Ketvirtadienis, 3 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis

Kvietimas į talką veiksmažodžiui „esėti“ prisiminti ir įteisinti

Rasa Ambraziejienė, Aleksandras Žarskus, www.alkas.lt
2026-08-14 02:40:59
455
PERŽIŪROS
7
Susimąsčiusi moteris prie lango, kuriame atsispindi jos veidas ir Lietuvos kraštovaizdis

Žmogus vienu metu priklauso regimam pasauliui ir savo vidinei, sąmoningai būčiai | Alkas.lt nuotr.

Nuo ko pradėti? Nuo to, kad būtis yra dviguba: matoma ir nematoma, paviršinė ir gelminė, daiktinga ir esminga, medžiagiška ir dvasinė, klasikinė ir kvantinė? Kad anuometiniai žmonės geriau jautė būties gelmę? Kad lietuvių kalboje yra išlikę žodžiai, kurių kitose indoeuropiečių kalbose nebėra?

Bet gal pirmiausiai pradėkime nuo namų darbų. Visus raginu prisiminti ir perskaityti gramatikoje veiksmažodžio būti asmenavimą esamajame laike. Tačiau peržiūrėti tai kritiškai, susimąstant, kokia visame tame painiava ar kaip čia yra.

Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje rašoma: „Veiksmažodžio būti asmenuojamosios formos daromos iš skirtingas šaknis turinčių kamienų: es-, bu-/bū-; savitą kamieną turi esamojo laiko trečias asmuo yra.

Toks asmenavimas vadinamas supletyviniu (sudėtiniu)“. Įdomi logika: šaknys dvi, bet žodis tik vienas – būti. O kur antrasis, jei asmenavimas sudėtinis? Pateiktoje esamojo laiko asmenuotėje veiksmažodžio būti iš viso nėra, tačiau nurodoma, kad vartojamos ir naujesnės formos: būnu, būni, būna (Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1994, p. 345-6).

Toks nelogiškas veiksmažodžio būti asmenavimas rodo, kad  anuometiniai, senovės laikų žmonės jautė, jog esamajame laike įmanoma tik esėti, o būti galima praeityje ir ateityje. J. Marcinkevičius rašė: Žydi mūsų esamasis laikas; niekaip negaliu ištart buvau.

Tai ne tik poetinė metafora, bet poetų ir anuometinių žmonių jausta, slėpininga tikrovė. Todėl, nors ir rašome, kad asmenuojamas veiksmažodis būti, tačiau esamajame laike asmenuojame veiksmažodį esėti: aš esu (esmi), tu esì, jis/ji yrà (ẽsti, ẽsi); mes esame, jūs esate, jie/jos yrà (ẽsti, ẽsi). Pastarasis veiksmažodis esėti turi ir visas kitas gramatines formas.

Kas ilgiau parymojo prie veiksmažodžių būti ir esėti, tas jaučia skirtumą tarp posakių: aš esu ir aš būnu. Kas ėjo savęs pažinimo keliu arba žino, kad Esu yra Dievo vardas, tam lengviau bus suvokti, kad minėti du skirtingi veiksmažodžiai – būti ir esėti – reiškia skirtingą buvimą. Aiškus skirtumas tarp šių veiksmažodžių yra išlikęs liepiamojoje nuosakoje: tebūnie! ir teesie! Kai kalbama apie Dievo valią, sakoma: Teesie Tavo valia.

Vydūnas savo veikale „Sąmonė“ vartoja abu buvimą nusakančius veiksmažodžius – esėti ir būti – bei jų vedinius. Tačiau jis beveik visada vartoja veiksmažodžio esėti vedinius, o žodžio būti vedinius gana retai. Vydūnui tai  savaime suprantama, nes jis jautė savo kilmę iš kitokios būties.

Savo sudarytame žodynėlyje Vydūnas nurodo tų veiksmažodžių skirtumus: buvimas – žodis trukmei pažymėti; esimas – nuo laiko atitrauktas buvimas; estis – viskas, kas atitraukta nuo daiktingumo; būtybė – daiktinga esybė; esybė – esmingas, save žinąs gyvumas.

Pažiūrėkime, kaip veiksmažodis būti esamajame laike asmenuojamas kitose indoeuropiečių kalbose. Lotynų esse (sum, es, est; sumus, estis, sunt); vokiečių sein (bin, bist, es ist; sind, seid, sind), anglų to be (am, are, is; are, are, are), italų essere (sono, sei, è ; siamo, siete, sono), prancūzų être (suis, es, est; sommes, êtes, sont).

Pastebime, kad veiksmažodžio būti formos esamajame laike ir čia sudaromos iš dviejų šaknų. Ir vėl dvi šaknys, o veiksmažodis vienas. Tačiau ispanų ir portugalų kalbose yra du veiksmažodžiai būti: ser ir estar, kuriais nusakomas skirtingas buvimas, bet jų skirtumas nėra toks esminis kaip lietuvių kalboje.

Prisimenant lietuvių kalbos archajiškumą ir tai, kad kalbos vystėsi ir vystosi prastėjimo linkme, peršasi išvada, kad kadaise kitose indoeuropiečių kalbose, taip pat, kaip ir lietuvių kalboje, buvo du skirtingą buvimą reiškiantys veiksmažodžiai. Tačiau išliko tik kai kurios jų gramatinės formos.

Apie tai, kaip Vakarų Europje nyko veiksmažodis būti, galima pasiskaityti E. Fromo knygelėje „Turėti ar būti?“. Joje aprašoma, kaip, keičiantis pasaulėvokai, veiksmažodį būti pamažu keitė veiksmažodis turėti. Tai akivaizdus kalbų prastėjimo pavyzdys.

Gilesniam pasaulio, savęs, būties ir sąmonės suvokimui svarbu sudaryti būties arba ontologinių sąvokų žodynėlį. Tokia mintis kilo, gilinantis į Vydūno veikalą „Sąmonė“. Manau, kad pilnas ar išsamesnis būties sąvokų žodynėlis įmanomas tik lietuvių kalboje. Tai ne pasididžiavimas, bet akivaizdi padėtis, nes pagrindinis egzistenciją nusakantis veiksmažodis yra būti.

Kitose indoeuropiečių kalbose veiksmažodis būti yra praradęs daugiau ar mažiau gramatinių formų ir tapęs pagalbiniu. Tuo tarpu lietuvių kalboje, – kaip pastebi ir A. Maceina savo knygos „Filosofijos kilmė ir prasmė“ priede „Filosofija ir lietuvių kalba“ – veiksmažodis būti yra išlaikęs visas gramatines formas.

Tačiau filosofas Maceina, kaip ir dauguma kalbininkų nepastebi arba nenori matyti (nes tokio dalyko nėra kitose kalbose), kad šalia būti yra ir veiksmažodis esėti, taipogi išlaikęs visas gramatines formas. Na o Vydūnas tai pastebi, nors sąvokas jis vartoja neatidžiai.

Šiuo atžvilgiu lietuvių kalba yra kaip karalaitė greta kitų, daugiau ar mažiau nuskurdusių indoeuropiečių kalbų. Šitie du, skirtingą buvimą reiškiantys veiksmažodžiai esėti ir būti aiškiai rodo, kad pasaulio, kaip ir žmogaus, buvimas yra skirtingas, dvejopas, prieštaringas,  ir todėl toks slėpiningas. Kalbos gelmė atveria būties gelmę.

Pamiršus ar praradus veiksmažodį esėti, būtis praranda gelmę ir tampa plokščia. O kuomet veiksmažodis būti tampa tik pagalbiniu, buvimas vis labiau virsta turėjimu. Vienmačio materializmo paplitimas tampriai susijęs su pokyčiais kalboje. Kalba yra būties namai, – sakė M. Heidegeris.

Anuometiniai žmonės, kurių smegenys veikė gerokai kitaip, suprato pasaulio ir žmogaus prigimties dvejopumą, jo prieštaringumą. Tačiau vakarietiškas intelektas, nusigręžęs nuo nuo vidaus ir atsisukęs tik į išorę, to nebesupranta ir pasaulį bei žmogų suvokia vienaprasmiškai ir objektyviai. Mąstydami šia linkme, Vakarų civilizacijos žmonės yra pasimetę pasaulio bei savęs pažinime ir išgyvena būties krizę.

O juk iš tų dviejų skirtingą buvimą reiškiančių veiksmažodžių išplaukia visai kitokia pasaulėžiūra, – kuri buvo prarasta ir kurią dabar iš naujo, tik kitokiu lygiu atranda būties gelmes tyrinėjanti kvantinė fizika. Šioje srityje atradimus darantys mokslininkai akivaizdžiai parodė, kad pasaulis yra dvejopas ir prieštaringas.

Galima sakyti, kad kvantinės fizikos teiginiai tiesiog reikalauja dviejų vienas kitą papildančių veiksmažodžių, būtinų pasaulio ir savęs suvokimui: vienas iš jų apibūdintų žmogų kaip kūnišką (klasikinę) būtybę, o kitas – kaip dvasinę (kvantinę) esybę. Šiedu žodžiai išreiškia N. Boro naujai atrastą ir iš kvantinės fizikos eksperimentų išvestą papildomumo dėsnį.

Minėti veiksmažodžiai yra vienas kitą papildantys ir pratęsiantys. Kaip pasaulis, taip ir žmogus, jie ir ẽsti, ir būna: es(ėj)imas pereina į buvimą, o buvimas į es(ėj)imą; arba es(ėj)imą pratęsia buvimas, o buvimą pratęsia es(ėj)imas. Dvi viena kita papildančios būties pusės, įgalina pasaulį bei žmogų suvokti nieko neatmetant ir nieko per daug nesureikšminant.

Žmogus visada veikia taip, kaip jis gyvenimą supranta. Iš geresnio supratimo išauga geresnis žmogaus elgesys ir didesnė stiprybė. Koks yra žmogaus gyvenimo supratimas, tokia ir jo veikla bei santykiai su kitais ir su pasauliu. Senovės išminčiai visuomet sakydavo, kad jų teikiamos žinios yra pagrindas geresniam gyvenimo supratimui.

Būties žodynėlio pradžia jau yra padaryta „Virsmų knygoje“. Tiesa, joje į šiuos veiksmažodžius žiūrėta šiek tiek kitokiu kampu, o būtent, kaip į esmę ir formą, pavidalą, lytį, skvarmą. Bet žvelgiant plačiau, esmė yra veiksmažodžio esėti vedinys, na o forma, skvarma siejasi su veiksmažodžiu būti ir yra buvimo apraiška.

Senžodis skvarma gerai atitinka Vydūno pastebėjimą, kad daiktai dygsta ir kad žodį daiktas reikia rašyti daigtas, nes jis yra daigas, išdygęs iš esos. Dygsta – reiškia skverbiasi iš nematomosios būties pusės.

Panašiai savo knygoje „Knyga apie draudimą žinoti kas mes esame“ rašo ir JAV filosofas A. Votsas (Watts). Veiksmažodis esėti ir jo vedinaiai (esà, esu, esimas, esybė…) atveria būties gelmes ir veda link savo kilmės suvokimo. Kilmės žinojimas, pasak Vydūno, yra gyvoji tikyba.

Iš veiksmažodžio esėti formų į LKŽ dar yra įdėta:

esamybė – buvimas;
esamumas – buvimas;
esantybė – buvimas.
Esybė, esyba – gyvas daiktas, būtybė: Tokia svarbi esybė kaip Dievas. Sako, žmogaus pavidalu esybės (dvasios)  pasirodo. Laumės saulėlydžiu kaip mažos moteriškos esybės skalbdavo. Mintis yra proto esybė. Vėžėjas nuliūdęs mįslijo apie velnio esybę.
esybingas
esybiškas
esimas – buvimas: Yra esimas duchaunas (esimas dvasinis A. Ž. past.).
esinys – daiktas, objektas
esiškas
esmė – vidinis dalyko pagrindas: Viso to dalyko man esmė terūpi.
esmingas – sudarantis esmę.

Paaiškinimai čia palikti kaip pateikta žodyne. Aiškiai matosi polinkis prastinti ir tapatinti tuos du veiksmažodžius, nors paaiškinamieji sakiniai iš senesnių tekstų rodo priešingai.

Būties sąvokų žodynėlis

esėtibūti
esimas, esėjimasbuvimas
esàbūvà
esubūnu, būvu
estis, esatisbūtis, buitis
esybėbūtybė
esinysbuvinys
esėjasbuvėjas
esmėpavidalas, lytis, daiktingumas, forma
esmingasdaiktingas
esti, yràbūna, ỹra
teesie!tebūnie!
esėk!būk!

Esėti reiškia buvimą be pastovaus pavidalo, ne laike, neužimant jokios  erdvės ar vietos. Dievas, dvasios, vėlės esti.

Būti reiškia buvimą ar gyvenimą tam tikrame pavidale, t. y. daiktingame kūne, nesvarbu kokiame – vabalo, šuns ar žmogaus.

Estis, esatis – neregima, belaikė ir beformė būtis.

Būtis – buvimas erdvėje ir laike, daiktų ir pavidalų pasaulyje.

Esimas, esėjimas reiškia buvimą dvasiniame pasaulyje arba savo viduje. Tai buvimas, kur nėra nei erdvės, nei laiko, nei pastovių pavidalų. Jis iš esmės skiriasi nuo gyvenimo žemėje – nenuostabu, kad es(ėj)imą primiršome ar visai pamiršome. Ši būsena tokia neįprasta, kad dažnai laikoma nebūtimi.

Buvimas – tai gyvenimas pastovių, nors laikinų pavidalų pasaulyje. Būdami gyvename fiziniame pasaulyje ir užimame tam tikrą erdvę ir paklūstame laikui bei nepastovumui. Akmuo, medis, gyvis, žmogus būna.

Esà – atitrauktinis esimą reiškiantis žodis,  plg. dorà, darnà, skaistà. Gryna esà yra sąmoningumas, kuo mažiau daiktigumo, tuo daugiau sąmoningumo.

Būvà – atitrauktinis buvimą reiškiantis žodis. Kuo daugiau daiktingumo, tuo daugiau nesąmoningumo.

Esybė – esmingas, save žinantis, daiktingumo neturintis gyvumas. Esybė – tai, kas esti.

Būtybė – daiktinga, pavidalą, lytį, formą turinti esybė. Būtybė – tai, kas būna, būva.

Labai reikia žodžio, kuris vienu metu reikštų ir buvimą, ir esėjimą. Toks žodis yra, bet jis neištariamas, nes su dviem prigaidėm: ỹrà . Šį žodį, su dviem kirčiais, Arnas Anskaitis iškalė granite, Vilniuje ant granitinio „Titaniko“ balkonėlio bortelio  – https://artnews.lt/isjausta-mintis-ir-ismastytas-jausmas-pokalbis-su-menininku-arnu-anskaiciu-11844 .

Žmogus, – o ir apskritai įsikūnijusi gyvybė, – yra dviguba: susidedanti iš sąmoningumo ir nesąmoningumo arba iš sąmoningumo ir daiktingumo.

Todėl žmogus vienu metu ir būna, ir esti, jis tuo pat metu yra ir daiktiškumas, ir sąmoningumas, tad žmogui apibūdinti reikalingi abu veiksmažodžiai – esėti ir būti. Žmogus yra būtybė-esybė. Kūnas ỹra, o siela yrà. Kūnas ỹra ir suỹra, o siela yrà ir yrà. Tuo ir skiriasi buvimas nuo esėjimo.

Žmogaus dvilypumą Sokratas apibūdino taip: žmogus labai keistas: jis žino, kas gerai, bet daro blogai. Šiam prieštaringumui paaiškinti sugalvota daugybė atsakymų, tačiau priežastis slypi dvigubame žmogaus buvime: kaip amžinai esanti esybė, žmogus žino, kas yra gerai, bet kaip laikina, nesąmoninga būtybė, jis daro tai, kas blogai.

Taigi šitie du, skirtingą buvimą reiškiantys veiksmažodžiai esėti ir būti aiškiai rodo, kad pasaulio, kaip ir žmogaus, buvimas yra skirtingas, dvejopas, prieštaringas, ir todėl toks slėpiningas.

Naudojant žodynėlio sąvokas, galima pilniau ir aiškiau aprašyti paradoksalų ir slėpiningą žmogaus buvimą. Pavyzdžiui, perskaitykime redaguotą ištrauką iš Vydūno veikalo „Sąmonė“:

Ir dienos sąmonei užgesus, žmogus esti, taigi netekęs daiktingojo pasaulio, kuris yra  tik dalelė visumos. Žmogaus buvimas, kurį žinome iš dienos sąmonės, nėra visas. Žmogaus esmė, kuri gimsta iš pagrindinio sąmoningumo, esti ir jame. Žmogus yra būtybė būnanti erdvėje-laike, ir tuo pačiu esybė esanti aukščiau erdvės, laiko bei priežastingumo, kurie, kaip filosofas Kantas sako, yra tiktai priemonės daiktingajam pasauliui suvokti. (Vydūnas, Raštai I tomas, V., 1990, p. 543).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Patackas, A. Žarskus. Darnos paslaptis
  2. A. Žarskus. Glūdėti ar kovoti?
  3. A. Žarskus. Ką šiais laikais reiškia „Neik su velniu obuoliauti“
  4. A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba
  5. Z. Tamakauskas. Lietuvių kalba – geroji mūsų motina
  6. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
  7. A. Maceina. Santykis su kalba
  8. R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi
  9. V. Radžvilas. Apie kalbą naikinančius nelietuvius ir raudonuosius lietuvių šaulius
  10. Vydūnas. Lietuvių kalba
  11. A. Laučienė. Ar tikrai nesvarbu, kad lietuvių kalba – gražiausia pasaulyje?
  12. R. Baranauskas. Kam naudinga sunaikinti lietuvių kalbą ir raštiją?
  13. R. Jasukaitienė. Svetima kalba čiulbantys vaikai
  14. S. Tumėnas. Ar padės Donaldo Trampo sprendimas išsaugoti nesuniokotą lietuvių kalbą?
  15. R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kęstutis K.Urba says:
    3 savaitės ago

    ‘būti’ irgi išplitęs ide kalbose pakankamai. Jis atrodo archajiškesniu nė ‘esu’ ir sietinas su afrikiniu – “bo” – medžiu. Galima ‘būti’ prasmė reiškia buvimą po medžiu ar miške. Gi ‘esatis” sietina su savęs identifikavimu su “ašva” – kumele

    Atsakyti
    • Juodsargis says:
      2 savaitės ago

      Neaišku kokiu sąsaja yra su medžiu, bet iš dabartinio etimologinio nustatymo, laikytina idant “būti” kilęs iš hipotetinės baltų-blavų kalbos bū́ˀtei, kuris siekia šaknis proto indoeuropietiško bʰúHt. Tai sieja būti su sanskrito ábhūt (अभूत्), senosios anglų būan, lotynų fuī (būt. laik.), futūrus (būs. laik.).

      Atsakyti
      • Juodsargiui says:
        2 savaitės ago

        Baltų- slavų kalba niekada neegzistavo, tai yra kai kurių kalbininkų išmislas. Egzistavo baltų prokalbės paribio tarmės, galimai įtakotos senovės iranėnų prokalbės skitų tarmių, iš tų įtakotų tarmių vėliau išsivystė slavų prokalbė ( iranėnų beludžių brat-slavų brat- brolis,iranėnų mazendarani kalba zena, slavų žena- moteris ( žmona) ir pan.)

        Atsakyti
  2. Naivus klausimas says:
    3 savaitės ago

    Reto gilumo mintys. Kaip buvo malonu skaityti.
    Užkabino išsakytas pastebėjimas “senovės laikų žmonės jautė, jog esamajame laike įmanoma tik esėti, o būti galima praeityje ir ateityje.”.
    o juk iš tiesų. Medžiaginiame pasaulyje dabartis, t.y. esu, yra begaliniai nykstamas dydis laike. Dabartis yra sandūra tarp praeities ir ateities. Dvasiniame gi pasaulyje, kuriame nebegalioja laikas, dabartis, t.y. esu, yra begalinė, o praeitis ir ateitis begaliniai nykstamas dydis.
    Ir tai labai lengva pastebėti gyvenime. Į medžiaginį pasaulį susitelkęs žmogus nuolat lekia, skuba, gyvenimas pralekia nepastebėtas, nes nebuvo kada esėti dabartyje, o tik “vakar ir rytoj”. O į dvasinį pasaulį susitelkęs žmogus, nors niekur neskubėjo, jaučiasi nugyvenę ilgą gyvenimą, nes jis esėjo, čia ir dabar.
    Svarbu pusiausvyra tarp šių dviejų begalybių, kol gyvename šiame pasaulyje.

    Atsakyti
  3. Ogi says:
    3 savaitės ago

    Taip: pirmiausia pradėkime nuo taisyklingos rašybos.

    Atsakyti
  4. Dainius Razauskas says:
    2 savaitės ago

    Pasigedau svaraus A.Maceinos darbo KAIP TIK APIE TAI citatų ar bent paminėjimo…

    Atsakyti
    • Pritariu says:
      2 savaitės ago

      maceina.lt/html/kalbosfilosofija.html

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Patikrinimai atskleidė problemas, susijusias ne tik su krovininių automobilių viršsvoriu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas aptarė energetikos linijų atsparumo stiprinimą

2026 09 03
Šildymas
Lietuvoje

„Gijos“ jau ruošiasi šildymo metui 

2026 09 03
Traukinys | | sumin.lrv. lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams specialūs traukiniai

2026 09 03
Neįgalieji
Lietuvoje

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Po audros elektros tiekimas atkurtas jau daugiau nei 98 proc. klientų

2026 09 03
Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną
Gamta ir ekologija

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Ministrė kabinetas pritarė taršos prevenciją griežtinančioms pataisoms

2026 09 02
Birštonas
Lietuvoje

Vyriausybė atnaujino kurortinio statuso reikalavimus

2026 09 02
Šildymas
Lietuvoje

Prasideda prašymų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti teikimas

2026 09 02
Atliekų tvarkymas
Lietuvoje

Atliekų tvarkymas Vilniaus regione gerėja

2026 09 02
Audra, automobilis
Gamta ir žmogus

Audra suniokojo daugiau nei 200 automobilių: kokių klaidų nedaryti?

2026 09 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • m apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • P.Skutas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugpjūčio 4-osios horoskopas: pirmiau kryptis, tik paskui greitis
  • Suminė darbo laiko apskaita: taisyklės, ribos ir vietos, kuriose darbdaviai dažniausiai suklysta
  • Mačia kasdien: kiek jos iš tikrųjų galima išgerti ir kada verta stabtelėti
  • A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?

Kiti Straipsniai

Arvydas Juozaitis sporto rūmų ir žydų spaudos konferencijos fone

A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?

2026 09 03
Prezidentas Antanas Smetona atvyksta į Karo mokyklos 10 metų sukaktuves ir XI-os laidos išleistuvių iškilmes. Karo mokyklos viršininkas plk. P. Jurgaitis sveikinasi su Prezidentu. Iš kairės kariuomenės štabo viršininkas gen. ltn. P. Kubiliūnas, štabo plk. A. Šova. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai

2026 09 03
Vilniaus arkikatedroje rastos Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkosios insignijos

V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?

2026 09 02
Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Darius Antanavičius | Asmeninio archyvo nuotr.

D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą

2026 09 02
Aktorės Inga Juškevičiūtė ir Jurga Kalvaitytė spektaklyje mojuoja trispalvėmis juostomis

„Žodžiai, sklidę miškais“ Kleboniškių muziejuje grąžino balsą poetėms partizanėms

2026 09 01
Profesinis mokymas

Profesinis mokymas užsieniečiams vyks lietuvių kalba arba dvikalbiu būdu

2026 08 31
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!

2026 08 31
Diskusijos apie Lietuvos ekonomiką, šeimą, švietimą ir sveikatą miesto parke

K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“

2026 08 31
Islandijos parlamento rūmai Reikjavike

Islandai atmetė siūlymą atnaujinti stojimo į ES derybas

2026 08 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • m apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • P.Skutas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • klaustukas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
Kitas straipsnis
Užsienio lietuvių vaikai ir mokytojai vasarą leido pažindami Lietuvą

Daugiau nei 300 užsienio lietuvių vaikų ir mokytojų vasarą pažino Lietuvą ir puoselėjo gimtąją kalbą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai