Gegužės 5 d., Seime spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Valentino Stundžio spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, Rytų Europos studijų centro analitikas politologas dr. Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkas prof. Kazimieras Garšva.
Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.
Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys spaudos konferencijoje pažymėjo, kad šiandien aktualu kalbėti apie valstybinės kalbos situaciją ir galimus neigiamus poveikius, kuriuos gali padaryti šiuo metu Seime įregistruotas socialdemokratų įstatymo projektas dėl nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos dokumentuose.
„Susidarius tokiai situacijai mes turėjome registruoti alternatyvius įstatymo projektus. Mūsų siūlomas įstatymo variantas paremtas kompromisu, galimybe asmenvardį rašyti pase kitų įrašų skyriuje tokiu pačiu principu, kaip pasielgė ir kaimynai latviai”, – sakė V. Stundys.
Pasak jo, socialdemokratų siūlomas projektas, kuriame iš esmės siekiama įteisinti galimybę užsieniečiams ar už užsieniečių ištekėjusioms lietuvėms savo pavardes asmens dokumentuose rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, atveria galimybę ir Lietuvos piliečiams šio įstatymo nustatyta tvarka pakeisti pavardes asmens dokumentuose. Tas pavardės pakeitimas būtų susijęs ir su visos informacinės sistemos bei registrų pertvarka.
„Įsileisdami kitus lotyniško pagrindo rašmenis į lietuvių kalbos sistemą, sukurtume ypatingą precedentą, kai prieš šimtmečius susiformavusi lietuviška abėcėlė patirtų kitų rašmenų poveikį”, – kalbėjo parlamentaras.
Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas teigė, kad su lietuvių kalba turi būti elgiamasi subtiliai, ypač – šiame spartėjančios skaitmenizacijos amžiuje.
Jo nuomone, susidaro įspūdis, kad valdančiųjų pasiūlytu įstatymo projektu siekiama, kad ant kai kurių namų, kai kuriose teritorijose būtų rašomi gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba. „Dėl dirbtinai iškeliamų politinių problemų kenčia mūsų santykiai su kaimynais, taip pat ir lietuvių kalba”, – pažymėjo Europos Parlamento narys.
Visi spaudos konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad šis klausimas dirbtinai politizuojamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tamoševskio, o tai anaiptol nestiprina gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių.
Konferencijos dalyviai taip pat pasiūlė atsiklausti visuomenės nuomonės apie nelietuviškų raidžių rašymą asmenvardžiuose.
Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:
Manau, kad ponas Studis neisdrys paziureti i problema placiau: Valstybine lietuviu kalbos komisija sako, kad lietuviu kalbos kursu, ar kitokiu renginiu kalbai popularinti neorganizuos, todel kad lyg tai neturi lesu ir tas neieina i jos funkcijas. Ir kad ta turi daryti Svetimo ir mokslo ministerija. Bet ministeruja to nedaro. Ir lieka konferencijos ir mitingai, nors jiems visiems, kalbantiems apie kalba mokame uz darba. Del seimininiu problemu negaliu dalyvauti konferencijoje. Gal kas gali apie tai paklausti Stundi?
Ryšardui: Reikia klausti. Kalbos komisijos atsikalbinėjimas, kad lietuvių kalbos mokymas neįeina į jos funkcijas atrodo gana ciniškai, nes, pavyzdžiui, Latvijos valstybinės kalbos komisija daug daro, kad latvių kalbos mokytųsi visi norintys ir jos nemokantys.
Nereikia visko suversti VLKK. Reikia žiūrėti įstatymų bazę. Gal komisija iš tiesų neturi tokių funkcijų. Neturi funkcijų ir finansavimo. Tai kaip ji tai darys? Kitas dalykas, kad yra politinė valia, jog tokia padėtis išliktų. Ir su lenkais tai nesusiję. Tai kur kas platesnio liberastų-globalistų vykdomo lietuvių tautos naikinimo plano dalis. Tiesiog nefinansuoti pakankamai to, kas susiję su lietuvių kalba.
Be to, kad 1994 m. sutarties su Lenkija 14 str. yra sakoma, jog tautinės mažumos savo vardus ir pavardes turi teisę vartoti pagal savo kalbos skambesį, dar yra pasakyta, kad “detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialiose sutartyse.
Stundys kažkodėl nieko nesako, ar tokie pavardžių rašymo sutartys su Lenkija jau yra pasirašytos ir kokie yra konkretūs susitarimai.
Galima manyti, kad jos dar nepasirašytos, todėl Lenkija ir vis kartoja, jog Lietuva nevykdo sutarties. Tad gali būti, jog kirkilai kaip tik ir rengia įstatymų pagrindus tokiai sustarčiai pasirašyti.
Kaip šiuo atveju yra konkrečiai Stundys turėjo pasakyti žmonėms, tačiau to nedarė, taigi apsimetinėja prieš žmones ir jis.