„Tikimės, kad Lietuvos teisėsauga tinkamai atliko Manto Kvedaravičiaus kūno teisminę-medicininę ekspertizę ir nustatė visus sužalojimus.
Deja, informacijos apie tai nepavyko gauti. Lietuvos teisėsauga atsiribojo biurokratinėmis procedūromis. Jie nepateikė prašomos informacijos apie M. Kvedaravičiaus kūno teisminę-medicininę ekspertizę. […] Nejaugi jie nesupranta, kad toks jų elgesys maskuoja rusiškųjų agresorių karo nusikaltimus Ukrainoje?
[…]
Hanną Belobrovą [Manto draugę, atvežusią jo kūną į Lietuvą] nustebino kelios aplinkybės – Manto drabužiai buvo nepažeisti, šalia nebuvo kraujo, tačiau jo kūne buvo šautinė žaizda. Ji pastebėjo, kad abi žuvusiojo kojos buvo sulaužytos, o ant kelnių nebuvo jokių žymių.
Sužadėtinė įtarė, kad Mantas buvo kankinamas nuogas. Ant jo peties ji pastebėjo nudegimą. Tačiau labiausiai neįtikėtina, kad Mantą po kankinimo jie aprengė.
„Aš jį radau su nesugadintais, neperšautais rūbais“, – teigia moteris. Hanna sako, jog turi informacijos, kas gali būti atsakingas už M. Kvedaravičiaus nužudymą ir prašo, kad Lietuvos teisėsauga iškeltų atskirą bylą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.
Ji tikisi, kad kaltieji už šį žiaurų karo nusikaltimą vieną dieną sulauks tinkamo atpildo. Hanna sako: „Karas yra laikinas dalykas, o tų žmonių, kurie jį kankino, vardai ir pavardės yra.““
– rašo šiandien „Lietuvos ryte“ Kvedaravičių šeimos draugas profesorius Povilas Gaidelis.
Ir kodėl dėl Manto Kvedaravičiaus nužudymo bylos klausimus mūsų teisėsaugai kelia šeimos draugas, o ne Lietuvos žurnalistai? Ne parlamentinę teisėsaugos priežiūrą atliekančio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai?
Ar tikrai Manto Kvedaravičiaus nužudymas – toks nereikšmingas įvykis, kad jo tyrimo, net neraginama, neturėtų visuomenei pakomentuoti Lietuvos generalinė prokurorė?
O kaip mūsų teisėsaugai sekasi tirti daugiau nei prieš dvejus metus prievarta Minske su lietuvių piliečiais nutupdyto lėktuvo, skridusio iš Atėnus į Vilnių, bylą? Ar jau pavyko Lietuvos tyrėjams gauti šio lėktuvo juodąją dėžę? Tyla.
Deja, deja, aukščiausi Lietuvos teisėtvarkos pareigūnai taip ir liko visuomenės neatsiprašę dėl pulkininko Vytauto Pociūno žūties, „teroristės“ Eglės Kusaitės, našlaičius globojusios Gatajevų šeimos ir kitų nusikalstamai aplaidžiai tirtų arba suklastotų bylų.
Gal bent dabartinio karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka galėtų nutraukti šią gėdingą tradiciją ir imtis profesionalaus rezonansinių bylų tyrimo? Sąžiningai informuodama apie tokių tyrimų eigą visuomenę?
O režisieriaus, mokslininko Manto Kvedaravičiaus kankinimų ir nužudymo byla įgyja ir nepaprastos simbolinės reikšmės.
Juk Lietuvoje Mantas buvo pats Valstybės saugumo departamento pareigūnų persekiojamas.
Todėl sąžiningas šios bylos ištyrimas būtų ir Lietuvos valstybės atsiprašymas, moralinės skolos menininkui grąžinimas.
Na, o į ką čia tais moralais demokratinėje šalyje Kuolys apeliuoja, juk esame valstybė, tai kas gi galėtų tą teisėtvarką su sulaužytu nugarkauliu laikyti, jei ne pati valstybės valdžia. Juk profesiniu atžvilgiu teisėsaugos pareigūnų pareigų tinkamo vykdymo priežiūrai ir kontrolei vykdyti atskiros nepriklausomos valstybės institucijos (inspekcijos) nėra, Teisėsauga iš esmės prisižiūri pati save, t.y. save tvarkosi savivaldos principu.
Štai eismo dalyvių veiksmams prižiūrėti inspekciją turime, o teisingumo pareigūnų pareigų vykdymui – ne. Dėl to valstybė yra be vienos kojos., jos nugarkaulis kreivas. Taigi tą teisėsaugos kreivą nugarkaulį veikiant pagal savivaldos principus gali ištiesinti tik jos pareigūnų pareigų vykdymo priežiūros nepriklausoma institucija (inspekcija). Ją įkūrus, teisėsaugos savivaldiškas funkcionavimas nebūtų pažeistas, taigi nei teisinių, nei politinių kliūčių tokios nepriklausomos valstybinės institucijos įsteigimui nesirastų..
Kuolio minimi faktai priklauso teisėsaugos pareigūnų pareigų vykdymo sričiai, taigi jie taptų minėtos inspekcijos peržiūrėtini prokurorų pareigų tinkamo atlikimo atžvilgiu, ji taptų kontrolė, kad tas kreivumas nesirastų teisingumo vykdymo srityje apskritai.. Šios nepriklausomos institucijos (inspekcijos), kurios vadovai būtų renkami visuotiniuose rinkimuose ar pan., įkūrimą derėtų partijoms įtraukti į rinkimines programas.
Iš spaudos gerai žinome bent du atvejus, kur belorusai veiksmais parodė savo priešiškumą Lietuvai. Vienas Kaune nuplėšė ir trypė Ukrainos vėliavą, taigi akivaizdus Rusijos agresijos rėmėjas. Kitas Vilniuje restorane agresyviai kabinėjosi prie lietuvių ir kalbėjo litvinizmo teiginiais. Jie abu – ne politiniai pabėgėliai, o darbo migrantai, vadinasi Belorusijoje jie nebuvo politiškai persekiojami. Ir kas Lietuvoje nuspręsta dėl jų? Nepastebėjau spaudoje pranešimų, kad kuris nors iš jų būtų nubaustas ar deportuotas iš Lietuvos.
Taip, tiems atvejams reikėjo didesnio teisėsaugos dėmesio, t.y. ar jie iš tikrųjų baltarusiai, juk, kaip žinoma iš informacijų, Lukošenka baltarusiais yra ir lenkus užrašęs, o priešiškumas tarp lenkų ir ukrainiečių – istorinis yra.
Jei tie taip elgėsi, tai, mano nuomone, jie galimai nėra jokie „darbo migrantai“, o atsiųsti į Lietuvą su atitinkamomis kgb užduotimis. Jei tie iki šiol neišspirti, tai yra labai labai labai blogas ženklas.
Teisėsaugos sritį konstitucinę pareigą turi prižiūrėti Lietuvos Prezidentas.Tad, ką veikia šioje plotmėje J.E.Prezidentas G.Nausėda?
Manant, ką šiuo atveju veikia Nausėda, tai panašu, kad užima pareigas. Antai, dėl to, kad valstybės pareigūnui Valotkai tiesiogiai ėmė vadovauti Lenkijos pasiuntinys, tuo pažeisdamas Lietuvos suverenumą, protesto nota Lenkijai, regis, taip pat nebuvo pasiųsta.
Pvz., šiandien, per posėdį Seime, išreiškė savo susirūpinimą lygiomis teisėmis kurti šeimas.
ponios ir ponai pensininkai, kitai kadencijai JE mums siūlo 2×1:
a) G.Nausėda: norime, kad 2024 m. biudžete būtų atsižvelgta į tai, kad reikia rūpintis šeimomis ir pensininkais
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gnauseda-norime-kad-2024-m-biudzete-butu-atsizvelgta-i-tai-kad-reikia-rupintis-seimomis-ir-pensininkais/
bet už tai ir
b) vienalytes šeimas.
…
Tartum tas a) būtų iš tiesų nemokamas sūris, o ne visų valdžių per 33 m sukaupta skola…