Sekmadienis, 17 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Kuolys. Su Lietuvos Statuto – „lietuvių Gyvenimo Knygos“ – diena!

Darius Kuolys, www.facebook.com, www.alkas.lt
2026-01-28 21:15:24
273
PERŽIŪROS
19
Trečiasis Lietuvos Statutas,1588 m. | wikimedia.org nuotr.

Trečiasis Lietuvos Statutas,1588 m. | wikimedia.org nuotr.

1588-ųjų sausio 28-ąją Lenkijos karaliumi išrinktas Žygimantas Vaza išpildė lietuvių jam iškeltą pripažinimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sąlygą ir patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą.

Taip buvo apgintos Lietuvos tautos politinės teisės ir vėl atkurta „LDK Respublika“, gyvavusi Abiejų Tautų Respublikoje iki XVIII amžiaus pabaigos.

1588-ųjų sausio 28-osios privilegija Žygimantas Vaza ne tik patvirtino Statutą, bet ir laidavo Lietuvos tautai įstatymų davėjos, leidėjos teises: tik LDK luomai, kai reikės, turėsią „visišką laisvę šį statutą pataisyti“.

Taigi sausio 28-ąją lietuviai, kartu su baltarusiais, galėtų minėti Lietuvos Statuto dieną – Lietuvos tautos laisvės, solidarumo ir politinio savarankiškumo dieną.

Lietuviai vadinantys savo Statutą „Gyvenimo Knyga – Liber Vitae“, – XVIII amžiuje rašė LDK istorikas Kazimieras Kognovickis.

O Kazimieras Nestoras Sapiega, prieštaraudamas pasiūlymams atsisakyti Lietuvos Statuto ir susikurti bendrą Abiejų Tautų Respublikos teisyną, Seime 1791-aisiais kalbėjo:

„Tautų privilegijos nėra jų atstovų ar net visos dabartinės kartos nuosavybė. Mes neturime teisės jų atsisakyti – gavę jas iš protėvių, privalome jas tokias perduoti savo palikuonims.“

Žodžiai, kurių ir šiandien neturėtume pamiršti.

Lietuvos Statutas kartu su Motiejaus Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus parašytu istoriniu pasakojimu šimtmečius saugojo lietuvių kaip laisvos tautos tapatybę.

Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. Apie senųjų lietuvių „Gyvenimo Knygą“
  2. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  3. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)
  4. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  5. D. Kuolys. Apie durnumą lietuvių irgi žemaičių kaip lėtinę, sunkiai pagydomą ligą
  6. D. Kuolys. Žygimanto Augusto gimnazija verčiama tarnautojų kabinetais: kas laukia taip „vadybinamos“ Lietuvos?
  7. D. Kuolys. Gedimino prakeiksmas
  8. D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?
  9. D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  10. D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)
  11. D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)
  12. D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
  13. D. Kuolys. Ar Lietuvos sostinė gali apsiginti nuo barbarų?
  14. D. Kuolys. Ir vis dėlto tai žema: bėdos dėl išleistų Justino Marcinkevičiaus „Raštų“
  15. D. Kuolys. Sirvydo žodynas – tiltas iš LDK į modernią Lietuvą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. . . . says:
    4 mėnesiai ago

    Deja, 1791 m. gegužės 3 d. priimta Konstytucja obojgu narodow išbraukė Lietuvą su jos statutais, po 4 metų buvo išbraukta ir Lenkija su savo Konstytucja obojgu narodow. Kilbukas prarijo slieką, po to kilbuką parijo lydeka.

    Atsakyti
  2. Licvinas says:
    4 mėnesiai ago

    O parašyti jie buvo kokia kalba?.. atitinkamai, kokia buvo valstybinė LDK kalba?

    Atsakyti
    • skt. says:
      4 mėnesiai ago

      LDK valstybinės kalbos nebuvo. Valdovų rūmų teritorijoje rasta metalinė plokštė su galimai lietuviškų runų įrašu bei graikišku įrašu ” Algirdos Basileos”- ” Imperatorius Algirdas”. Lietuvos karaliai, tame tarpe Kazimieras Jogailaitis kalbėjo lietuviškai. Raštai buvo rašomi lotynų, viduriniaja vokiečių žemaičių kalba, vėliau parašytas statutas rusėnų kalba ( į ją panašiausia yra ukrainiečių kalba) su nemažai lietuviškos kilmės žodžių. Nieko keisto- Škotijos karaliai škotai taip pat nuo keltiškos škotų ( gėlų) kalbos perėjo prie germanų anglosaksų, vėliau prie anglų kalbos.

      Atsakyti
      • Licvinas says:
        4 mėnesiai ago

        Lotynų, vokiečių kalba rašyti raštai Europai. Tai suprantama. Dabar juk irgi į Briuselį ne lietuviškai rašome, nors valstybinė kalba lietuvių. O vidaus reikalams kokia kalba rašyti raštai LDK?

        Atsakyti
        • "Licvinui" says:
          4 mėnesiai ago

          Gal nelabai suprantate lietuvišką tekstą?

          Atsakyti
          • +++ says:
            4 mėnesiai ago

            O argi mūs valdžia rašė lietuviškai ?

    • ... says:
      4 mėnesiai ago

      Licvinai, o dabartiniame Jungtinės Karalystės herbe apačioje koks devizas? Dieu et mon droit. Kokia kalba parašytas? Prancūziškai (Dievas ir mano teisė). O Nyderlandų herbe apačioje koks devizas? Je maintiendrai. Kokia kalba parašytas? Prancūziškai (Aš laikysiuos) …atitnkamai, kokia ten pas juos valstybinė kalba?

      Atsakyti
      • +++ says:
        4 mėnesiai ago

        Na, bet į lietuvius lietuviškai LDK valdžia pirmą kartą kreipėsi per Krakusmetį, ar ne ?

        Atsakyti
      • Licvinas says:
        4 mėnesiai ago

        Tu rimtai nematai esminių skirtumų??? Herbe, matote, parašyta… Kai LDK jau nuo XV a. antros pusės diduomenė lietuviškai nebekalbėjo, netašė, kultūra, švietimas slaviški..

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    4 mėnesiai ago

    >Licvinas
    Kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 55 – tas puslapis prasideda užvardinimu “Eglės žalčių karalienės karūna Europoje”. Ji, su centru Palangoje, brėžia apskritimą nuo Skandinavijos Šiaurėje iki Eger’o prie Budapešto pietuose, nuo Eseno Europos vakaruose iki Tver’ės miesto rytuose. Į karūnos vidų patenka Oslas, Helsinkis, Vilnius, Minskas, Kijevas, Varšuva ir Berlynas. Ši teritorija pripažino giminystę su žmogumi ant žirgo ir Gedimino stulpais (antspaudas kairėj viršuje). Iliustracija su raiteliu kairėj pusė apačioje puošia taipogi ir 1588 m. Lietuvos statutą. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 56 – tame puslapyje rašoma: ” Eglės karūnos žmones sutvėrė Vyčio sūnų karalystę iki pat Tverės, Briansko, KIjevo, Budapešto, Vienos ir Prahos, Berlyno, taip pat Kopenhagos, Oslo, Stokholmo, Helsinkio, karelų Orusjarvi, Talino, taip pat ir Rygos. (Ringėmis) Ratais teritorijas globojantis Vyčio herbas ėjo per miestus Ringelu, Ringsta, Raton, Pi’sek, E(i)sens, Litlana. Matome dar ir Litky Ukrainoje, Litshau Austrijoje, Litice Čekijoje, Littel Vokietijoje, Litlana Norvegijoje, Lit Švedijoje. Su šaknimi LIETE matome miestą Lieteniemi Suomijoje, o miesto Preussishcer Oldenburg (Prūsų Pilis – Tvirtovė) rodo, kad žmones prieš tūkstančius metų kalbėjo čia etnine prūsų kalba. Į Pietryčius nuo miesto stovi bažnytkaimis vardu Kirchheide, kas lietuvių kalba skamba kaip “pagonių maldų vieta”. Žodis “paganus” lotyniškai reiškia sodietis (senas žodynas): jie buvo sėslūs gyventojai su sodais, namų ūkiais, paukštidėmis, žirgais, medžioklės įrankiais, dainomis, muzika, taip pat ir didelėmis svajonėmis. Jie buvo sotūs, laimingi, bet, jei kas kėsintųsi į laisvę, buvo pasiryžę kovoti už ją iki paskutinio kraujo lašo. Vyčio sūnų karalystės centras buvo Palangoje – vietoje, kur šiomis dienomis Birutės kalno koplyčios viduj stovi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vitražas (šiandien jis pridengtas mergelės Marijos paveikslu). Teisinis III-ias , išskiriantisvaldovo, Seimo, vykdomą ir teismo valdžias į atskirus vienetus 1588 m. Lietuvos statutas, padėjęs teisinės valstybės pamatus ir patvirtintas švedų karaliaus Vazos Vyčio herbu, Europoje buvo pirmasis. Lietuviai žinojo esą aisčiai, kadangi veiksmažodžių “eiti, eiti” daiktavardinė prasmė pas mus atsispindi gyvenviečių Eišiškės – ši Ei(k)šiškės, Ceikiniai – cia Eikiniai, ežerų Asveja – Ais’veja, Eisetas – Ais’etas, miestelio N’aisiai – Naujieji Aisiai ir pan. pavadinimuose. PASTABA: 283 p. II – jų dalių (ofsetas + e-formatas su atlenkiamu USB raktu) knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) kartu su pristatymu į namų paštomatą už 25 Eu galima įsigyti internetu knygų firmoje “Patogupirkti.lt; dėkoju.

    Atsakyti
    • Nušvitimas says:
      4 mėnesiai ago

      Ryt jau pilnatis!

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 mėnesiai ago

      P. S. Reik neužmiršti, be to, Licvine, kad 1.410 m. Žalgirio mūšio metu planetoj gyveno vos 425 milijonai gyventojų (WORLD ATLAS, Kingfisher, London), o dabar planetoje turim virš 8 milijardų žmonių. Mūsų, lietuvių, pasaulyje yra 3 milijonai, o Lietuvoj iš jų gyvena tik kiek daugiau kaip 2,5 milijonų. Mes savo teritorijoje išsitenkam. O, jeigu jūs savo Baltarusijoje kartu su Minsku neišsitenkate, tai – jūsų problemos. Ir nenorėkit, prašau, tų savo problemų verst mums ant galvos su visokių balionų pagalba, – pilnatis tai būtų mėnulio ar ne, nes teks nuo mūsų pakartot “Žalgirio” mūšį, jei tik atvyksit pas mus kiek pažaisti. Dėkoju.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        4 mėnesiai ago

        >lenkams
        P. S. Žalgirio mūšis 12.410 m. vyko, tai, Lenkijos teritorijoje. O, jeigu jūs savo Lenkijoje kartu su Varšuva neišsitenkate, tai – jūsų problemos. Ir nenorėkit prašau, tų savo problemų verst ant galvos su visokiais šūkiais, kap kad “Vilno naše” ir pan. – pilnatis tai būtų mėnulio ar ne, nes teks pakartoti “Žalgirio” mūšį, jei tik atvyksit pas mus kiek pažaisti. Čia jums ne futbolas, kur visi kojom spardo, nes čia reikia dirbti su galva. Prosit!

        Atsakyti
        • Licvinas says:
          4 mėnesiai ago

          Tikiu, kad po kelių bokalų jūra iki kelių😁
          Beje, Žalgirio mūšis buvo Prūsijoje.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            4 mėnesiai ago

            >Licvinas
            Dabartinėje Lenkijos teritorijoje.

  4. Naivus klausimas says:
    4 mėnesiai ago

    LDK lietuvių kalba mirinėjo kartu su senuoju tikėjimu. Jis pasikrikštijus ne iš karto mirė, ir kalba traukėsi pamažu. Sodžiuje senasis tikėjimas, jo apraiškos išliko ilgiausiai, ten ir kalba išliko.
    Mano manymu, lietuvių kalba neatsiejama nuo mūsų senojo tikėjimo, pasaulėvokos.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 mėnesiai ago

      Kalbant apie tikėjimą, Klaipėdos universiteto prof. hab. dr. Rimantas Balsys monografijoje “Apie baltiškas teofanijas” rašo, kad “baltų tikėjimas buvo brandus ir visavertis”. LDK MIndaugas ir LDK Gediminas sakė tą pątį – dievas visiems yra Vienas. Prof. hab. dr. Rimanto Balsio fotografija, greta jo paveikslo TV laidai “Baltų šventadieniai” ir jo knygos “Lietuvių, ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai” yra įdėta kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 74 – tame puslapyje. Garbė jam.

      Atsakyti
  5. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 mėnesiai ago

    – Mes, LDK šeimininkai – lietuviai gyvenom pagal paprotinę teisę, o ja vadovaujantis buvo sukurti statutai rusėnams, kad nesišakotų.
    – Karalius Gediminas kalbėjo lietuviškai.
    – Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
    – 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo priešų bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
    – Ruoškimės tikros LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui
    ______________________
    Lietuva – LDK tvirtovė

    Atsakyti
  6. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 mėnesiai ago

    – Pagal Darių Kuolį, ir vėl atkurta „LDK Respublika“ (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės respublika)?
    – Labai durna Dariaus Kuolio rašliava. Tiesiog, šlamštas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kavinė
Lietuvoje

Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

2026 05 17
Žemė
Lietuvoje

Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

2026 05 17
Sūriai
Kultūra

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Sveikata
Gamta ir žmogus

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“
Kultūra

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Įdomu apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • Mikabalis apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • +++ apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
  • Rimgaudas apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai
  • Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai
  • Kaip apsaugoti veją nuo nekvietų svečių – kurklių, grambuolių ir kurmių
  • Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

Kiti Straipsniai

Dainius Žalimas Europos Parlamente, koliaže pavaizduoti byrantys eurai ir Baltarusijos opozicijos vėliavos spalvos

V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

2026 05 16
„Eurovizija“ 2022

„Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto

2026 05 16
Zigmas Vaišvia referendume teikiamos Konstitucijos pataisos dėl grynųjų pinigų

Teismas sustabdė VRK „atsirašinėjimą“

2026 05 16
Lietuvos prezidentas su protesto nota

A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime

2026 05 15
Politinis koliažas apie statutinių pareigūnų sveikatos reikalavimus, lyties tapatybės klausimą ir vidaus tarnybos saugumą

V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?

2026 05 15
Saulius Poderis viešai paskelbė, kur, jo manymu, paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai

Saulius Poderis viešai paskelbė, kur, jo manymu, paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai

2026 05 14
Sovietmečio pogrindinis atsišaukimas, rašomoji mašinėlė ir Romo Kalantos portretas antisovietinio pasipriešinimo kontekste

A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija

2026 05 13
Daiva Ulbinaitė ir Rimantas Jankūnas Seime

R. Jankūnas. Seime svarstomas cenzūros įstatymų paketas?

2026 05 13
Neringa Gališankytė ir Robert van Voren

Vilniuje rengiama tarptautinė Sacharovo konferencija, skirta aptarti augantį autoritarizmą

2026 05 13
Rimas Armaitis karo taktikos ir dronų naudojimo diskusijos kontekste

R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką

2026 05 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Įdomu apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • Mikabalis apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
  • +++ apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
  • Rimgaudas apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
  • Mikabaliui apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Putinas ir Trampas

A. Navys, M. Sėjūnas. Nauja pasaulio tvarka

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai