Nesulaukęs veiksmingos valdžios reakcijos, tyrinėtojas ir restauratorius Saulius Poderis 2026 m. gegužės 13 d. viešai paskelbė vietą Vilniaus arkikatedros požemiuose, kur, jo manymu, gali būti paslėpti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.
Tai – naujas, dar aštresnis posūkis istorijoje, kuri balandžio 10 d. buvo iškelta Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų paieškos: nauji atradimai“. Tąkart buvo pristatyti duomenys, leidžiantys manyti, kad Vytauto Didžiojo palaikai galėjo būti rasti dar 1931 m. Vilniaus katedros požemiuose, ištirti, nufotografuoti, bet dėl politinių priežasčių neįvardyti ir nuslėpti.
Seime pateikti įrodymai: Vytauto Didžiojo palaikai rasti ir nuslėpti dar 1931 metais
Dabar S. Poderis žengė dar vieną žingsnį – viešai nurodė, kur, jo manymu, tie palaikai gali būti.
Įvardyta konkreti vieta
Naujausioje „Neredaguota“ laidoje S. Poderis paaiškino, kad Vytauto Didžiojo palaikų, jo manymu, reikėtų ieškoti ne atsitiktinėje Katedros požemių vietoje, o labai konkrečioje zonoje – užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Pasak jo, ši vieta yra virš dabartinių grindų lygio, maždaug tarp Barboros Radvilaitės ir Aleksandro Jogailaičio palaikų buvimo zonos. S. Poderio teigimu, tai buvęs senasis Vazų įėjimas į požemius – sausas, užmūrytas koridoriukas, kurio ilgis galėtų siekti apie tris metrus.
Būtent tokia vieta, jo manymu, galėjo būti pasirinkta, jei 1931 m. aptikti Vytauto palaikai vėliau buvo perkelti ir paslėpti taip, kad liktų arti valdovų mauzoliejaus, bet nebūtų viešai rodomi.
„Jeigu aš būčiau arkivyskupas…“
Laidoje S. Poderis savo samprotavimą išdėstė labai žmogiškai ir paprastai: jeigu jam būtų reikėję paslėpti Vytautą taip, kad „sąžinė neskaudėtų“, jis būtų padėjęs jį ten, kur valdovui dera būti – šalia kitų valdovų, sausoje, garbingoje vietoje, bet ne viešai matomoje erdvėje.
Pasak jo, ši vieta atitinka kelias svarbias sąlygas: ji yra sausa, pakankamai erdvi, susijusi su senesniu įėjimu, jos, jo manymu, nematė nei Laurynas Stuoka-Gucevičius perstatydamas Katedrą, nei paskutinieji tarpukario restauratoriai iki vėlesnio užmūrijimo.
Todėl S. Poderis mano, kad būtent čia ir galėjo būti perkelti Vytauto Didžiojo palaikai.
Nuo 1931 metų nuotraukų iki konkrečios sienos
Ši nauja žinia yra tiesioginis balandžio 10 d. Seime pristatytų duomenų tęsinys. Tąkart buvo kalbama apie Gdansko archyvuose rastas 1931 m. Vilniaus katedros tyrimų nuotraukas, kuriose, S. Poderio teigimu, užfiksuoti ne trijų, o keturių asmenų palaikai.
Oficialiai tarpukariu buvo paskelbta apie Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikus. Tačiau S. Poderis kelia prielaidą, kad ketvirtieji palaikai galėjo būti Vytauto Didžiojo.
Jo argumentų grandinė remiasi ne viena detale: 1931 m. atradimų eiga, Ferdinando Ruščico dienoraščio užuominomis, tarpukario spaudos pranešimais, architekto Julijaus Kloso mauzoliejaus brėžiniais, kuriuose, pasak S. Poderio, buvo numatyti keturi sarkofagai, ir vėlesniais liudijimais apie galimą Vytauto palaikų slėpimą.
Kodėl paskelbė dabar?
Pasak Edvino Jusio paskelbto įrašo, balandžio 22 d. medžiaga apie galimą Vytauto palaikų vietą buvo perduota Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui ir kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei.
Tikėtasi, kad bus suburta mokslininkų grupė, kuri kartu su S. Poderiu patikrintų jo nurodytą vietą. Tačiau, kaip teigia šią istoriją sekantys visuomenininkai, praėjus mėnesiui realūs darbai nepasistūmėjo.
Dėl to S. Poderis, matydamas neveiklumą ir bijodamas, kad tema bus nutildyta, nusprendė jo išskaičiuotą galimą Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą paskelbti viešai.
Vytautas Sinica: „Ko laukia Lietuva?“
Seimo narys Vytautas Sinica savo Facebook tinklapyje taip pat viešai paskelbė, kad, S. Poderio teigimu, Vytauto Didžiojo palaikai gali būti už konkrečios sienos Katedros požemiuose. Pasak jo, šioje vietoje yra buvę daugelis žmonių, dalyvavusių ekskursijose po Vilniaus katedros požemius.
V. Sinica pabrėžė, kad galima skeptiškai vertinti patį S. Poderį, bet būtina atskirai vertinti jo pateikiamus teiginius ir įrodymus. Jo teigimu, šią prielaidą tikrinti būtina, o laiko vilkinimas kelia vis daugiau klausimų.
Patikrinti galima be milijonų
Viena svarbiausių S. Poderio išsakytų minčių – tam, kad būtų patikrinta ši vieta, nereikia milžiniškų lėšų.
Jo teigimu, pirmiausia pakaktų gauti reikalingus leidimus ir mūro specialistų išvadą, tada nedideliu grąžtu padaryti angą, įkišti endoskopinę kamerą su apšvietimu ir patikrinti, ar už sienos yra tuščia niša ir ar joje matyti kokių nors palaikų, karsto ar kitų radinių pėdsakų.
Jeigu nieko nėra – prielaida būtų paneigta. Jeigu yra – Lietuva atsidurtų prieš vieną didžiausių savo istorijos atradimų.
Istorinis atradimas ar dar viena neišgirsta žinia?
Vytauto Didžiojo palaikų paieškos jau šimtmečius yra viena skaudžiausių Lietuvos istorinės atminties mįslių. Tačiau dabar pirmą kartą viešai įvardyta ne tik bendra kryptis, bet ir tiksli vieta, kurią, S. Poderio manymu, galima patikrinti.
Jei jo prielaida pasitvirtintų, tai būtų ne tik archeologinis ar istorinis atradimas. Tai būtų valstybės masto įvykis – galimybė pagaliau sugrąžinti vienam didžiausių Lietuvos valdovų jo vardą, vietą ir deramą pagarbą.
Kol kas atsakymo nėra. Tačiau dabar, kai vieta paskelbta viešai, tylėti darosi vis sunkiau.
Lietuva turi pasirinkti: patikrinti šią prielaidą arba vėl leisti istorinei progai nugrimzti į užmūrytą tylą.
,,V. Sinica pabrėžė, kad galima skeptiškai vertinti patį S. Poderį, bet būtina atskirai vertinti jo pateikiamus teiginius ir įrodymus.”
O kodėl žmogų, tiek triūso įdėjusį į valstybinės reikšmės klausimą, galima vertinti skeptiškai ? Ar nereikėtų vietoj to skeptiškai vertinti mūsų valdžią ir Bažnyčios valdžią ?
Nepateikė jokių faktų, nes jų neturi. Urbanavičius viską žinojo, bet nerado. Kada buvo remontuotas mauzoliejus? Kada buvo remeontuota Kazimiero koplyčia? Nėra abejonių, kad visos nišos buvo tikrinamos. O kokie buvo rezultatai. Poderis nevartė vyskupijos archyvo, todėl nieko nežino. O kaip surado lobyną? Matyt buvo daug versijų, bet nesuradę nešaukė, kad … Nieks net Kitkausko nepaklausė…
Ar žino visi, kad Poderis paieškai be leidimo katedroje naudojo metalo ieškiklį ir rado du taškus su tauriais metalais. Viename taške buvo insignijos, ir teorija apie pieštuką. Kitame taške visas karutis tauraus metalo. Gal Poderis paskelbs, kur yra 2 taškas. Du karts kišo fibroskopą į pagarsėjusią vietą. Kam reikėjo du kartus kišti?
1931 metais Katedra buvo Pilsudskio valioje, taig svarbu jo požiūris į Vytautą, ar jis, Lenkija apskritai juo didžiavosi. Gal Vytautas tik Smetonai po perversmo prisidengti buvo reikalingas kaip Vytautas Didysis. Kažkodėl apie tyrimus šiuo atžvilgiu rašinuose neužsimenama. Nors jie be abejonės praverstų orientuojantis palaikų paieškoje.
Dabar panašu, ar ne ant Vytauto palaikų viešo ieškojimo vajaus vėl tos pačios partijėlės siekia sugužėti per rinkimus į Seimą.
Tiek Mateikos paveikle, tiek Vivulskio paminkle matom išskirtinę pagarbą Vytautui. Jei mes, Lietuviai, būsim tiek buki, kad atsižadėsim šito didžiavyrio, bus kas jį pasiima sau.
Nereikêtų į viską paranojišlai žiūrėti. Reikėtų padėkoti žmogui, besirūpinančiam Lietuvos, o ne sovietijos, istorija.
Ar reikalingas būtų Didysis mažajam? – manau nelabai
Ar Vytautas tikrai buvo toks didis, jei lenkai sugebėjo jo karūną nušvilpti ir jo palaikus paslėpti taip, kad ligi šiandien nesugebama rasti? Greičiau žemaičiai suras savo karo vado Vykinto kapavietę Lopaičiuose prie Tverų, nei lietuvaičiai Vytauto palaikus.
> +++
Iš esmės Mateika ir Vivulskis savo kūriniais – tai mulkino (skaldė) lietuvius. Va, būkime su lenkais, juk mes tie patys. Štai – Vytautas, kiti lietuvių kilmės lenkai kokias šloves tarp lenkų Lenkijoje yra pelnę. Ta pati savumo (tapatinimosi) su lenkais giesmelė giedama ir Pilsudskio atveju. Atseit, jis yra lietuviškos (žemaitiškos) kilmės bajoras, mokėjo dar lietuviškai, prie Varšuvos sumušė bolševikus, nepasakant esmės, kad bolševikus iš Lietuvos jau buvo išvijusi pati Lietuvos kariuomenė, o jo kariuomenė klasta užgrobė dalį Lietuvos su Vilniumi iš suverenios Lietuvos valstybės.
‘…Vytautas, kiti lietuvių kilmės lenkai…’ Ar tamsta teigiate, kad Vytautas-‘lietuvių kilmės lenkas’ ?
> – >Kažin
Vytautą lenkišku laikau pagal tai, kad, kaip galima spręsti iš istorijos, savo veikla tarnavo Lenkijos valstybingumo ir lenkybės Lietuvos gyvenime įsigalėjimui.
Perskaitykite, ką parašėte – ” Štai- Vytautas, kiti lietuvių kilmės lenkai…”.
1987 Komjaunimo tiesoje tūlas rašė, jog Gintaro kambarys tikrai yra Kaune . Kiti gi nurodė Rytų Vokietijos kalnus /urvus .Teisėja Venckienė grasino paviešint pedofilų sąrašus . Nepadarė to nei LR , nei JAV , nei Holandijoj . Žemaitaitis teigė, kad G . Landsbergis gavo apdovanojimą iš Putino . Gal čia panašaus tipo rašinėjimas ?
Gal ir tavo rašinėjimas panašaus tipo ?
“Štai – Vytautas, kiti lietuvių kilmės lenkai…” (- rašė “Kažin”)
– Kas per žmogus tokius žodžius gali parašyti? Lietuvis taip neparašytų.
Jis susipainiojo. Ne kitaip.
O gal jis gyvena savo sapnų pasaulyje?
Gal susipainiojo ar jis yra Kažin, ar Mikabalis ?
Sunku jums nepritarti, nors galbūt tai trolis, galimai turintis užduotį menkinti Vytautą Didijį? Kaip galimai ir Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną?
Tai, kad nėra ką manyti. Kažin‘o parašyta, kad Vytautas nieko lietuviško nepadarė, atvirkščiai, – talkino Jogailai iš Lietuvos Lenkiją kūriant. Tad lenkiškiems lietuviams beliko į pasakėles panašių dalykėlių prasimanyti. Va, kad Žalgirio mūšyje sumušus kryžiuočius būtų Vytauto kariuomenės atsisukta ir mostelta lenkiškiems Jogailos pulkams, tai tada šiandien turėtum Didį vyrą. Bet, deja, per visą savo gyvenimą Lietuvai to taip ir nebuvo padaryta.
Iš visų pusių apsuptai Lietuvai teko remtis visais, kuriais buvo įmanoma. Jei nebūtume išlaikę tos pusiau savarankiškos lietuvių-rusų valstybės, gal dabar būtume tiesiog lenkai arba vokiečiai, arba maskoliai. Bepigu būti gudriam atgaline data. Va mes tai būtume visiems parodę, ką ten Vytautas.
> +++
Beje, faktai apie jėgų padėtį byloja ka kita. Lenkijos karalystė buvo prie prapulties, o ne Lietuva. Jogaila, paversdamas tris kartus didesnę Lietuvą Lenkija, ją išgelbėjo nuo prapulties tuo ne rik prapuldydamas Lietuvą, bet ir atitraukdamas Lietuvos galią Maskvos kryptimi, kuri per tai gavo galimybe tapti Rusijos jėga. Jokio čia gudrumo atgaline data nėra. Tai realybė, o ne mistikos apie kažkokį tragišką Lietuvos apsupimą iš visų pusių pūtimas.
Triskart didesnę plotu, o gyventojų Lietuvoj buvo milijonas lietuvių ir milijonas rusų. O Lenkijoj – trys milijonai lenkų. Taigi, keturi slavai prieš vieną lietuvį. Puolama iš visų pusių kažką turėjo pasirinkt.
> +++
Tai šališki skaičiavimai. Katalikiškas slavizmas Lietuvos (vėliau LDK pavadintoje) teritorioje tuo metu buvo dar menkas. Lietuvos apslavėjimas ėjęs su Rytų apeigų krikščionybe buvo priešiškas Lenkijos katalikiškumui, taigi jis nebuvo Lenkijos pusėje, be to, ir Mozūrai dar nebuvo toji Lenkija. Taigi vieningas slavų veikimas prieš lietuvį tuo metu yra paties iš piršto laužtas prasimanymas, o ne istorinė realybė. Krėvos unija buvo Lenkijos, o ne Lietuvos, išlikimo strategija.
Rusai tiesiogiaigal ir nebuvo su lenkais prie6 lietuvius, bet ojektyviai – buvo. Lietuvos slavai sulenk4jo lengviau.
Tai – jau visai kitas klausimas…