Žymos archyvas: bažnyčia

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

P. Kalnius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

K. Misius. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (5)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

Restauruojamas Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios sgrafitas (0)

Sv-Stepono-baznycia_Lietuvos-paminkla-nuotr.

Šv. Stepono bažnyčia ─ vienintelė renesansinė bažnyčia Vilniuje, kurią puošia dar XVII amžių menantis sgrafito tinkas. Šiais metais, atliekant fasado konservavimo ir restauravimo darbus, pradėtas restauruoti sgrafito ornametinis frizas. Darbus ketinama baigti 2017 m., – rašoma Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos pranešime spaudai.

Šv. Stepono bažnyčios fasadų konservavimo ir restauravimo darbų atlikimas šiemet yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šventojo Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau

V. Doniela. Atviroji ir uždaroji dvasia (ištraukos) (2)

vytautas-donela-slic.org-nuotr

Žvelgiant į istoriją ne įprastiniu (vadovėliniu) chronologiniu požiūriu, bet iš plotmės, kurią čia dėl visko pavadinsime kultūrine sociologine, galima teigti, kad autoritetizmas ir demokratizmas yra konkrečios dviejų radikaliai skirtingų mentalitetų išraiškos. Šie du mentalitetai yra atviroji ir uždaroji dvasia, du socialiniai nusiteikimai, dvi skirtingos visuomeninės jėgos, kurios turi savus veikimo dėsnius.

Specifinėse visuomeninio gyvenimo srityse šie du mentalitetai reiškiasi radikaliai skirtingomis formomis. Politinėje srityje uždaroji dvasia sieks autoritarinės struktūros, brėš aiškią liniją tarp valdovo ir valdinio. Skaityti toliau

Mirė iškilus Lietuvos patriotas Kurtas Vėlius (0)

Kurtas_Velius_mazoji-lietuva.lt-nuotr

Kovo 4 d. mirė iškilus Lietuvos patriotas, vienas paskutiniųjų dar gyvų Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenusių Čikagoje, Čikagos lietuvių liuteronų „Tėviškės“ parapijos steigėjas, Lietuvos Liuteronų Bažnyčios Konsistorijos garbės narys, mecenatas Kurtas Vėlius (1920–2015).

Kurtas Vėlius gimė 1920 m. kovo 8 d., Stankiškėse, Kintų seniūnijoje, Šilutės apskrityje. Mokydamasis Kintų mokykloje įstojo į Klaipėdos krašto lietuvių Santaros draugiją, skatino lietuviškąjį patriotizmą, už ką, 1939 m. kraštą prijungus prie Vokietijos, buvo suimtas nacių saugumo policijos. Atgavęs laisvę optavo už Lietuvą. Įgijęs Lietuvos pilietybę apsigyveno Kaune, tačiau ten 1940 m. vėl kelis kartus tardytas bolševikų NKVD Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

Krikščionybės ir šeimos „gynėjas“ – už homoseksualų partnerystę (16)

Mantas Adomėnas | propatria.lt nuotr.

Krikščionybės ir šeimos gynėjo įvaizdį kūręs ir dėl to dažnai kairiųjų kritikos susilaukdavęs konservatorius Kembridžo auklėtinis Mantas Adomėnas, atskleidė kitą savo pažiūrų pusę ir išsakė viešą paramą homoseksualų partnerystės ar kitų vienalyčių porų santykius institucionalizuojančių formų įteisinimui. Tai tiesiogiai prieštarauja Bažnyčios mokymui, kuriuo turėtų vadovautis krikščioniškų vertybių gynimą politikoje deklaruojantis ir tariamai prigimtinę vyro ir moters šeimą ginantis politikas. Skaityti toliau

Marijampolėje toliau restauruojama bazilika (0)

Bazilika | Vidara nuotr.

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (Marijampolė) toliau gražinama. Bazilikoje vyksta tęstiniai restauravimo darbai.

Šiais metais tvarkomos bažnyčios dešiniosios navos sienos bei langai. Nuo sienų šveičiami dažų likučiai, nuardomi sovietmečio lipdiniai, sienos dažomos dažais, grąžinsiančiais maldos namams istorinę išvaizdą. Ją atgaus ir langai: demontuojami po 1970 metų įrengti ir meninės vertės neturintys vitražai, restauruojami autentiški langų rėmai. Taip pat bažnyčioje įrengta būtina apsauga: pakeista reikalavimų neatitinkanti elektros instaliacija, įrengta gaisro signalizacija. Skaityti toliau

Kviečiama aukoti sudegusios Balbieriškio bažnyčios atstatymui (4)

Balbieriškio bažnyčia prieš gaisrą | wikipedia.org nuotr.

Prieš metus, rugpjūčio 8-osios naktį, Balbieriškio miestelyje ugnis sunaikino senąjį medinį Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios pastatą. 1888 m. statyta bažnyčia sudegė iki pamatų, beliko keletas sienos fragmentų. Šventoriuje liepsnos liežuvių nepaliesta liko stovėti vieniša Švč. Mergelės Marijos Rožančinės skulptūra ir degėsiais apkloti dekano kun. Juozo Berteškos bei kanauninko Juozapo Rudaičio kapai.

Žmonės dabar meldžiasi šalia įrengtoje ir vasario mėnesį atidarytoje laikinojoje koplyčioje, kur ne vienerius metus veikė ligoninė.  Skaityti toliau

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (27)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

Vytauto Lukšo ir grupės „Kaukoras“ šventinio laiko išgyvenimai (0)

„Kaukoras“

2012 metais advento laikotarpiu Vilniuje įvyko senovinį ritualą primenantis koncertas –  grupė „Kaukoras“ kartu su vargonininke Liauda Vaitkūnaite atliko žiemos saulėgrįžai skirtą kūrinį – „Saulės vadavimo apeigas“. Jame skambėjo senąja tradicine maniera atliekamos kalendorinės dainos, buvo šokami ritualiniai šokiai, o juos į vieną visumą jungė vargonų skambesys, simbolizuojantis paslaptingą visatos gausmą. Apeigų pirmavaizdis – Dzū­ki­jo­je iš­si­li­kusios ad­ven­to ir Ka­lė­dų lai­ko­tar­pio apei­gos: mer­gi­nų ini­cia­ci­jo­s, ves­tu­vių vai­di­ni­mai. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Tikrasis lesbofeminizmo veidas. Argentinoje liepsnojo raganų šabašo laužai (video) (34)

Blogeris ZeppelinusPasaulį apstulbino kadrai iš San Chuano miesto. Kuriame septyni tūkstančiai agresyvių lesbofeminisčių nusiaubė miestą ir atakavo katalikų bažnyčią.

Jono Krikštytojo Katedros ginti stojo 1500 vietos katalikų.

Daugiau, nei valandą jie atlaikė visas kovotojų už toleranciją patyčias, išpuolius ir bandymus prasiveržti į katedros vidų. Šio įvykio vaizdus galima pamatyti žemiau. Skaityti toliau

V. Sinica. Polonizacijos „mitas“ (14)

Vytautas Sinica

Prabėgusią vasarą Valdemaras Tomaševskis ir visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su trenksmu priminė apie save akibrokštu, kai dėl lietuvių tautą žeminančio lenkų futbolo sirgalių plakato apkaltino iš pradžių Lietuvos specialiąsias tarnybas, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaidos priemones bei opozicijos politines partijas. Tai neišvengiamai priminė paskutinį panašaus lygio šio politinio veikėjo išsišokimą: 2011 m. pareiškimą, jog Vilniuje ir jo apylinkėse integruotis turi būtent lietuviai, nes jie šiose žemėse yra atvykėliai, o lenkai gyvena nuo seniausių laikų.

Nors tai pavienė radikalaus politiko tezė, tačiau atspindinti ne tokį ir marginalų požiūrį tarp Lietuvos ir Lenkijos lenkų. Vilnius ir jo apylinkės, teritorija, carinės okupacijos metais apibrėžta kaip Vilniaus vyskupija, Skaityti toliau

A.Svarinskas: Lietuvos patriotai, pirmyn už Dievą ir Tėvynę! (62)

Monsinjoras A.Svarinskas | L.Kalnikaitės , H.Girčio nuotr.

Ir vėl nauji dideli pavojai Lietuvai… Daugelis ją šmeižia Lietuvoje ir užsienyje. Trimituoja, kad Lietuvoje nėra jokių tautinių ir ideologinių mažumų laisvės. Dabartinis gyvenimas liudija, kad tautinės, ideologinės mažumos ir nusikaltėliai Lietuvoje turėjo daugiausiai laisvės. Kiek daug Europoje buvo nubausta už kolaboravimą su vokiečiais. O Lietuvoje nenukentėjo nė vienas tardytojas, prokuroras ar teisėjas. O nusikaltimai Lietuvoje buvo padaryti dideli. Tauta neteko beveik trečdalio savo gyventojų. Vien miškuose žuvo apie 22 tūkstančius partizanų. Išvargę žmonės paliko savo bylą spręsti Dievui. Nusikaltėliai pamatę, kad jų niekas nepersekioja, bandė įtikinti kitus, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys) (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pamenu, pajutęs, kad sūnui pabunda kažkoks kūrybinis daigelis, tėvas po sena sodo obelimi įtaisė besisukantį staliuką ir kėdę, kad atžala galėtų kurti… Vienas juokas: įkvėpimas toje nuostabioje pavasarinių žiedų, dūzgiančių bičių, pavėsingoje vietoje kaip neateidavo taip neateidavo. Kaip ir dabar: atrodytų, pats metas Parnasui atplasnoti, o jo nėra ir nėra. Užtat traukia į gamtą, stebina sprogstantis pavasaris, stulbinantys pasikeitimai, svaigsti nuo kvapų…

***

Bet į tikrovę gražino du praėjusios savaitės pabaigos įvykiai, dėl kurių gali tik gūžčioti pečiais, jeigu nedarytum platesnių išvadų. Antai Lietuvoje surengtas grandiozinis Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pasaulio pabaiga: apokalipsė glūdi mumyse (11)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

Viskas baigta. Lemtingas šaltas penktadienio rytas išaušta vėlai. Išgeriu pusrytinės kavos. Sudedu rankas ant stalo ir laukiu. Pratisai staugia mano „minkštasis liūtukas“ – taip kinų kalba vadinamas Čiau Čiau veislės šuniukas. Dar spėju pagalvoti: kaip simboliškai jo veislės vardas susijęs su italų Ciao – labas arba sudie… Sudie.

Apie gruodžio 21-ąją, penktadienį, numatomą Pasaulio pabaigą galima kalbėti pusiau juokais, numoti ranka arba pasiaiškinti išsamiau, kodėl būtent tuomet žadama apokalipsė (apreiškimas apie pasaulio pabaigą) ir ką ji reiškia. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…

Drąsus Sūduvos trejetas

Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau

Restauruota Palangos bažnyčia (0)

Palangos bažnyčia, Kultūros paveldo departamento nuotr.

Palangoje baigti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbai, pradėti 2007 metais. Jie kainavo 2,385 mln. litų. Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija.

Laikas ir pajūrio klimatas ir laikas neigiamai paveikė Palangos bažnyčios mūrą – atsirado plytų ir jungiamųjų siūlių erozija, išvešėjo kerpės, apiro lietaus nubėgimo latakai. Tvarkybos darbus pradėję restauratoriai iš pradžių sutvarkė šventovės tvorą. 2007 m. buvo restauruoti avarinės būklės bažnyčios bokštas, laikrodžio ciferblatai, gotikiniai bokšteliai. Paskui specialistai ėmėsi fasadų, atnaujino mūrą ir padengė jį specialia nuo lietaus poveikio apsaugančia medžiaga. Skaityti toliau

Sudegė Kulautuvos bažnyčia (video) (2)

P. Garkausko (DELFI) nuotr.

Ankstų ketvirtadienio rytą užsiliepsnojo Kulautuvos (Kauno r.). Šią bažnyčią jau buvo bandyta padegti prieš porą savaičių, tačiau tuomet statinys buvo išgelbėtas. Šį kartą viskas baigėsi kur kas liūdniau. Pirminiais duomenimis, pranešimą apie gaisrą ugniagesiai gavo apie 4.30 val. į gaisravietę išvyko didelės ugniagesių pajėgos.

Ugniagesių komandos nuolat keitėsi – vietoje išvykusių atvykdavo naujos pajėgos. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Palangos bažnyčia Maironiui užrakino duris (37)

Maironis

Kiekvieną vasarą kurorte vykstantis sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ šį kartą vyko ne taip sklandžiai, kaip buvo pratę šio renginio organizatoriai bei dalyviai.

Daugelis festivalio koncertų vyksta sakralioje erdvėje – Palangos centre esančioje bažnyčioje, tačiau praėjusį sekmadienį, kaip pranešė LRT naujienų laida, jos durys buvo užrakintos tiek planuoto renginio dalyviams – Maironio eiles skaityti turėjusiam aktoriui Rimantui Bagdzevičiui ir Valstybiniam Kauno chorui, tiek ir atėjusiems žiūrovams. Kodėl? Nes tautos dainiaus eilės netiko Telšių vyskupui Jonui Borutai Skaityti toliau

Be kalbos nėra tautos (3)

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau

Kol Stelmužės ąžuolas žydės (0)

Stelmužės ąžuolas |K.Driskiaus nuotr.

Iš Zarasų į Stelmužės kaimelį vinguriuoja siauras duobėtas kelias. Atrodo, tuoj privažiuosi pasaulio kraštą: taip reta čia žmonių, taip gūdu. Iš tikrųjų kaip pasakoje – stūkso senas gumbuotas ąžuolas galiūnas, o šalia jo – medinė bažnytėlė, pastatyta be vinies… Tai – Senoji Stelmužė, mažytis kaimelis pačiame Lietuvos pasienyje. Daug yra nuostabių vietų Zarasų krašte, tačiau ši – pasakiška.

Sėlių tėvynė

Zarasų kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu, prieš šimtus tūkstančių metų. Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II) (42)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Dar A.Smetona pasakė: „Kiekvienas idealas geras, kad tik priemonės būtų geros, kuriomis jo siekiama (pabraukta A.Smetonos). Vadinasi, aukštas yra tautos idealas, kai keliai, vedantys į jį, yra dori. Ir priešingai: krikščionybės idealas aptemdomas, kai siekiamas nepateisinamomis priemonėmis, kai jomis nusižengiama Tėvynei. Argi ne jo vardu buvo žudomi lietuviai, ugnimi ir kalaviju spiriami virsti krikščionimis? Ir lietuvių kalba buvo pagoniuojama ir vejama iš bažnyčios. Taip tebedaroma ir šiandien Vilniaus krašte“, – rašė jis 1931 metais (žiūr. A.Smetona „Rinktiniai raštai“, „Religija ir tautiškumas“, 1990 m. 366–367 p.).

Galima daugelio Europos šalių pavyzdžiu neregistruoti kaip religinės bendruomenės „scientologų bažnyčios“, Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I) (20)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Pernai metais Seimą pasiekė įstatymo projektas, siūlantis 25 m. pratęsti terminą religinėms bendruomenėms, siekiančioms gauti tradicinės religinės bendruomenės statusą. Kodėl reikia dar prailginti šitą terminą, jei pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str. „tradicinėmis“ bendrijos gali tapti praėjus 25 metams po pirminio įregistravimo? Ir kas yra tos tradicinės religinės bendruomenės?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis sako: „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvos bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai /…/ Lietuvoje nėra valstybinės Skaityti toliau

Kodėl restauruoti pastatai gerai dega? Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, Tytuvėnų vienuolynas… kas toliau? (24)

Ministrui A.Gelūnui neaišku kodėl dega ką tik restauruoti pastataiSausio 27 d. į Tytuvėnus apžiūrėti sudegusio vienuolyno ir apdegusios bažnyčios buvo nuvykęs Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Kultūros ministras guodžiasi, kad padėtis geresnė negu jis galvojo

„Padėtis yra geresnė, negu mes galvojome, negu galima buvo spręsti iš reportažų, todėl, kad žiniasklaidoje buvo kalbama apie beveik visas suniokotas vertybes. Tačiau iš 343 vertybių sudegė apie 30 – mažiau negu 10 procentų visų saugomų ir atsivežtų vertybių. Skaityti toliau