2026 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė reikšmingą sprendimą byloje, susijusioje su piliečių referendumo iniciatyva dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos.
Teismas panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą ir aiškiai pasakė: tokie klausimai negali būti sprendžiami „atsirašinėjant“ – jie turi būti svarstomi ir sprendžiami viešame VRK posėdyje, kolegialiai.
Šią referendumo iniciatyvą koordinuoja Zigmas Vaišvila ir Egidijus Čibirauskas, iniciatyvinės grupės narys – Gediminas Ustinavičius. Iniciatyvos esmė – siekis, kad Konstitucijoje būtų aiškiau įtvirtinta apsauga atsiskaitymams grynaisiais pinigais.
Kas čia vyksta ir dėl ko kilo ginčas
Ginčas kilo ne dėl to, ar referendumas „geras“ ar „blogas“ ir ne dėl agitacijos balsuoti „už“ ar „prieš“. Iniciatoriai su VRK ginčijasi dėl praktinių dalykų: kaip skaičiuojami parašų rinkimo terminai, nuo kada laikyti pradėtą parašų rinkimą ir ar VRK interneto puslapiuose pateikiama informacija rinkėjams nėra klaidinanti.
Iniciatoriai teigė, kad VRK skelbimuose apie jų iniciatyvą buvo prieštaringų įrašų: vienur rodoma, kad iniciatyva vyksta ir už ją galima pasirašyti, kitur paliekamas įrašas apie ankstesnį laikotarpį, kuriame nurodyta, kad parašų rinkimas buvo nutrauktas, nes neva nebuvo surinkta pakankamai parašų. Iniciatoriai tvirtino, kad tokia informacija gali klaidinti žmones, kurie nori pasirašyti.
Taip pat iniciatoriai siekė, kad būtų aiškiai nustatyta, nuo kada iš tikrųjų prasidėjo jų iniciatyvos vykdymas ir atitinkamai perskaičiuotas parašų rinkimo terminas. Jie argumentavo, kad dėl ginčų teismuose ir dėl realios prieigos prie sistemos klausimų iniciatyvos vykdymas faktiškai strigo, todėl terminai turėtų būti vertinami sąžiningai ir protingai.
Ką atsakė VRK
VRK laikėsi pozicijos, kad jos puslapiuose skelbiama informacija yra teisinga, o parašų rinkimo pradžia siejama su VRK sprendimu, kuriuo nustatyta konkreti data – 2026 m. vasario 5 d. VRK aiškino, kad nuo tos dienos jau buvo sudarytos sąlygos pasirašyti elektroniniu būdu, o tai, kada iniciatyvinė grupė realiai atsiėmė popierinius parašų lapus, neturėtų keisti pradžios datos.
VRK taip pat tvirtino, kad dalis informacijos apie ankstesnį parašų rinkimo laikotarpį yra „istorinė“ ir ją VRK privalo skelbti, todėl tai esa nėra klaidinimas…
Ką pasakė teismas – ir ko jis nepasakė
LVAT šį kartą nepasakė, kad iniciatoriai teisūs dėl datų, ir nepasakė, kad VRK privalo pratęsti terminą. Teismas ginčo iš esmės (dėl konkrečių datų ar termino pratęsimo) nevertino.
Tačiau teismas pasakė kitą, esminį dalyką: VRK šiuos klausimus nagrinėjo netinkamai. Teismo vertinimu, iniciatorių prašymas buvo susijęs su referendumo iniciatyvos vykdymu, jos terminais ir rinkėjams pateikiama informacija. Tai yra VRK kompetencijai priskirti klausimai, kurie turi būti sprendžiami kolegialiai VRK posėdyje, priimant VRK sprendimą, o ne „atsakant raštu“ vienu parašu.
Dėl šios priežasties LVAT panaikino VRK 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą kaip neteisėtą – dėl esminių procedūros pažeidimų. Panaikinus sprendimą procedūriniu pagrindu, teismas pažymėjo, kad VRK vis tiek lieka pareiga iš naujo išnagrinėti prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą. Sprendimas neskundžiamas.
Iniciatorių reakcija
Kitą dieną po LVAT sprendimo iniciatoriai išplatino pranešimą, kuriame teismo sprendimą pavadino svarbiu precedentu. Jų teigimu, teismas pasakė aiškiai: sprendimai dėl referendumo iniciatyvos vykdymo turi būti priimami viešai, VRK posėdžiuose, ir vieno VRK vadovo parašo tam nepakanka.
Iniciatoriai taip pat priminė, kad šiuo metu kalbama dar ne apie patį referendumą ir ne apie agitaciją balsuoti, o apie parašų rinkimą ir sąlygų sudarymą rinkėjams pasisakyti.
Kas toliau
Po šio LVAT sprendimo VRK turės grįžti prie referendumo iniciatorių prašymo ir jį svarstyti viešame posėdyje. Tik po VRK posėdžio bus aišku, kaip VRK nusprendė iš esmės: ar ji keis iniciatyvos terminų aiškinimą, ar tikslins skelbiamą informaciją rinkėjams ir kaip atsakys į iniciatorių keliamus klausimus.
Taigi teismas šįkart pasakė svarbiausia: ginčas dėl referendumo iniciatyvos vykdymo negali būti sprendžiamas užkulisiuose – VRK privalo spręsti viešai ir kolegialiai, kad visuomenė matytų argumentus ir sprendimų logiką.
“`
Iš tos bylos matyti, kad VRK kvalifikuotų teisininkų neturi, tad savo veiksmais teismams darbo pridaro. VRK yra atskaitinga Seimui, taigi jam derėtų dėmesį į tai atkreipti.
Pataisykit užrašą po nuotrauka: ,,Vaišvika”.
Komuniagos muistysis iki galo. Liepta nepraleisti jokių Partijos nepatvirtintų referendumų ir taškas.