Žymos archyvas: bažnyčia

J. Dapšauskas. Už savo vaiką – tobulybės reikalavimas ir 50 Eur išmoka, o už globojamą – 1000 Eur? (7)

Juozas Dapšauskas su atžala | asmeninė nuotr.

Artimiausiu metu bus teikiamos įstatymo pataisos, kurios tikėtina aiškiau apibrėš, kada galima paimti vaikus iš tėvų. Jas rengia Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Rimantas Jonas Dagys, atstovaujantys opoziciją ir poziciją, tad mažai abejonių, kad šie patikslinimai tikrai bus priimti.

Vaikų teisių reforma buvo reikalinga, kad tarnybos būtų sujungtos, turėtų bendras gaires, kada tikrai reikia paimti vaikus ir kritiškai nesaugios aplinkos, kad skirtingose savivaldybėse nebūtų Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

Pašilaičiuose iškils nauja bažnyčia (nuotraukos) (0)

Kryžius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus Pašilaičių mikrorajone iškilsiančios Jono Pauliaus II bažnyčios vietoje pašventintas kryžius. 

Kryžiaus autoriaus Juozas Kavaliauskas teigia, kad kryžius sukurtas pagal šventojo Jono Pauliaus II pastoralą.

Kryžių pašventinęs arkivyskupas Gintaras Grušas džiaugėsi greit šioje vietoje iškilsiančia bažnyčia. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar Bažnyčios veikėjai tapo Vilniaus dienų festivalio rengėjų įkaitais? (1)

Vilniaus dienos 2018 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 dienomis  Vilniaus centre griaudėjo renginys, kurį Savivaldybė pavadino skambiu „Sostinės dienų festivalio“ vardu.

Nežinau, ar tai tinkamiausias šio renginio pavadinimas, bei koks žodis ar metafora taikliausiai ir tiksliausiai jį apibūdintų.

Tikriausiai, tinkamiausias  tokių renginių vardas būtų  ne festivalis, bet mugė, o pagrindinis jos tikslas – ne šventė,  šventimas, bet prekyba, pirkimo ir  vartojimo manijos  skatinimas. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama (37)

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia (39)

Moroccoworldnews.com nuotr.

Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.

Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas (video) (24)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.

Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video) (15)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

1988 m. balandžio 20 d., lygiai prieš 30 metų, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) susikūrimo išvakarėse, filosofas Arvydas Juozaitis Vilniuje Dailininkų sąjungoje perskaitė savo garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Sovietinių okupantų pavergtoje Lietuvoje – tai buvo neįtikėtinas įvykis, uždegantis postūmis Tautos žiedui – burtis, vienytis ir peržengus per kultūrinę veiklą žygiuoti į politinę nepriklausomybę.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su LPS iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu A. Juozaičiu ir paprašė prisiminti šią dabar jau istorinę Skaityti toliau

110 metų sukaktį mininti Palangos bažnyčia sekmadienį pakvies į bokšto apžvalgos aikštelę (0)

Palangos bažnyčia | Palanga.lt nuotr.

Sekmadienį, spalio 29 d., Palangos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos išskirtinės šv. Mišios – maldos namai mini 110 metų sukaktį. Ta proga palangiškiams ir kurorto svečiams bus atvertas ir bažnyčios bokštas, kuriame jau įrengta apžvalgos aikštelė.

Šv. Mišios, kurias giesmėmis praturtins bažnyčios ir Palangos kamerinis chorai, palangiškius ir miesto svečius maldai sukvies vidurdienį – 12 val. Pasibaigus joms, visi norintieji nedidelėmis grupelėmis turės galimybę pakilti į Skaityti toliau

Vengrijos vyskupas: Popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija (2)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Popiežius Pranciškus yra daugybę kartų pasisakęs apie tai, kad katalikai privalo padėti į Europą plūstantiems šimtams tūkstančių migrantų, ir jiems atverti savo bažnyčių, vienuolynų bei namų duris.

Tačiau Vengrijos vyskupas Laslo Kis-Rigo (Laszlo Kiss-Rigo) šią savaitę pareiškė, kad popiežius šiuo klausimu klysta.

„Jie nėra pabėgėliai. Tai invazija“, teigia Segedo–Csanado vyskupijos vadovas. „Jie ateina čia šaukdami „Alahu Akbar“. Jie nori perimti.“ Skaityti toliau

G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas? (92)

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla. Skaityti toliau

Bažnyčios bokštas jau netrukus pakvies iš aukštai pasigrožėti Palanga (0)

Palangos bažnyčios bokštas | Palanga.lt nuotr.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelę rengiantys restauratoriai jau „dėlioja paskutinius taškus“. Pasigrožėti vaizdu, atsiveriančiu iš daugiau nei dvidešimties metrų aukščio, bus galima jau netrukus.

Pasak bokšto remonto darbus atliekančios UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojo Algimanto Zokaičio, didžioji dalis remonto darbų jau atlikta. „Net ir laikrodį jau paleidome, o tai rodo, kad esame smarkiai pasistūmėję į priekį“, – sakė A. Zokaitis. Skaityti toliau

Dž. Raplejus. Kaip ekonomika tapo religija (2)

Pixabay.com nuotr.

Nors Anglija turi valstybinę Bažnyčią, šiandien rimčiau į ją žiūri tik nedaugelis mūsų. Išpažįstame net dar galingesnę religiją, aplink kurią orientuojame savo gyvenimus, – ekonomiką. Pamąstykime. Ekonomika siūlo visapusišką doktriną su moralės kodeksu, jos sekėjams žadančiu išganymą šiame pasaulyje; ji pateikia tokią įtikinamą ideologiją, kad ištikimi jos šalininkai pertvarko ištisas visuomenes taip, jog šios paklustų jos reikalavimams. Ji turi savo gnostikus, mistikus ir burtininkus, kurie iš praretėjusio oro išvaro pinigus, pasitelkdami tokius burtus, kaip Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Katalikų Bažnyčios, tėvų ir mokinių pozicija

Į žiniasklaidos, politikų ir „nevyriausybininkų“ pučiamą skandalą reagavo Bažnyčios atstovai. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nusistebėjo:

Lietuvos partizanai ir visi Laisvės kovotojai gynė Lietuvos laisvę, kad galėtume gyventi Skaityti toliau

Ne vien duona žmogus gyvas… (0)

Musninkų Bendruomenės „Spindulys“ nuotr.

Šviesią ir šiltą šiai vasarai  šeštadienio popietę Musninkų „Spindulio“ bendruomenė pradėjo senosios Varpinės kamerinių renginių sezoną. Šį kartą nuo muzikos klasikos ir fotografijos meno. Gal simboliška, kad šis renginys įvyko Bažnyčios gimtadienio – Sekminių  – išvakarėse tarsi iš anksto nuteikdamas žmones dvasingumo šventei, tarsi sufleruodamas, kad ne tik lengvos pramogos  ar saldūs serialai visiems rūpi. Gal simptomiška, kad į rimtą renginį susirinkusieji vos tilpo. Jau senokai be ypatingų kvietimų  panašaus pobūdžio renginiuose mielai dalyvauja ne tik „Spindulio“ Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (40)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną (28)

Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsisprs V. Šapoka | Alkas.lt koliažas.

Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras  Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą  „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau

Š. Šimkus. Stiklinė Dievo akis (2)

Pixabay.com nuotr

Dievo akis – visame pasaulyje gerai žinomas simbolis: tai ne tik krikščioniškoji „Apvaizdos akis“, bet ir Budos akimis puoštos nepaliečių šventyklos, Mitros-Varunos saulės vyzdys senovės indoarijų pasaulėvokoje, senovės egiptiečių Horo akis ir t. t. Ne tik Saulė, bet ir Mėnuo bei žvaigždės laikyti akimis – nuolatiniais, bluosto nesudedančiais dieviškaisiais vyzdžiais. Vienokiu ar kitokiu būdu pasaulis tradicijos įsivaizduotas esąs stebimas, esąs dievų akiratyje, o visi žmonių darbai – geri ar blogi – regimi tos dieviškosios akies. Žmogus niekada nėra visiškoje vienatvėje, visiškai Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

Estijos prezidentė K. Kaljulaid: Mūsų šalies pasaulietiškumas yra geriausia apsauga nuo svetimų religijų (7)

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid | lrp.lt nuotr.

Pasirodo, kad Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid – pirmosios Estijos vadovės, atsisakiusios priimti bažnyčios siūlymą surengti padėkos pamaldas Prezidentinės inauguracijos dieną ir šventusios Kalėdas su kariais, o ne bažnyčioje, poelgis buvo ne šiaip koks maištas prieš liuteronybę ar jos „liberalizmo“ įrodymas, o – ilgalaikės politinės strategijos dalis. 

„Estijos pasaulietiškumas yra geriausia apsauga prieš užsienio religijas“, – pareiškė K. Kaljulaid interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR praeitų metų pabaigoje. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau