Rugpjūčio 28-osios rytą – dalinis Mėnulio užtemimas

Rugpjūčio 28-osios paryčiais, giedro dangaus sulaukę Lietuvos gyventojai galės stebėti dalinį Mėnulio užtemimą. 5 val. 34 min. ant pilno Mėnulio disko pradės slinkti tamsus Žemės šešėlis.

Užtemimas stiprės Mėnuliui leidžiantis vakarų–pietvakarių pusėje, o priešingame dangaus krašte tuo metu brėkš rytas. Todėl šįkart itin svarbu tinkamai pasirinkti stebėjimo vietą: Mėnulio neturėtų užstoti medžiai, pastatai, kalvos ar kitos kliūtys.

Lietuvoje matysime tik pirmąją užtemimo dalį. Labiausiai Mėnulis užtems jam jau nusileidus, todėl beveik visiškai užtemusio Mėnulio vaizdo, kurį galės išvysti kai kurių kitų kraštų gyventojai, Lietuvoje nepamatysime.

Kada pradėti stebėti?

Žemės pusšešėlis Mėnulio diską palies 4 val. 24 min. Lietuvos laiku. Tačiau šio tarpsnio sureikšminti neverta: labai menkas pritemimas plika akimi bus iš esmės nepastebimas, o vėliau jo stebėjimą apsunkins dar ir šviesėjantis dangus.

Aiškiai matoma dalinė užtemimo fazė prasidės 5 val. 34 min. Tuomet ant Mėnulio disko pradės slinkti Žemės šešėlis, kuris iki Mėnulio laidos apims vis didesnę jo dalį.

Geriausia užtemimą stebėti nuo dalinės fazės pradžios – 5 val. 34 min. Po 6-tos val. Žemės šešėlis Mėnulyje dar didės, tačiau pats Mėnulis bus visai žemai, o auštantis dangus sparčiai šviesės.

Lentelėje nurodyta didžiausia vietoje matoma fazė reiškia ne viso užtemimo didžiausią fazę, o didžiausią Mėnulio skersmens dalį, kurią Žemės šešėlis spės apimti iki Mėnulio laidos.

Vakarų Lietuvoje bus matoma didesnė užtemimo dalis

Stebėjimo sąlygos įvairiose Lietuvos vietose šiek tiek skirsis. Dalinis užtemimas visoje šalyje prasidės beveik tuo pačiu metu, tačiau Vakarų Lietuvoje Mėnulis leisis vėliau. Dėl to pajūrio gyventojai galės ilgiau stebėti stiprėjantį užtemimą.

Vilniuje dalinės užtemimo fazės pradžioje Mėnulis bus apie 5,5 laipsnio aukštyje virš vakarų–pietvakarių horizonto. Kaune jo aukštis sieks apie 6,1 laipsnio, Klaipėdoje – apie 7,1 laipsnio. Tai labai nedidelis aukštis, todėl net gana tolimi medžiai ar pastatai gali užstoti reginį.

Prieš pat laidą Žemės šešėlis Vilniuje bus apėmęs maždaug 57 proc., Kaune – 63 proc., o Klaipėdoje – 73 proc. Mėnulio skersmens. Vis dėlto paskutinėmis minutėmis Mėnulis bus taip žemai, o dangus jau toks šviesus, kad Mėnulis gali išnykti prie horizonto dar iki apskaičiuoto laidos laiko.

Didžiausios užtemimo fazės Lietuvoje nematysime

Pasauliniu mastu didžiausia Mėnulio užtemimo fazė įvyks 7 val. 13 min. Lietuvos laiku. Tuomet Žemės tikrasis šešėlis apims apie 93 proc. Mėnulio skersmens ir 96,3 proc. regimojo jo disko ploto.

Šių dviejų dydžių nereikėtų painioti. Užtemimo dydis 0,9299 reiškia, kokia Mėnulio skersmens dalis pateks į tikrąjį Žemės šešėlį, o 96,3 proc. nusako šešėlio apimtą regimojo disko plotą.

Lietuvoje didžiausios fazės išvysti negalėsime: 7 val. 13 min. Mėnulis jau bus keliais laipsniais žemiau vakarų horizonto. Visą užtemimą palankiausiai matys Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojai. Vakarų Europoje Mėnulis leisis vėliau negu Lietuvoje, todėl ten bus galima išvysti didesnę užtemimo fazę.

Kodėl Mėnulis užtemsta?

Mėnulio užtemimas įvyksta tuomet, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja beveik vienoje tiesėje, o pilnas Mėnulis patenka į Žemės metamo šešėlio sritį. Jeigu į tikrąjį Žemės šešėlį panyra tik dalis Mėnulio, užtemimas vadinamas daliniu.

Mėnulio užtemimai vyksta ne per kiekvieną pilnatį, nes Mėnulio orbita yra maždaug penkiais laipsniais pasvirusi Žemės orbitos plokštumos atžvilgiu. Dažniausiai per pilnatį Mėnulis praeina aukščiau arba žemiau Žemės šešėlio.

Mėnulis užtemsta tik tuomet, kai pilnatis įvyksta Mėnuliui esant netoli jo ir Žemės orbitos plokštumų susikirtimo vietos.

Ar užtemdyta Mėnulio dalis paraus?

Žemės šešėlyje esanti Mėnulio dalis nėra visiškai juoda. Dalį Saulės šviesos į Žemės šešėlį nukreipia mūsų planetos atmosfera. Pro ją lengviau prasiskverbia raudonieji spinduliai, todėl užtemdyta Mėnulio dalis gali įgauti rusvą, vario arba rausvą atspalvį.

Tačiau šįkart Lietuvoje sodriai raudono Mėnulio žadėti negalima. Mūsų šalyje bus matoma tik stiprėjančio užtemimo pradžia, o Mėnulis skęs šviesėjančiame danguje visai prie horizonto. Jo spalvai ir matomumui didelę įtaką turės prie žemės paviršiaus tvyranti migla, oro drėgnumas ir atmosferos skaidrumas.

Viešojoje erdvėje kartais vartojamas pavadinimas „kruvinasis Mėnulis“ nėra astronomijos sąvoka. Be to, jis gali sukurti klaidingą įspūdį, kad visas Mėnulio diskas būtinai taps ryškiai raudonas. Tikrasis vaizdas priklausys nuo Žemės atmosferos būklės.

Kur ir kaip stebėti?

Stebėjimo vietą geriausia išsirinkti dar iš vakaro. Reikia atviros vakarų–pietvakarių krypties. Ypač tinkamos gali būti atviros kalvos, laukai, ežerų pakrantės ir pajūris, jeigu horizontas šia kryptimi neužstotas.

Mėnulio užtemimą visiškai saugu stebėti plika akimi. Žiūronai padės geriau įžiūrėti tamsaus Žemės šešėlio kraštą ir užtemdytos Mėnulio dalies spalvą. Nedidelis teleskopas leis stebėti, kaip šešėlis slenka per Mėnulio jūras ir kraterius.

Fotografuojantiems pravers fotoaparatas su ilgesnio židinio nuotolio objektyvu ir tvirtas trikojis. Kadangi Mėnulis tuomet leisis prie horizonto, į kadrą galima įtraukti tolimą medį, pastatą, kalvą ar kitą kraštovaizdžio ženklą.

Viską lems giedras horizontas

Rugpjūčio 27-osios trumpalaikė orų prognozė ankstyvą 28-osios, penktadienio, rytą daugelyje Lietuvos vietų žada gana giedrą dangų. Tačiau rytinėje šalies dalyje vietomis gali susidaryti rūkas. Jis šiam reginiui būtų itin nepalankus, nes Mėnulis bus labai žemai.

Prieš išvykstant stebėti verta dar kartą patikrinti naujausią Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozę. Net ir esant giedram dangui aukščiau, žemą Mėnulį gali paslėpti ties horizontu susitelkę debesys arba migla.

Jeigu orai bus palankūs, rugpjūčio 28-osios rytas leis išvysti ne tik dalinį Mėnulio užtemimą, bet ir gražią dangiška Mėnulio ir Saulės priešpriešą: vakaruose – leisis Žemės šešėlio apimamas pilnas Mėnulis, o rytuose tuo pat metu – tekės Saulė.