V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

Aš nebespėju sekti kitų partijų politikų kratų, apklausų, atimtų neliečiamybių ir pareikštų įtarimų. Nuo LSDP ir Nemuno Aušros iki demokratų ir TS-LKD.

Stengiuosi, labai stengiuosi ir jūs visi to liudininkai, oponentams jų skandalų neprikaišioti, nejoti ant to, nes politinė konkurencija idealiu atveju turi remtis pirmiausiai idėjų kova, o jau partijų skaidrumą atskleidžia (arba ne) institucijų tyrimai. Žinoma, jeigu kurių nors partijų skandalai žiniasklaidoje vystomi mažiau, į tai reikia atkreipti dėmesį ir teisūs tie, kas tą daro.

Bet ypatingai pikantiškas ir daug apie politinį procesą pasakantis yra buvusio Konstiitucinio Teismo pirmininko, o dabar Laisvės partijos atstovo Europos Parlamente Dainiaus Žalimo skandalas. Į jį reikia atkreipti dėmesį ir didelį, nes:

– Dainius Žalimas kaltimamas neskaidriai įsisavinęs 200 tūkstančių eurų Baltarusijos opozicijos lėšų jo vadovautam demokratijos plėtros institutui. Šią kaltę jis neigia;

– Dainius Žalimas prieš kelionę į EP yra deklaravęs 130 tūkstančių eurų metinių pajamų, o jo darbai buvo universitete ir savo vadovaujamam teisės ir demokratijos centre, apie kurio galimai neskaidriai įsisavintus pinigus ir kalbama. Tai arba universitete, arba savo centre Žalimas gavo Lietuvos mastais labai dideles pajamas;

– Dainius Žalimas niekur neneigia, kad jo vadovaujamas centras gavo lėšas iš Baltarusijos demokratinės opozicijos, neneigia ir sumos, tik leidžia suprasti už ją atidirbęs. Pamenu, pernai kalbėta, kad jis rašė Baltarusijos demokratinę konstituciją. Gal tokių darbų daugiau buvo;
Čia tampa labai įdomu ir svarbu. Mažiausiai vienas, Žalimo institutas, gavo šimtus tūkstančių iš Baltarusijos demokratinės opozicijos. Būtų labai keista, jeigu gavo jis ir tik jis.

Greičiausiai gavo ne vienas subjektas šiame teisės ir demokratijos lauke. Pernai viešai įvardyta, kad vien Cichanouskajos biuras atnešė į Lietuvą milijonus europinių demokratizacijos pinigų kasmet. Ir štai prie šių pinigų rikiavosi atitinkami žmonės. Būtent tie žmonės po to buvo labai suinteresuoti, kad tą demokratizaciją vykdantys baltarusiai čia liktų. Po šito galima naujomis akimis pasižiūrėti, kas garsiausiai kovojo už šį šventą reikalą.

Ne mažiau svarbu, kad Žalimo institutas kasmet gaudavo valstybines lėšas. Kodėl, kokiu pagrindu, kokius konkursus laimėdamas arba, jeigu ne, tai kokius ypatingus nuopelnus ir svarbą Lietuvos nacionaliniams interesams turėdamas? Čia svarbus klausimas.

Gera proga išsamiai pasižiūrėti, kas dar ir kiek per kokius kanalus savo nevyriausybei veiklai gauna nekonkursinius biudžeto pinigus ir kaip viešai už juos atsiskaito.
Žalimo atvejis savaime tik dar vienas skandalas ir dar nebūtinai baigsis nuosprendžiais. Bet vien tai, kas jau dabar pasimatė šiame skandale, labai daug pasako apie mūsų pilietinės visuomenės kūrėjų, nepriklausomų ekspertų ir demokratizuotojų nepriklausomumą.

Tikėsimės ir stebėsime, ar žiniasklaida ir svarbiausia LRT (nes biudžetinis, tad įpareigotas viešajam interesui) vystys ir analizuos šią temą.

Ar dirbs tiriamosios žurnalistikos skyriai, ar nusisuks į kitą pusę?

Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas