sportininkų klasės gali būti steigiamos progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose. Tai sudaro sąlygas pagal sporto klubų ar federacijų programas sportuojantiems mokiniams lengviau suderinti pamokų ir treniruočių tvarkaraščius ir jau mokykloje planuoti dvikryptę karjerą. Tuo tarpu sporto organizacijoms sportininkų klasės leis užtikrinti sistemingą talentų auginimą.
Pagrindinė sąlyga tokioms klasėms – mokyklos pasirašyta jungtinės veiklos sutartis su sporto federacija ar klubu. Sportininkų klasės gali veikti mokyklose, kurios turi aukšto meistriškumo pratyboms pritaikytą sporto infrastruktūrą arba sudaro sąlygas sportuoti kitoje tam skirtoje sporto bazėje. Mokiniai į šias klases priimami tik su sporto organizacijos rekomendacija. Už treniruočių vykdymą yra atsakingos sporto organizacijos. Mokykla įsipareigos suderinti pamokų tvarkaraštį su sportininkų pratybų grafiku, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai ir be pertrūkių.
Nuoseklus dėmesys visų šalies mokinių fiziniam aktyvumui ir emocinei gerovei
Greta paramos aukštų sportinių rezultatų siekiantiems mokiniams, visose mokyklose ir toliau ketinama nuosekliai stiprinti bendrą mokinių fizinį raštingumą. Tikslas – padėti kiekvienam vaikui suprasti, kaip kasdienis judėjimas prisideda prie jo sveikatos ir geros savijautos.
Trečiadienį konferencijoje „Fizinė ir emocinė sveikata – raktas į sėkmę“ kalbėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė fizinio aktyvumo svarbą kiekvieno vaiko kasdienybėje.
„Fizinė ir emocinė sveikata negali būti atskirtos. Kai vaikas juda – jis geriau jaučiasi, lengviau mokosi, drąsiau bendrauja. Fizinis aktyvumas ir rūpinimasis savo emocine sveikata turi tapti mūsų gyvenimo higiena. Kaip kasdien valomės dantis, taip turime išmokti kasdien pajudėti. Mūsų užduotis – padėti vaikui išmokti sveikai gyventi, nes sveikata nėra priedas prie sėkmės, sveikata yra jos pagrindas“, – teigia ministrė R. Popovienė.
Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos temos yra integruotos į daugumos dalykų grupių mokymosi turinį nuo 1 iki 12 klasės, apie fizinio aktyvumo naudą kalbama Gyvenimo įgūdžių pamokose. Fizinio ugdymo pamokose, kurių per savaitę mokiniai turi 3, siekiama, kad mokinys įgytų ne tik ar ne vien motorinių įgūdžių, bet, svarbiausia – suvokimą, kad aktyviai ir sveikai gyventi svarbu nuolatos, kad fizinis aktyvumas ir bendra žmogaus sveikata yra susiję.
Siekdama plėsti galimybes po pamokų visiems vaikams užsiimti mėgstamomis veiklomis, valstybė 2026 m., kaip ir 2025 m., skyrė 25 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui. Beveik pusė NVŠ krepšeliui skiriamo biudžeto (48 proc.) yra panaudojama sporto veikloms.
Kasmet valstybė skiria apie 15 mln. eurų Sporto rėmimo fondo lėšų projektams bei nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms finansuoti, į kurias gali įsitraukti ir nemokamai įvairias fizinio aktyvumo veiklas išmėginti, atrasti ne tik mokiniai, bet ir visa visuomenė.
Parengta pagal ŠMSM pranešimą
