Gruodžio 17 d. Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas susitiko su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininke dr. Daiva Vaišniene. Reaguodamas į pateiktus duomenis, jog mažėja moksleivių raštingumas gimtąja kalba V.Gedvilas priminė, kad lietuvių kalba yra Valstybinė kalba. „Ši nuostata, įrašyta mūsų valstybės Konstitucijoje, turi būti svarbi tiek politikams, tiek kiekvienam piliečiui“, – sakė jis.
D. Vaišnienė atkreipė dėmesį, jog per kelerius metus valstybiniuose lietuvių kalbos egzaminuose pastebimai padaugėjo moksleivių, kurie nemoka taisyklingai rašyti. Jeigu 2008 metais vertinant minėtojo egzamino rezultatus 0 balų už raštingumą gavo iki 10 proc. moksleivių, tai 2012 m. šis skaičius gerokai padidėjo.
Susitikime taip pat kalbėta apie platesnį lietuvių kalbos vartojimą elektroninėje erdvėje bei jos sklaidą tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Pasak D.Vaišnienės, trūksta nuotolinio mokymo programų, kurios padėtų mokytis lietuvių kalbos kitose šalyse gyvenantiems mūsų tautiečiams, o ypač jų vaikams. Turėtų būti sudaryta galimybė lietuvių kalbos nuotoliniu būdu mokytis ir kiekvienam kitos šalies piliečiui.
Diskutuota ir apie jaunosios kartos polinkį naudoti anglų kalbos žodžius, frazes bendraujant tarpusavyje ir neretai atsainų požiūrį į savo gimtąją kalbą.
„Visų pirma reikia gerai mokėti lietuvių kalbą, o tada tobulinti kitų kalbų įgūdžius“, – susitikimo pabaigoje akcentavo Seimo Pirmininkas.
Susiję straipsniai:
- Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus D.Vaišnienė
- Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
- Naujoji Kalbos komisijos pirmininkė į kalbos politiką ir norminimą žiūri konservatyviai
- V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
- V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
- B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
- Lituanistai: Ar jau siekiama dvikalbystės įteisinimo Lietuvoje?
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
- L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
- A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
- Europoje kalbama 400 kalbų. Kiek mokate jūs?
- D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
- Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
- E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
- Naujasis Seimas prisiekė ir Pirmininku išrinko V.Gedvilą
Kodėl Lietuvoje iki šiol dar nėra įdiegta lietuviška Windows operacinė sistema skirta kompiuteriams?! Juk per anglišką Windows operacinę sistemą tarp jaunimo ir plinta anglikonizmas Lietuvoje.Ką daro šioje srityje Tautininkų sąjunga?
ką reiškia „iki šiol dar nėra įdiegta lietuviška Windows“? Ji yra laisvai prieinama, kiekvienas gali laisvai atsisiųsti ir turėti lietuvišką sąsają Windows XP Home, Pro, Vista ir Windows 7 Ultimate versijose. Kitas reikalas, kad reikėtų privalomai įpareigoti (nežinau, gal mokyklose taip ir yra?), jog mokyklose visur būtų įdiegta lietuviška sąsaja, valstybinėse įstaigose, valstybės įmonėse.
Tiesiog neįtikėtina! Kaip tuomet paaiškinti tokį dalyką,kad niekas lietuviškų operacinių sistemų nenaudoja? Kodėl niekas nereklamuoja,kad yra galimybė turėti “lietuvišką”,bet ne “anglišką” kompiuterį? Juk anglų kalbą ne visi “įkerta”,ypač vyresnio amžiaus žmonės.
Na kaip čia pasakius…ir dar kaip žmonės naudoja lietuviškas operacines sistemas – švietimo įstaigos, valstybinės įmonės. Asmeniškai mano artimųjų ir draugų rate dauguma taip pat naudojasi lietuvišku kompiuteriu.
Na, o mano nuomone, dėl tos reklamos…kam norisi, kam reikia, tie bent į paieškos sistemą įsiveda užklausą ir išsiaiškina ar kažkas tokio yra…
seimo pirmininkui , jeigu jis už lietuvių kalbą. Pirma užduotis išmokyti seimo narius tikros lietuviškos šnekos. Tokios , kuri būtų suprantama kaimiečiui. Dabar svetimžodžiai , svetimžodžiai, svetimžodžiai….
ypac tiems labai svarbi, kurie temoka tik lietuviskai
Prisiminkime jų visas skriaudas ir visus skundimus Europos valstybėm, JAV…
Primenų: Po pralaimėto 1963 m. sukilimo lenkų ponai suvažiavo į Paryžių pasitarti ką toliau daryti. Apie tai sužinojęs knygnešys Jurgis Bielinis nusekė paskui. Susirado jų posedžiavimo vietą, Sėdi ir klausosi ką lenkai tariasi, kalbą. Nei vieno žodžio nepasakė apie Lietuvą, lig jos visai nebūtų. Daugelio bajorų praklausęs, pats panorėjo pakalbėti. „Taip ponai lenkai, nebus taip, kaip jus norite. Lietuva bus atskira valstybė ir turės savo karalių“. Tai lenkams labai nepatiko, jie griebė Bielinį už skvernų, už rankų ir šaukdami rusų šnipas išgrūdo iš salės. Grįždamas namo Vokietijoje atspausdino Lietuvos žemėlapį, kuris vaizdavo Lietuvos DK ribas. Žiečpospolitos karalius Žigimantas Augustas papykęs, ant lietuvių bajorų, kad tie nesideda į „Ūniją“ su lenkais, vienu savo karališku brukštetėjimu lietuvių prijungtas žemes perrašė lenkams. Atspausdintą žemėlapių rišulį muitinėje Bieliniui atėmė. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo nuverstas ir caras, ir kaizeris, knygnešys ieškojo tų žemėlapių….
Lenkai nesiliovė lietuvius persekioti, skųsti, niekinti Europai, JAV anais laikais ir dabar tą patį daro. Mūsų politikai – mažaraščiai nežino ir nenori žinoti istorijos. Drebina prieš visus savo pakinklius, prieš visokias kortas, kvortas. Mums, man gėda tokius ministrus, seimo narius, pirmininkus, ministrus, prezidentus laikyti…ir į draugystę kartų eiti.