Pirmadienis, 13 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

www.alkas.lt
2026-05-17 06:00:00
34
PERŽIŪROS
0
Kiek sveria miestas?

Kiek sveria miestas? | lgt.lrv.lt nuotr.

„Tankiai užstatytuose miestų centruose apkrova gruntui gali siekti 5–20 tonų vienam kvadratiniam metrui. Vadinasi, vieno kvadratinio kilometro miesto apkrova gali siekti iki 20 mln. tonų, o kai kuriuose didmiesčiuose bendra urbanistinės aplinkos masė gali siekti šimtus milijonų ar milijardus tonų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis žinovas Vytautas Minkevičius.

Tai ne tik įdomus faktas

Gruntas nėra kieta, nekintanti plokštė, todėl pastatų, kelių, aikščių, požeminės infrastruktūros ir kitų miesto elementų svoris jį stipriai veikia: gruntas gali susispausti ir sėsti, o poringumo pokyčiai gali keisti požeminio vandens judėjimo sąlygas.

Pasak V. Minkevičiaus, miestų svoris siejamas su žemės paviršiaus sėdimu, o kai kuriuose dideliuose pakrančių miestuose ši problema vertinama kartu su užliejimo pavojumi.

Dangoraižis gruntą apkrauna tarsi mažas kalnas: apkrovos per pamatus perduodamos gilyn į gruntą, o kai kuriais atvejais – per polius į tvirtesnius sluoksnius dešimčių metrų gylyje. Todėl dangoraižio stabilumas priklauso ne tik nuo architektūros ir betono, bet ir nuo to, kas yra po juo.

Lietuvos geologijos tarnyba
Lietuvos geologijos tarnyba | agentus.lt nuotr.

Miestas pats „kuria“ gruntą

Bet tai – tik viena miesto svorio pusė. Miestas ne tik spaudžia gruntą – jis pats per laiką sukuria naujus sluoksnius. Po gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir pastatais yra ne tik natūralus smėlis, molis ar žvyras.

Miestų žemėje per dešimtmečius ir šimtmečius kaupiasi supiltas, permaišytas, nukastas, suspaustas, o neretai ir užterštas gruntas. Jame gali būti statybinių atliekų, senų pamatų liekanų, plytų, stiklo, metalo, pelenų, šlako, buvusių dangų, pramonės, transporto ar buities pėdsakų.

Senuose miestuose po dabartinėmis gatvėmis neretai tebėra ankstesnių laikotarpių grindiniai, pamatai, užpiltos daubos ar buvusių pastatų liekanos. Kitaip tariant, miestas auga ne tik į viršų – jis auga ir žemyn. Po senamiesčiais kartais galima rasti tarsi kelis miestus vieną ant kito.

Geologijoje tokie sluoksniai vadinami technogeniniais dariniais arba technogeniniu gruntu. Paprasčiau tariant, tai žmogaus veiklos suformuota žemės dalis.

Kiek Lietuvoje technogeninio grunto?

Jau daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje atliktame tyrime apskaičiuota, kad urbanizuotos teritorijos sudaro apie 3 proc. šalies ploto. Technogeniniai sluoksniai užima apie 16 proc. urbanizuotų teritorijų, o vien miestuose jų tūris įvertintas apie 0,624 km³.

Bendras technogeninio grunto tūris Lietuvoje, įskaitant urbanizuotas teritorijas, sąvartynus, piliakalnius ir galimų taršos židinių teritorijas, gali siekti apie 1,2526 km³.

Vienas kubinis kilometras – tai milijardas kubinių metrų. Vadinasi, kalbame ne apie kelis užpiltus sklypus ar pavienius statybų plotus, o apie milžinišką žmogaus suformuotos geologinės medžiagos kiekį.

Jei vien urbanizuotose teritorijose susikaupusį technogeninį gruntą labai apytikriai perskaičiuotume į masę, gautume daugiau kaip milijardą tonų. Tai nėra oficialus tyrimo rodiklis – tyrime vertintas tūris, o ne svoris.

Tikrasis svoris priklauso nuo grunto sudėties, tankio, drėgnumo, organinių medžiagų ir įvairių priemaišų. Bet net apytikris perskaičiavimas padeda suprasti mastą: miestas sunkėja ne tik augdamas į viršų, bet ir kaupdamas sluoksnius po žeme.

Šie sluoksniai nėra vien miesto praeities pėdsakas. Technogeninis gruntas gali būti labai nevienalytis: vienoje vietoje – smėlis ir žvyras, kitoje – statybinės atliekos, molis, pelenai, buvusių dangų fragmentai ar pramonės palikti teršalai.

Pasak V. Minkevičiaus, toks gruntas gali būti silpnesnis, labiau suspaudžiamas, ne toks stabilus kaip natūraliai susiformavę sluoksniai. Jis svarbus rengiant statybas, vertinant pamatų pagrindą, šlaitų stabilumą, nuošliaužų riziką ir požeminio vandens apsaugą.

Miesto žemę keičia ne tik statiniai, bet ir gyvi kūnai. Medžių šaknys purena gruntą, sulaiko dalį vandens, mažina eroziją ir padeda vėsinti aplinką. Vis dėlto tankiai užstatytose teritorijose jų poveikis taip pat turi būti vertinamas atsargiai – arti pastatų augantys medžiai gali keisti grunto drėgmę, o kartu ir jo savybes. Medžiai gali pajudinti pamatus, juos iškelti ar pastumti.

Dar vienas mažiau matomas miesto poveikis – šiluma po žeme. Rūsiai, požeminės trasos, šildymo tinklai, tuneliai ir tankiai užstatyti paviršiai gali lemti, kad po gruntas miestu būna šiltesnis nei natūraliose teritorijose.

Tai taip pat veikia požeminę aplinką: grunto drėgmę, biologinius procesus ir požeminio vandens sąlygas. Vietose, kur naudojami geoterminiai šilumos siurbliai, gruntas gali sušalti, o požemyje formuotis ledo sluoksniai.

Cheminis pėdsakas grunte

Čia atsiranda ir kita, ne mažiau svarbi tema – tarša. Miestas grunte palieka ne tik akmenį, plytą ar betono gabalą. Jis palieka ir cheminį pėdsaką.

Buvusios pramonės teritorijos, senos degalinės, garažų masyvai, sandėliai, sąvartynai, atliekų kaupimo vietos, avariniai išsiliejimai ar ilgai netinkamai tvarkytos teritorijos gali keisti grunto ir požeminio vandens būklę. Paviršiuje tokia vieta gali atrodyti sutvarkyta, bet geologinė aplinka dar gali saugoti ankstesnės veiklos ženklus.

Todėl klausimas, kas buvo sklype anksčiau, nėra tik architektų ar istorikų smalsumas. Geologiniu požiūriu, tai labai praktiška problema. Ar čia buvo užpiltas griovys? Ar veikė gamykla? Ar buvo laikomos cheminės medžiagos? Ar galėjo būti sąvartynas? Ar grunte yra taršos pėdsakų? Ar teršalai gali judėti kartu su vandeniu?

Miestų paviršiai keičia ir vandens kelią

Natūralioje pievoje ar miške dalis lietaus susigeria į gruntą, o mieste asfaltas, betonas, stogai ir aikštelės dažnai vandenį nukreipia į paviršių ar lietaus nuotekų tinklus. Todėl po stiprių liūčių vanduo greičiau kaupiasi gatvėse, o kartu perneša nuo paviršių nuplautus teršalus.

Tai ypač svarbu Lietuvai, nes didžioji dalis geriamojo vandens gaunama iš požeminių išteklių. Vadinasi, tai, kas vyksta grunte, nėra vien statybų ar planavimo klausimas. Tai susiję ir su taršos prevencija, požeminio vandens apsauga ir atsakinga miesto plėtra.

Miestai turi svorį. Bet šis svoris nėra tik dangoraižiai, keliai, tiltai ar aikštės. Miesto svoris yra ir po žeme – žmogaus supiltuose sluoksniuose, buvusiose pramonės teritorijose, užpiltuose plotuose, senuose sąvartynuose, statybinių atliekų ir taršos pėdsakuose.

Kiekviena karta palieka savo sluoksnį. Vieni sluoksniai pasakoja apie ledynus, upes, ežerus ar jūras. Geologai ateityje mūsų laikotarpį galbūt atpažins ne iš fosilijų, o iš betono trupinių, plastiko dalelių, kabelių liekanų ir sutankinto miesto grunto. Kiekvienas miestas po truputį rašo savo sluoksnį Žemės istorijoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos pelkėse slypintis turtas: nuo gydomojo purvo iki tvarios energijos šaltinio
  2. Dangoraižiai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išgyvena atgimimą
  3. Didieji molių klodai Lietuvos žemės gelmėse
  4. Kauno siekis – pertvarkyti senuosius kvartalus
  5. Konglomeratas – gamtos stebuklas ir žinių lobynas
  6. Beveik 80 proc. lietuvių sutinka: reikia mažinti atotrūkį švietime tarp didmiesčių ir periferijos
  7. Kokie vertingi ištekliai slypi Lietuvos gelmėse?
  8. Anhidritas – daugiau nei 250 milijonų metų senumo geologinių procesų palikimas
  9. Geologų rentgenas: kaip elektrinė tomografija saugo mūsų aplinką
  10. Ar tikrai žinote, kokį vandenį geriate?
  11. Lietuvoje atlikti ariamų laukų dirvožemio tyrimai
  12. Požeminio vandens būklė Lietuvoje: natūralūs svyravimai ir žmogaus veiklos pėdsakai
  13. Per vasarą Lietuvos geologijos tarnyba paėmė 200 požeminio vandens mėginių
  14. Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį
  15. Beveik pusę naudingųjų iškasenų gavybos Lietuvoje sudaro žvyras

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Išmoka
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?

2026 07 12
Nidos autobusų stotis
Lietuvoje

Atnaujinta Nidos autobusų stotis, daugėja pasirinkimų keliaujantiems

2026 07 12
Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

VDI: kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai

2026 07 12
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu
Lietuvoje

VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 12
Panevėžio meno ir istorijos bilietas
Kultūra

Panevėžyje jau siūlomas meno ir istorijos bilietas, leidžiantis aplankyti 7 kultūros erdves

2026 07 12
Puodžių karaliai
Kultūra

XI Lietuvos Puodžių karaliaus rinkimai kviečia šalies keramikus varžytis dėl garbingo titulo ir 3 000 eurų premijos

2026 07 12
Prof. dr. Valentina Burkšienė
Lietuvoje

Klaipėdos universitete bus steigiama prof. dr. Valentinos Burkšienės vardo premija

2026 07 12
„Sodra“
Lietuvoje

Studijos ir stažas pensijai: ką svarbu įsidėmėti

2026 07 11
Jūratė Zailskienė
Lietuvoje

Šeimos jau gali kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims

2026 07 11
Akimirkos iš XXV teatrų šventės „Kartu“
Kultūra

Kurtuvėnai tampa teatro sostine: „Kartu“ grįžta su staigmenomis

2026 07 11
Žemės ūkis
Lietuvoje

Bazinės tiesioginės išmokos avansai šiemet ūkininkus pasieks anksčiau 

2026 07 11
Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį
Kultūra

Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį

2026 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Tirštas vakuumas apie E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)
  • Naivus klausimas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 13-osios horoskopas: seni pokalbiai gali tapti naujų sprendimų pradžia
  • Riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi
  • „Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?
  • Atnaujinta Nidos autobusų stotis, daugėja pasirinkimų keliaujantiems

Kiti Straipsniai

Du žmonės ramiai kalbasi prie medinės sodybos vasaros saulėlydžio metu Lietuvos kaime.

Liepos 13-osios horoskopas: seni pokalbiai gali tapti naujų sprendimų pradžia

2026 07 12
Išmoka

„Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?

2026 07 12
Automobilis, kelionės

Kas kelionėje labiausiai augina degalų sąnaudas?

2026 07 12
Geltonplaukė mergina su mėlynais džinsais ir balta bliuzele verda kavą kavos aparatu

5 dažniausios klaidos ruošiant kavą namuose (ir kaip jų išvengti)

2026 07 12
Kompiuteris,užrašai

VDI: kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai

2026 07 12
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu

VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 12
Panevėžio meno ir istorijos bilietas

Panevėžyje jau siūlomas meno ir istorijos bilietas, leidžiantis aplankyti 7 kultūros erdves

2026 07 12
Žievėgraužio tipografo gaudymo ir skaičiavimo stotelė

Lietuvos miškuose išbandomi išmanūs įrenginiai, kurie gaudo ir skaičiuoja žievėgraužio tipografo vabalus

2026 07 12
Prof. dr. Valentina Burkšienė

Klaipėdos universitete bus steigiama prof. dr. Valentinos Burkšienės vardo premija

2026 07 12
Du dviratininkai sustoję prie upės tariasi dėl kelionės maršruto – 2026 m. liepos 12-osios horoskopo iliustracija.

Liepos 12-osios horoskopas: daugiau pokalbių, naujų minčių ir noro suprasti vieniems kitus

2026 07 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Tirštas vakuumas apie E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)
  • Naivus klausimas apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Kęstutis K.Urba apie Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA
Kitas straipsnis
Sveikata

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai