Ir juokauju, ir ne. Vidaus reikalų ministerijai trūksta tikrų rūpesčių, tai sprendžia štai šitokį: bandoma patvirtinti naują sveikatos reikalavimų pareigūnams sąvadą, kuriame lyties tapatybės sutrikimas (kodas F64) nebebūtų laikomas kliūtimi tapti statutiniu pareigūnu, kaip kad buvo iki šiol.
Mat iki šiol visi tapatybės sutrikimai buvo pagrįstai laikomi kliūtimi tokiam darbui. Dabar kažkodėl norima padaryti vieną išimtį: translytiškumui.
Kodėl? Nerašoma. Turbūt nes šis sutrikimas politiškai nekorektiškas ir turi būti traktuojamas kaip ne sutrikimas, kad nieko neįžeistų, tam net buvo mandriau pervadintas ligų klasifikatoriuje (lyties disforija).
Statutinių pareigūnų darbas yra pavoiingas. Daugiau ar mažiau, bet daugelis jų savo darbe susiduria su rizikomis, kurios reikalauja galėti pasitikėti šalia esančio kolegos fizine ir psichine būkle ir stabilumu.
Pareigūnai nenori ir negali dirbti aplinkoje, kurioje toleruojami vyrai su sijonais, išsigalvoti netikri įvardžiai ir panašios nesąmonės. Jų darbas tiesiogiai susijęs su kasdienių grėsmių visuomenei šalinimu. Ir pareigūnai aiškiai įvardija, kad čia mato problemą.
Turbūt kas antras ideologinis marazmas, kuris ateina per ministerijas, būna paremtas kokiu nors marazmu ES teisėje ar tarptautinių teismų sprendimuose. Nenustebčiau, jeigu ir čia. Bet taip pat labai dažnai ten, kur įmanoma ieškoti ir rasti, kaip to marazmo į Lietuvos teisę neperkelti, Lietuva to nedaro.
Priešingai, Lietuva stengiasi perkelti viską, net kas ateina tik kaip rekomendacijos ir nėra griežtai privaloma. Visiškai priešingai nei, tarkime, Lenkijoje, Danijoje ar kokioje Suomijoje.
Norėtųsi iš, taip jau sutapo, lenkų tautybės ministro daugiau lenkiško požiūrio į ideologines grėsmes pareigūnų bendruomenei. Pradedant nuo, šiuo atveju, transgenderizmo.
Pareigūnus reikia apginkluoti, apmokėti ir užtikrinti teisines saugaus darbo sąlygas.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
