Lietuvai patenkant į didžiausios Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos zoną Europoje, Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos kardiologų draugija bei Lietuvos šeimos gydytojų kolegija pristatė nacionalinį tarpinstitucinį projektą – „Misija 75/28“ hipertenzijos kontrolei didinti. Projektu siekiama stiprinti miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, insulto ir inkstų nepakankamumo prevenciją, gerinant gydymo tikslų pasiekimus bei užtikrinant tinkamą sveikatos specialisto paskirtų vaistų vartojimą.
Naujausiais duomenimis, daugiau nei kas antras gyventojas (54 proc.) Lietuvoje turi padidėjusį kraujospūdį 30–79 metų amžiaus grupėje. Pasak gydytojų, užtikrinant gydymo režimo laikymąsi bei vienos tabletės derinių hipertenzijai kontroliuoti naudojimą, Lietuvoje galima išvengti iki 28 tūkst. priešlaikinių mirčių.
„Rytinis Europos flangas visada yra tamsiai raudonas – tai reiškia, kad sergamumas ir mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias. Jis viršija 600 gyvybių 100 tūkstančių gyventojų“, – artėjančios Pasaulinės hipertenzijos dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.
Hipertenzijos kontrolės gerinimui sukurta tarpinstitucinė „Misija 75/28“, tikimasi, padės reikšmingai prisidėti prie hipertenzijos kontrolės didinimo ir mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų sukeltų ligų mažinimo. Pirmame projekto etape jau dalyvauja 8 gydymo įstaigos iš įvairių Lietuvos miestų.
Misijos tikslai – didinti kraujospūdžio kontrolės žinomumą, supratimą, kaip vartoti vaistus ir siekti, kad 75 proc. projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų pasiektų kraujospūdžio kontrolę iki 2028 metų.
Kraujospūdžio matavimas – kasdienis įprotis
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Jolita Badarienė pažymi, kad viena iš sėkmingos hipertenzijos kontrolės sąlygų – nuoseklus kraujospūdžio matavimas.
„Kraujo spaudimą galima pasimatuoti namuose – kraujo spaudimo aparatai tikrai yra prieinami. Galima tai padaryti vaistinėse ir, žinoma, gydytojo kabinete. Siektina, kad pirmas rezultatas būtų žemiau 140/90. Siekiant dar geresnio rezultato, reikėtų orientuotis į 120–129/80. (…) Jei nustatoma, kad asmuo turi padidėjusį kraujo spaudimą, vaistų vartojimas taip pat labai svarbu. Reikia suprasti, kad hipertenzija yra lėtinė liga, kuri lieka su ligoniu visam gyvenimui. Bet ją galima kontroliuoti – tai svarbu norint išvengti širdies kraujagyslių ligų įvykio – insulto ar širdies nepakankamumo“, – pažymi J. Badarienė.
Pasak gydytojos, siekiant kraujospūdžio kontrolės, verta prisiminti ir sveikos gyvensenos įpročius: vartoti mažiau druskos, daugiau judėti, būti fiziškai aktyviam, stebėti kūno svorį, mažiau streso ir daugiau miego – bent 7–8 val.
Hipertenzijos diagnostiką stabdo įsisenėję įsitikinimai
Gydytojas-nefrologas ir „Misija 75/2028“ vienas iš iniciatorių Marius Miglinas pabrėžia, kad inkstai ir kraujospūdis yra glaudžiai susiję. Blogai kontroliuojamas spaudimas pažeidžia inkstų kraujagysles, o pažeisti inkstai dar labiau kelia spaudimą. Hipertenzinė nefropatija yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės patenka į dializę, sako M. Miglinas ir priduria, kad „tyliąja žudike“ vadinama arterinė hipertenzija dažnai veikia be akivaizdžių simptomų, kol nesukelia infarkto, insulto ar inkstų pažeidimo.
„Žmonės vis dar linkę pasitikėti subjektyvia savijauta, o ne objektyviais skaičiais. Tačiau gera savijauta ir normalus kraujospūdis toli gražu nėra tas pats. Daugelis pacientų pirmą kartą sužino apie savo aukštą spaudimą tik tada, kai jau būna įvykusi komplikacija. Šį naratyvą turime keisti visuomenės lygmeniu – aiškiai ir nuosekliai komunikuodami, kad reguliarus kraujospūdžio matavimas yra toks pat svarbus kaip ir dantų valymas“, – sako M. Miglinas.
Dar vienas aukšto kraujospūdžio diagnostiką stabdantis veiksnys – vienkartinio matavimo spąstai, atkreipia dėmesį M. Miglinas.
„Matavimas gydytojo kabinete dažnai būna netikslus dėl „balto chalato“ efekto arba, atvirkščiai, namuose spaudimas būna ženkliai aukštesnis. Todėl auksinis standartas turėtų tapti ne vienkartinis, o 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio monitoringas (AKSM) ir namų matavimų dienynas. Šios priemonės leidžia pamatyti tikrąjį vaizdą – ir dienos metu, ir naktį, kai spaudimas dažnai būna pavojingai aukštas“, – pažymi gydytojas.
Reguliarus spaudimo matavimas taip pat turėtų būti skatinamas ir darbo vietose, kirpyklose, sporto klubuose, akcentuoja M. Miglinas. Keičiant visuomenės požiūrį į hipertenziją svarbu ir edukuoti visuomenę šia tema, griaunant įsisenėjusius įsitikinimus.
Parengta pagal „Bosanova“ pranešimą
