Sekmadienis, 8 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Kuolys. Su Lietuvos Statuto – „lietuvių Gyvenimo Knygos“ – diena!

Darius Kuolys, www.facebook.com, www.alkas.lt
2026-01-28 21:15:24
278
PERŽIŪROS
19
Trečiasis Lietuvos Statutas,1588 m. | wikimedia.org nuotr.

Trečiasis Lietuvos Statutas,1588 m. | wikimedia.org nuotr.

1588-ųjų sausio 28-ąją Lenkijos karaliumi išrinktas Žygimantas Vaza išpildė lietuvių jam iškeltą pripažinimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sąlygą ir patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą.

Taip buvo apgintos Lietuvos tautos politinės teisės ir vėl atkurta „LDK Respublika“, gyvavusi Abiejų Tautų Respublikoje iki XVIII amžiaus pabaigos.

1588-ųjų sausio 28-osios privilegija Žygimantas Vaza ne tik patvirtino Statutą, bet ir laidavo Lietuvos tautai įstatymų davėjos, leidėjos teises: tik LDK luomai, kai reikės, turėsią „visišką laisvę šį statutą pataisyti“.

Taigi sausio 28-ąją lietuviai, kartu su baltarusiais, galėtų minėti Lietuvos Statuto dieną – Lietuvos tautos laisvės, solidarumo ir politinio savarankiškumo dieną.

Lietuviai vadinantys savo Statutą „Gyvenimo Knyga – Liber Vitae“, – XVIII amžiuje rašė LDK istorikas Kazimieras Kognovickis.

O Kazimieras Nestoras Sapiega, prieštaraudamas pasiūlymams atsisakyti Lietuvos Statuto ir susikurti bendrą Abiejų Tautų Respublikos teisyną, Seime 1791-aisiais kalbėjo:

„Tautų privilegijos nėra jų atstovų ar net visos dabartinės kartos nuosavybė. Mes neturime teisės jų atsisakyti – gavę jas iš protėvių, privalome jas tokias perduoti savo palikuonims.“

Žodžiai, kurių ir šiandien neturėtume pamiršti.

Lietuvos Statutas kartu su Motiejaus Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus parašytu istoriniu pasakojimu šimtmečius saugojo lietuvių kaip laisvos tautos tapatybę.

Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. Apie senųjų lietuvių „Gyvenimo Knygą“
  2. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  3. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)
  4. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  5. D. Kuolys. Apie durnumą lietuvių irgi žemaičių kaip lėtinę, sunkiai pagydomą ligą
  6. D. Kuolys. Žygimanto Augusto gimnazija verčiama tarnautojų kabinetais: kas laukia taip „vadybinamos“ Lietuvos?
  7. D. Kuolys. Gedimino prakeiksmas
  8. D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?
  9. D. Kuolys. Ar Lietuvos teisėsauga liks Vladimiro Putino kagėbistinio žvilgsnio sukaustyta?
  10. D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)
  11. D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)
  12. D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
  13. D. Kuolys. Ar Lietuvos sostinė gali apsiginti nuo barbarų?
  14. D. Kuolys. Ir vis dėlto tai žema: bėdos dėl išleistų Justino Marcinkevičiaus „Raštų“
  15. D. Kuolys. Sirvydo žodynas – tiltas iš LDK į modernią Lietuvą

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. . . . says:
    prieš 9 mėnesiai

    Deja, 1791 m. gegužės 3 d. priimta Konstytucja obojgu narodow išbraukė Lietuvą su jos statutais, po 4 metų buvo išbraukta ir Lenkija su savo Konstytucja obojgu narodow. Kilbukas prarijo slieką, po to kilbuką parijo lydeka.

    Atsakyti
  2. Licvinas says:
    prieš 9 mėnesiai

    O parašyti jie buvo kokia kalba?.. atitinkamai, kokia buvo valstybinė LDK kalba?

    Atsakyti
    • skt. says:
      prieš 9 mėnesiai

      LDK valstybinės kalbos nebuvo. Valdovų rūmų teritorijoje rasta metalinė plokštė su galimai lietuviškų runų įrašu bei graikišku įrašu ” Algirdos Basileos”- ” Imperatorius Algirdas”. Lietuvos karaliai, tame tarpe Kazimieras Jogailaitis kalbėjo lietuviškai. Raštai buvo rašomi lotynų, viduriniaja vokiečių žemaičių kalba, vėliau parašytas statutas rusėnų kalba ( į ją panašiausia yra ukrainiečių kalba) su nemažai lietuviškos kilmės žodžių. Nieko keisto- Škotijos karaliai škotai taip pat nuo keltiškos škotų ( gėlų) kalbos perėjo prie germanų anglosaksų, vėliau prie anglų kalbos.

      Atsakyti
      • Licvinas says:
        prieš 9 mėnesiai

        Lotynų, vokiečių kalba rašyti raštai Europai. Tai suprantama. Dabar juk irgi į Briuselį ne lietuviškai rašome, nors valstybinė kalba lietuvių. O vidaus reikalams kokia kalba rašyti raštai LDK?

        Atsakyti
        • "Licvinui" says:
          prieš 9 mėnesiai

          Gal nelabai suprantate lietuvišką tekstą?

          Atsakyti
          • +++ says:
            prieš 9 mėnesiai

            O argi mūs valdžia rašė lietuviškai ?

    • ... says:
      prieš 9 mėnesiai

      Licvinai, o dabartiniame Jungtinės Karalystės herbe apačioje koks devizas? Dieu et mon droit. Kokia kalba parašytas? Prancūziškai (Dievas ir mano teisė). O Nyderlandų herbe apačioje koks devizas? Je maintiendrai. Kokia kalba parašytas? Prancūziškai (Aš laikysiuos) …atitnkamai, kokia ten pas juos valstybinė kalba?

      Atsakyti
      • +++ says:
        prieš 9 mėnesiai

        Na, bet į lietuvius lietuviškai LDK valdžia pirmą kartą kreipėsi per Krakusmetį, ar ne ?

        Atsakyti
      • Licvinas says:
        prieš 9 mėnesiai

        Tu rimtai nematai esminių skirtumų??? Herbe, matote, parašyta… Kai LDK jau nuo XV a. antros pusės diduomenė lietuviškai nebekalbėjo, netašė, kultūra, švietimas slaviški..

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    prieš 9 mėnesiai

    >Licvinas
    Kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 55 – tas puslapis prasideda užvardinimu “Eglės žalčių karalienės karūna Europoje”. Ji, su centru Palangoje, brėžia apskritimą nuo Skandinavijos Šiaurėje iki Eger’o prie Budapešto pietuose, nuo Eseno Europos vakaruose iki Tver’ės miesto rytuose. Į karūnos vidų patenka Oslas, Helsinkis, Vilnius, Minskas, Kijevas, Varšuva ir Berlynas. Ši teritorija pripažino giminystę su žmogumi ant žirgo ir Gedimino stulpais (antspaudas kairėj viršuje). Iliustracija su raiteliu kairėj pusė apačioje puošia taipogi ir 1588 m. Lietuvos statutą. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 56 – tame puslapyje rašoma: ” Eglės karūnos žmones sutvėrė Vyčio sūnų karalystę iki pat Tverės, Briansko, KIjevo, Budapešto, Vienos ir Prahos, Berlyno, taip pat Kopenhagos, Oslo, Stokholmo, Helsinkio, karelų Orusjarvi, Talino, taip pat ir Rygos. (Ringėmis) Ratais teritorijas globojantis Vyčio herbas ėjo per miestus Ringelu, Ringsta, Raton, Pi’sek, E(i)sens, Litlana. Matome dar ir Litky Ukrainoje, Litshau Austrijoje, Litice Čekijoje, Littel Vokietijoje, Litlana Norvegijoje, Lit Švedijoje. Su šaknimi LIETE matome miestą Lieteniemi Suomijoje, o miesto Preussishcer Oldenburg (Prūsų Pilis – Tvirtovė) rodo, kad žmones prieš tūkstančius metų kalbėjo čia etnine prūsų kalba. Į Pietryčius nuo miesto stovi bažnytkaimis vardu Kirchheide, kas lietuvių kalba skamba kaip “pagonių maldų vieta”. Žodis “paganus” lotyniškai reiškia sodietis (senas žodynas): jie buvo sėslūs gyventojai su sodais, namų ūkiais, paukštidėmis, žirgais, medžioklės įrankiais, dainomis, muzika, taip pat ir didelėmis svajonėmis. Jie buvo sotūs, laimingi, bet, jei kas kėsintųsi į laisvę, buvo pasiryžę kovoti už ją iki paskutinio kraujo lašo. Vyčio sūnų karalystės centras buvo Palangoje – vietoje, kur šiomis dienomis Birutės kalno koplyčios viduj stovi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vitražas (šiandien jis pridengtas mergelės Marijos paveikslu). Teisinis III-ias , išskiriantisvaldovo, Seimo, vykdomą ir teismo valdžias į atskirus vienetus 1588 m. Lietuvos statutas, padėjęs teisinės valstybės pamatus ir patvirtintas švedų karaliaus Vazos Vyčio herbu, Europoje buvo pirmasis. Lietuviai žinojo esą aisčiai, kadangi veiksmažodžių “eiti, eiti” daiktavardinė prasmė pas mus atsispindi gyvenviečių Eišiškės – ši Ei(k)šiškės, Ceikiniai – cia Eikiniai, ežerų Asveja – Ais’veja, Eisetas – Ais’etas, miestelio N’aisiai – Naujieji Aisiai ir pan. pavadinimuose. PASTABA: 283 p. II – jų dalių (ofsetas + e-formatas su atlenkiamu USB raktu) knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) kartu su pristatymu į namų paštomatą už 25 Eu galima įsigyti internetu knygų firmoje “Patogupirkti.lt; dėkoju.

    Atsakyti
    • Nušvitimas says:
      prieš 9 mėnesiai

      Ryt jau pilnatis!

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      prieš 9 mėnesiai

      P. S. Reik neužmiršti, be to, Licvine, kad 1.410 m. Žalgirio mūšio metu planetoj gyveno vos 425 milijonai gyventojų (WORLD ATLAS, Kingfisher, London), o dabar planetoje turim virš 8 milijardų žmonių. Mūsų, lietuvių, pasaulyje yra 3 milijonai, o Lietuvoj iš jų gyvena tik kiek daugiau kaip 2,5 milijonų. Mes savo teritorijoje išsitenkam. O, jeigu jūs savo Baltarusijoje kartu su Minsku neišsitenkate, tai – jūsų problemos. Ir nenorėkit, prašau, tų savo problemų verst mums ant galvos su visokių balionų pagalba, – pilnatis tai būtų mėnulio ar ne, nes teks nuo mūsų pakartot “Žalgirio” mūšį, jei tik atvyksit pas mus kiek pažaisti. Dėkoju.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        prieš 9 mėnesiai

        >lenkams
        P. S. Žalgirio mūšis 12.410 m. vyko, tai, Lenkijos teritorijoje. O, jeigu jūs savo Lenkijoje kartu su Varšuva neišsitenkate, tai – jūsų problemos. Ir nenorėkit prašau, tų savo problemų verst ant galvos su visokiais šūkiais, kap kad “Vilno naše” ir pan. – pilnatis tai būtų mėnulio ar ne, nes teks pakartoti “Žalgirio” mūšį, jei tik atvyksit pas mus kiek pažaisti. Čia jums ne futbolas, kur visi kojom spardo, nes čia reikia dirbti su galva. Prosit!

        Atsakyti
        • Licvinas says:
          prieš 9 mėnesiai

          Tikiu, kad po kelių bokalų jūra iki kelių😁
          Beje, Žalgirio mūšis buvo Prūsijoje.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            prieš 9 mėnesiai

            >Licvinas
            Dabartinėje Lenkijos teritorijoje.

  4. Naivus klausimas says:
    prieš 9 mėnesiai

    LDK lietuvių kalba mirinėjo kartu su senuoju tikėjimu. Jis pasikrikštijus ne iš karto mirė, ir kalba traukėsi pamažu. Sodžiuje senasis tikėjimas, jo apraiškos išliko ilgiausiai, ten ir kalba išliko.
    Mano manymu, lietuvių kalba neatsiejama nuo mūsų senojo tikėjimo, pasaulėvokos.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      prieš 9 mėnesiai

      Kalbant apie tikėjimą, Klaipėdos universiteto prof. hab. dr. Rimantas Balsys monografijoje “Apie baltiškas teofanijas” rašo, kad “baltų tikėjimas buvo brandus ir visavertis”. LDK MIndaugas ir LDK Gediminas sakė tą pątį – dievas visiems yra Vienas. Prof. hab. dr. Rimanto Balsio fotografija, greta jo paveikslo TV laidai “Baltų šventadieniai” ir jo knygos “Lietuvių, ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai” yra įdėta kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 74 – tame puslapyje. Garbė jam.

      Atsakyti
  5. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    prieš 9 mėnesiai

    – Mes, LDK šeimininkai – lietuviai gyvenom pagal paprotinę teisę, o ja vadovaujantis buvo sukurti statutai rusėnams, kad nesišakotų.
    – Karalius Gediminas kalbėjo lietuviškai.
    – Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
    – 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo priešų bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
    – Ruoškimės tikros LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui
    ______________________
    Lietuva – LDK tvirtovė

    Atsakyti
  6. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    prieš 9 mėnesiai

    – Pagal Darių Kuolį, ir vėl atkurta „LDK Respublika“ (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės respublika)?
    – Labai durna Dariaus Kuolio rašliava. Tiesiog, šlamštas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Rimgaudas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • RR apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • čia apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tokią klaidą daro kas šeštas gyventojas: sukčiai tuo gali pasinaudoti
  • Vien savaitgalio treniruotės nėra pats geriausias būdas gerinti fizinį pasirengimą
  • Obuolių desertas, kurį norisi gaminti visą rudenį
  • Tyrimas: kas šeštas į gydytoją kreipiasi tik smarkiai pablogėjus būklei

Kiti Straipsniai

Iliustracinis knygų mugės vaizdas – lankytojai skaito knygas prie leidinių stendų

2027 metais Vilniaus knygų mugė vasarį nevyks – skaitytojų lauks rudenį

2026 11 08
Algirdas Paskalis Smilga, sėdintis prie akmeninės sienos, kalbėdamas iškėlęs rankas

Mirė fizikas Algirdas Paskalis Smilga (1936–2026)

2026 11 08
Saulius Poderis, fone Vilniaus katedros požemių mūrinė arka ir istorinis koplyčios interjeras

S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?

2026 11 07
Marius Kundrotas Vilniaus arkikatedros ir Valdovų rūmų fone

M. Kundrotas. Tarp sekuliarizmo ir klerikalizmo

2026 11 07
Mėsa, maistas

Ką iš tiesų valgome? (II) Nitritai, mėsos rūšys ir tai, ko neatskleidžia patikros

2026 11 06
Seimo narys Vytautas Sinica ir jo knyga „Kolonizacija“ – DI sukurtas koliažas

V. Sinica: mėginama sutrukdyti mano knygos „Kolonizacija“ pristatymui. Muziejus: renginys vyks

2026 11 06
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato iliustracinis vaizdas.

Vilniaus sporto rūmų ateitis: J. Olekas kviečia susitarti

2026 11 06
Simbolinė iliustracija: kareivio batas mindo laikraštį „Novaja gazeta“, fone matyti Kremlius.

K. K. Urba. RuZZija: šovinistiniai kliedesiai ir tenykštė sąžinė

2026 11 05
Dyzeliną gabenantis tanklaivis, Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino atvaizdai, JAV ir Rusijos vėliavos bei maršruto į Braziliją ženklas

Trampo ir Putino dyzelino sandoris stringa: tanklaiviai keičia kursą

2026 11 05
Tyrėjų grupė padeda kolegai nusileisti pro tyrimo angą Vilniaus arkikatedroje.

Vilniaus arkikatedros tyrimai: ertmėje aptikti akmenys, Vytauto palaikų kol kas nematyti

2026 11 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Rimgaudas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • RR apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • čia apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Rimgaudui apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
Kitas straipsnis
Putinas ir Trampas

A. Navys, M. Sėjūnas. Nauja pasaulio tvarka

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai