Antradienis, 11 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Kuolys. Su Lietuvos Statuto – „lietuvių Gyvenimo Knygos“ – diena!

Darius Kuolys, www.facebook.com, www.alkas.lt
2026-01-28 21:15:24
277
PERŽIŪROS
19
Trečiasis Lietuvos Statutas,1588 m. | wikimedia.org nuotr.

Trečiasis Lietuvos Statutas,1588 m. | wikimedia.org nuotr.

1588-ųjų sausio 28-ąją Lenkijos karaliumi išrinktas Žygimantas Vaza išpildė lietuvių jam iškeltą pripažinimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sąlygą ir patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą.

Taip buvo apgintos Lietuvos tautos politinės teisės ir vėl atkurta „LDK Respublika“, gyvavusi Abiejų Tautų Respublikoje iki XVIII amžiaus pabaigos.

1588-ųjų sausio 28-osios privilegija Žygimantas Vaza ne tik patvirtino Statutą, bet ir laidavo Lietuvos tautai įstatymų davėjos, leidėjos teises: tik LDK luomai, kai reikės, turėsią „visišką laisvę šį statutą pataisyti“.

Taigi sausio 28-ąją lietuviai, kartu su baltarusiais, galėtų minėti Lietuvos Statuto dieną – Lietuvos tautos laisvės, solidarumo ir politinio savarankiškumo dieną.

Lietuviai vadinantys savo Statutą „Gyvenimo Knyga – Liber Vitae“, – XVIII amžiuje rašė LDK istorikas Kazimieras Kognovickis.

O Kazimieras Nestoras Sapiega, prieštaraudamas pasiūlymams atsisakyti Lietuvos Statuto ir susikurti bendrą Abiejų Tautų Respublikos teisyną, Seime 1791-aisiais kalbėjo:

„Tautų privilegijos nėra jų atstovų ar net visos dabartinės kartos nuosavybė. Mes neturime teisės jų atsisakyti – gavę jas iš protėvių, privalome jas tokias perduoti savo palikuonims.“

Žodžiai, kurių ir šiandien neturėtume pamiršti.

Lietuvos Statutas kartu su Motiejaus Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus parašytu istoriniu pasakojimu šimtmečius saugojo lietuvių kaip laisvos tautos tapatybę.

Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. Apie senųjų lietuvių „Gyvenimo Knygą“
  2. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  3. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)
  4. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  5. D. Kuolys. Apie durnumą lietuvių irgi žemaičių kaip lėtinę, sunkiai pagydomą ligą
  6. D. Kuolys. Žygimanto Augusto gimnazija verčiama tarnautojų kabinetais: kas laukia taip „vadybinamos“ Lietuvos?
  7. D. Kuolys. Gedimino prakeiksmas
  8. D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?
  9. D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  10. D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)
  11. D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)
  12. D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
  13. D. Kuolys. Ar Lietuvos sostinė gali apsiginti nuo barbarų?
  14. D. Kuolys. Ir vis dėlto tai žema: bėdos dėl išleistų Justino Marcinkevičiaus „Raštų“
  15. D. Kuolys. Sirvydo žodynas – tiltas iš LDK į modernią Lietuvą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. . . . says:
    6 mėnesiai ago

    Deja, 1791 m. gegužės 3 d. priimta Konstytucja obojgu narodow išbraukė Lietuvą su jos statutais, po 4 metų buvo išbraukta ir Lenkija su savo Konstytucja obojgu narodow. Kilbukas prarijo slieką, po to kilbuką parijo lydeka.

    Atsakyti
  2. Licvinas says:
    6 mėnesiai ago

    O parašyti jie buvo kokia kalba?.. atitinkamai, kokia buvo valstybinė LDK kalba?

    Atsakyti
    • skt. says:
      6 mėnesiai ago

      LDK valstybinės kalbos nebuvo. Valdovų rūmų teritorijoje rasta metalinė plokštė su galimai lietuviškų runų įrašu bei graikišku įrašu ” Algirdos Basileos”- ” Imperatorius Algirdas”. Lietuvos karaliai, tame tarpe Kazimieras Jogailaitis kalbėjo lietuviškai. Raštai buvo rašomi lotynų, viduriniaja vokiečių žemaičių kalba, vėliau parašytas statutas rusėnų kalba ( į ją panašiausia yra ukrainiečių kalba) su nemažai lietuviškos kilmės žodžių. Nieko keisto- Škotijos karaliai škotai taip pat nuo keltiškos škotų ( gėlų) kalbos perėjo prie germanų anglosaksų, vėliau prie anglų kalbos.

      Atsakyti
      • Licvinas says:
        6 mėnesiai ago

        Lotynų, vokiečių kalba rašyti raštai Europai. Tai suprantama. Dabar juk irgi į Briuselį ne lietuviškai rašome, nors valstybinė kalba lietuvių. O vidaus reikalams kokia kalba rašyti raštai LDK?

        Atsakyti
        • "Licvinui" says:
          6 mėnesiai ago

          Gal nelabai suprantate lietuvišką tekstą?

          Atsakyti
          • +++ says:
            6 mėnesiai ago

            O argi mūs valdžia rašė lietuviškai ?

    • ... says:
      6 mėnesiai ago

      Licvinai, o dabartiniame Jungtinės Karalystės herbe apačioje koks devizas? Dieu et mon droit. Kokia kalba parašytas? Prancūziškai (Dievas ir mano teisė). O Nyderlandų herbe apačioje koks devizas? Je maintiendrai. Kokia kalba parašytas? Prancūziškai (Aš laikysiuos) …atitnkamai, kokia ten pas juos valstybinė kalba?

      Atsakyti
      • +++ says:
        6 mėnesiai ago

        Na, bet į lietuvius lietuviškai LDK valdžia pirmą kartą kreipėsi per Krakusmetį, ar ne ?

        Atsakyti
      • Licvinas says:
        6 mėnesiai ago

        Tu rimtai nematai esminių skirtumų??? Herbe, matote, parašyta… Kai LDK jau nuo XV a. antros pusės diduomenė lietuviškai nebekalbėjo, netašė, kultūra, švietimas slaviški..

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    6 mėnesiai ago

    >Licvinas
    Kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 55 – tas puslapis prasideda užvardinimu “Eglės žalčių karalienės karūna Europoje”. Ji, su centru Palangoje, brėžia apskritimą nuo Skandinavijos Šiaurėje iki Eger’o prie Budapešto pietuose, nuo Eseno Europos vakaruose iki Tver’ės miesto rytuose. Į karūnos vidų patenka Oslas, Helsinkis, Vilnius, Minskas, Kijevas, Varšuva ir Berlynas. Ši teritorija pripažino giminystę su žmogumi ant žirgo ir Gedimino stulpais (antspaudas kairėj viršuje). Iliustracija su raiteliu kairėj pusė apačioje puošia taipogi ir 1588 m. Lietuvos statutą. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 56 – tame puslapyje rašoma: ” Eglės karūnos žmones sutvėrė Vyčio sūnų karalystę iki pat Tverės, Briansko, KIjevo, Budapešto, Vienos ir Prahos, Berlyno, taip pat Kopenhagos, Oslo, Stokholmo, Helsinkio, karelų Orusjarvi, Talino, taip pat ir Rygos. (Ringėmis) Ratais teritorijas globojantis Vyčio herbas ėjo per miestus Ringelu, Ringsta, Raton, Pi’sek, E(i)sens, Litlana. Matome dar ir Litky Ukrainoje, Litshau Austrijoje, Litice Čekijoje, Littel Vokietijoje, Litlana Norvegijoje, Lit Švedijoje. Su šaknimi LIETE matome miestą Lieteniemi Suomijoje, o miesto Preussishcer Oldenburg (Prūsų Pilis – Tvirtovė) rodo, kad žmones prieš tūkstančius metų kalbėjo čia etnine prūsų kalba. Į Pietryčius nuo miesto stovi bažnytkaimis vardu Kirchheide, kas lietuvių kalba skamba kaip “pagonių maldų vieta”. Žodis “paganus” lotyniškai reiškia sodietis (senas žodynas): jie buvo sėslūs gyventojai su sodais, namų ūkiais, paukštidėmis, žirgais, medžioklės įrankiais, dainomis, muzika, taip pat ir didelėmis svajonėmis. Jie buvo sotūs, laimingi, bet, jei kas kėsintųsi į laisvę, buvo pasiryžę kovoti už ją iki paskutinio kraujo lašo. Vyčio sūnų karalystės centras buvo Palangoje – vietoje, kur šiomis dienomis Birutės kalno koplyčios viduj stovi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vitražas (šiandien jis pridengtas mergelės Marijos paveikslu). Teisinis III-ias , išskiriantisvaldovo, Seimo, vykdomą ir teismo valdžias į atskirus vienetus 1588 m. Lietuvos statutas, padėjęs teisinės valstybės pamatus ir patvirtintas švedų karaliaus Vazos Vyčio herbu, Europoje buvo pirmasis. Lietuviai žinojo esą aisčiai, kadangi veiksmažodžių “eiti, eiti” daiktavardinė prasmė pas mus atsispindi gyvenviečių Eišiškės – ši Ei(k)šiškės, Ceikiniai – cia Eikiniai, ežerų Asveja – Ais’veja, Eisetas – Ais’etas, miestelio N’aisiai – Naujieji Aisiai ir pan. pavadinimuose. PASTABA: 283 p. II – jų dalių (ofsetas + e-formatas su atlenkiamu USB raktu) knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) kartu su pristatymu į namų paštomatą už 25 Eu galima įsigyti internetu knygų firmoje “Patogupirkti.lt; dėkoju.

    Atsakyti
    • Nušvitimas says:
      6 mėnesiai ago

      Ryt jau pilnatis!

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      6 mėnesiai ago

      P. S. Reik neužmiršti, be to, Licvine, kad 1.410 m. Žalgirio mūšio metu planetoj gyveno vos 425 milijonai gyventojų (WORLD ATLAS, Kingfisher, London), o dabar planetoje turim virš 8 milijardų žmonių. Mūsų, lietuvių, pasaulyje yra 3 milijonai, o Lietuvoj iš jų gyvena tik kiek daugiau kaip 2,5 milijonų. Mes savo teritorijoje išsitenkam. O, jeigu jūs savo Baltarusijoje kartu su Minsku neišsitenkate, tai – jūsų problemos. Ir nenorėkit, prašau, tų savo problemų verst mums ant galvos su visokių balionų pagalba, – pilnatis tai būtų mėnulio ar ne, nes teks nuo mūsų pakartot “Žalgirio” mūšį, jei tik atvyksit pas mus kiek pažaisti. Dėkoju.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        6 mėnesiai ago

        >lenkams
        P. S. Žalgirio mūšis 12.410 m. vyko, tai, Lenkijos teritorijoje. O, jeigu jūs savo Lenkijoje kartu su Varšuva neišsitenkate, tai – jūsų problemos. Ir nenorėkit prašau, tų savo problemų verst ant galvos su visokiais šūkiais, kap kad “Vilno naše” ir pan. – pilnatis tai būtų mėnulio ar ne, nes teks pakartoti “Žalgirio” mūšį, jei tik atvyksit pas mus kiek pažaisti. Čia jums ne futbolas, kur visi kojom spardo, nes čia reikia dirbti su galva. Prosit!

        Atsakyti
        • Licvinas says:
          6 mėnesiai ago

          Tikiu, kad po kelių bokalų jūra iki kelių😁
          Beje, Žalgirio mūšis buvo Prūsijoje.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            6 mėnesiai ago

            >Licvinas
            Dabartinėje Lenkijos teritorijoje.

  4. Naivus klausimas says:
    6 mėnesiai ago

    LDK lietuvių kalba mirinėjo kartu su senuoju tikėjimu. Jis pasikrikštijus ne iš karto mirė, ir kalba traukėsi pamažu. Sodžiuje senasis tikėjimas, jo apraiškos išliko ilgiausiai, ten ir kalba išliko.
    Mano manymu, lietuvių kalba neatsiejama nuo mūsų senojo tikėjimo, pasaulėvokos.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      6 mėnesiai ago

      Kalbant apie tikėjimą, Klaipėdos universiteto prof. hab. dr. Rimantas Balsys monografijoje “Apie baltiškas teofanijas” rašo, kad “baltų tikėjimas buvo brandus ir visavertis”. LDK MIndaugas ir LDK Gediminas sakė tą pątį – dievas visiems yra Vienas. Prof. hab. dr. Rimanto Balsio fotografija, greta jo paveikslo TV laidai “Baltų šventadieniai” ir jo knygos “Lietuvių, ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai” yra įdėta kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 74 – tame puslapyje. Garbė jam.

      Atsakyti
  5. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    6 mėnesiai ago

    – Mes, LDK šeimininkai – lietuviai gyvenom pagal paprotinę teisę, o ja vadovaujantis buvo sukurti statutai rusėnams, kad nesišakotų.
    – Karalius Gediminas kalbėjo lietuviškai.
    – Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
    – 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo priešų bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
    – Ruoškimės tikros LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui
    ______________________
    Lietuva – LDK tvirtovė

    Atsakyti
  6. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    6 mėnesiai ago

    – Pagal Darių Kuolį, ir vėl atkurta „LDK Respublika“ (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės respublika)?
    – Labai durna Dariaus Kuolio rašliava. Tiesiog, šlamštas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasaros derlius keliauja į stiklainius
Gamta ir ekologija

Vasaros derlius jau keliauja į stiklainius: ką verta žinoti prieš pradedant konservuoti

2026 08 11
Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio
Lietuvoje

Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio

2026 08 11
Žemės ūkis
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarti ūkininkams svarbiausi klausimai

2026 08 10
Elektra
Lietuvoje

Dalis gyventojų sulauks mažesnių sąskaitų už elektrą

2026 08 10
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

TVF: Lietuvos ekonomika rodo atsparumą, tačiau yra iššūkių

2026 08 10
Darbai
Lietuvoje

Klaipėdos Ernesto Galvanausko bulvare – naujas darbų etapas

2026 08 10
Su javapjūtės pradžia – ir kombainų gaisrai
Lietuvoje

Javapjūtė: svarbu – ne tik derlius, bet ir saugumas

2026 08 10
Santuoka
Lietuvoje

Per pirmąjį pusmetį registruota daugiau nei 6 tūkst. santuokų

2026 08 10
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 7-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 10
Šienpjovė Seda Bukauskienė
Gamta ir ekologija

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

2026 08 10
Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė
Istorija

Kviečia Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė

2026 08 09
Lietuviškų laikrodžių aukso amžius
Istorija

Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius

2026 08 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros derlius jau keliauja į stiklainius: ką verta žinoti prieš pradedant konservuoti
  • R. Vanagas. Nijolytė būtų laiminga
  • Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio
  • S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius lietuvių kalbos, Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos valstybingumo motyvų koliaže.

S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..

2026 08 10
Jonas Vaiškūnas, grupės „Sedula“ dainininkės ir Dangaus šviesulių stebykla Kulionyse

Dangaus šviesulių Žolinė Kulionyse: nuo duonos kvapo iki krentančių žvaigždžių

2026 08 10
A. Daraškevičienė

Kas buvo iki lazerio? Rugpjūtį Istorijų namai kviečia pažinti senąsias technologijas

2026 08 10
Sveikos gyvensenos puoselėtoja, sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėja ir prezidentė Danutė Kunčienė

Prakalbinkime vaistažoles kartu su D. Kunčiene

2026 08 09
Pasienietis surištomis rankomis prie po Lietuvos pasienio užtvara iškasto tunelio

J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?

2026 08 08
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. Ar Putinas lauks, kol NATO pasirengs?

2026 08 08
Neopagonybė

M. Lietuvis. Dėl sąvokos „pagonis“

2026 08 07
Gintaras Beresnevičius piliakalnių ir degančio protėvių aukuro fone

J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – dvidešimt metų Dausose

2026 08 06
Zenonas Knyza

Mirė žymus Punsko ir Seinų krašto skulptorius Zenonas Knyza

2026 08 06
Vytautas Sinica ir tarpukario Vilniaus lietuvis skautas Pranas Žižmaras Vilniaus Katedros aikštės fone

V. Sinica. Ištrinti žmonės

2026 08 05

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
Kitas straipsnis
Putinas ir Trampas

A. Navys, M. Sėjūnas. Nauja pasaulio tvarka

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai