Žymos archyvas: bažnyčia

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (27)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

Vytauto Lukšo ir grupės „Kaukoras“ šventinio laiko išgyvenimai (0)

„Kaukoras“

2012 metais advento laikotarpiu Vilniuje įvyko senovinį ritualą primenantis koncertas –  grupė „Kaukoras“ kartu su vargonininke Liauda Vaitkūnaite atliko žiemos saulėgrįžai skirtą kūrinį – „Saulės vadavimo apeigas“. Jame skambėjo senąja tradicine maniera atliekamos kalendorinės dainos, buvo šokami ritualiniai šokiai, o juos į vieną visumą jungė vargonų skambesys, simbolizuojantis paslaptingą visatos gausmą. Apeigų pirmavaizdis – Dzū­ki­jo­je iš­si­li­kusios ad­ven­to ir Ka­lė­dų lai­ko­tar­pio apei­gos: mer­gi­nų ini­cia­ci­jo­s, ves­tu­vių vai­di­ni­mai. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Tikrasis lesbofeminizmo veidas. Argentinoje liepsnojo raganų šabašo laužai (video) (34)

Blogeris ZeppelinusPasaulį apstulbino kadrai iš San Chuano miesto. Kuriame septyni tūkstančiai agresyvių lesbofeminisčių nusiaubė miestą ir atakavo katalikų bažnyčią.

Jono Krikštytojo Katedros ginti stojo 1500 vietos katalikų.

Daugiau, nei valandą jie atlaikė visas kovotojų už toleranciją patyčias, išpuolius ir bandymus prasiveržti į katedros vidų. Šio įvykio vaizdus galima pamatyti žemiau. Skaityti toliau

V.Sinica. Polonizacijos „mitas“ (13)

Vytautas Sinica

Prabėgusią vasarą Valdemaras Tomaševskis ir visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su trenksmu priminė apie save akibrokštu, kai dėl lietuvių tautą žeminančio lenkų futbolo sirgalių plakato apkaltino iš pradžių Lietuvos specialiąsias tarnybas, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaidos priemones bei opozicijos politines partijas. Tai neišvengiamai priminė paskutinį panašaus lygio šio politinio veikėjo išsišokimą: 2011 m. pareiškimą, jog Vilniuje ir jo apylinkėse integruotis turi būtent lietuviai, nes jie šiose žemėse yra atvykėliai, o lenkai gyvena nuo seniausių laikų.

Nors tai pavienė radikalaus politiko tezė, tačiau atspindinti ne tokį ir marginalų požiūrį tarp Lietuvos ir Lenkijos lenkų. Vilnius ir jo apylinkės, teritorija, carinės okupacijos metais apibrėžta kaip Vilniaus vyskupija, Skaityti toliau

A.Svarinskas: Lietuvos patriotai, pirmyn už Dievą ir Tėvynę! (62)

Monsinjoras A.Svarinskas | L.Kalnikaitės , H.Girčio nuotr.

Ir vėl nauji dideli pavojai Lietuvai… Daugelis ją šmeižia Lietuvoje ir užsienyje. Trimituoja, kad Lietuvoje nėra jokių tautinių ir ideologinių mažumų laisvės. Dabartinis gyvenimas liudija, kad tautinės, ideologinės mažumos ir nusikaltėliai Lietuvoje turėjo daugiausiai laisvės. Kiek daug Europoje buvo nubausta už kolaboravimą su vokiečiais. O Lietuvoje nenukentėjo nė vienas tardytojas, prokuroras ar teisėjas. O nusikaltimai Lietuvoje buvo padaryti dideli. Tauta neteko beveik trečdalio savo gyventojų. Vien miškuose žuvo apie 22 tūkstančius partizanų. Išvargę žmonės paliko savo bylą spręsti Dievui. Nusikaltėliai pamatę, kad jų niekas nepersekioja, bandė įtikinti kitus, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys) (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pamenu, pajutęs, kad sūnui pabunda kažkoks kūrybinis daigelis, tėvas po sena sodo obelimi įtaisė besisukantį staliuką ir kėdę, kad atžala galėtų kurti… Vienas juokas: įkvėpimas toje nuostabioje pavasarinių žiedų, dūzgiančių bičių, pavėsingoje vietoje kaip neateidavo taip neateidavo. Kaip ir dabar: atrodytų, pats metas Parnasui atplasnoti, o jo nėra ir nėra. Užtat traukia į gamtą, stebina sprogstantis pavasaris, stulbinantys pasikeitimai, svaigsti nuo kvapų… Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pasaulio pabaiga: apokalipsė glūdi mumyse (11)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

Viskas baigta. Lemtingas šaltas penktadienio rytas išaušta vėlai. Išgeriu pusrytinės kavos. Sudedu rankas ant stalo ir laukiu. Pratisai staugia mano „minkštasis liūtukas“ – taip kinų kalba vadinamas Čiau Čiau veislės šuniukas. Dar spėju pagalvoti: kaip simboliškai jo veislės vardas susijęs su italų Ciao – labas arba sudie… Sudie.

Apie gruodžio 21-ąją, penktadienį, numatomą Pasaulio pabaigą galima kalbėti pusiau juokais, numoti ranka arba pasiaiškinti išsamiau, kodėl būtent tuomet žadama apokalipsė (apreiškimas apie pasaulio pabaigą) ir ką ji reiškia. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…

Drąsus Sūduvos trejetas

Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau

Restauruota Palangos bažnyčia (0)

Palangos bažnyčia, Kultūros paveldo departamento nuotr.

Palangoje baigti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbai, pradėti 2007 metais. Jie kainavo 2,385 mln. litų. Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija.

Laikas ir pajūrio klimatas ir laikas neigiamai paveikė Palangos bažnyčios mūrą – atsirado plytų ir jungiamųjų siūlių erozija, išvešėjo kerpės, apiro lietaus nubėgimo latakai. Tvarkybos darbus pradėję restauratoriai iš pradžių sutvarkė šventovės tvorą. 2007 m. buvo restauruoti avarinės būklės bažnyčios bokštas, laikrodžio ciferblatai, gotikiniai bokšteliai. Paskui specialistai ėmėsi fasadų, atnaujino mūrą ir padengė jį specialia nuo lietaus poveikio apsaugančia medžiaga. Skaityti toliau

Sudegė Kulautuvos bažnyčia (video) (2)

P. Garkausko (DELFI) nuotr.

Ankstų ketvirtadienio rytą užsiliepsnojo Kulautuvos (Kauno r.). Šią bažnyčią jau buvo bandyta padegti prieš porą savaičių, tačiau tuomet statinys buvo išgelbėtas. Šį kartą viskas baigėsi kur kas liūdniau. Pirminiais duomenimis, pranešimą apie gaisrą ugniagesiai gavo apie 4.30 val. į gaisravietę išvyko didelės ugniagesių pajėgos.

Ugniagesių komandos nuolat keitėsi – vietoje išvykusių atvykdavo naujos pajėgos. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Palangos bažnyčia Maironiui užrakino duris (37)

Maironis

Kiekvieną vasarą kurorte vykstantis sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ šį kartą vyko ne taip sklandžiai, kaip buvo pratę šio renginio organizatoriai bei dalyviai.

Daugelis festivalio koncertų vyksta sakralioje erdvėje – Palangos centre esančioje bažnyčioje, tačiau praėjusį sekmadienį, kaip pranešė LRT naujienų laida, jos durys buvo užrakintos tiek planuoto renginio dalyviams – Maironio eiles skaityti turėjusiam aktoriui Rimantui Bagdzevičiui ir Valstybiniam Kauno chorui, tiek ir atėjusiems žiūrovams. Kodėl? Nes tautos dainiaus eilės netiko Telšių vyskupui Jonui Borutai Skaityti toliau

Be kalbos nėra tautos (3)

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau

Kol Stelmužės ąžuolas žydės (0)

Stelmužės ąžuolas |K.Driskiaus nuotr.

Iš Zarasų į Stelmužės kaimelį vinguriuoja siauras duobėtas kelias. Atrodo, tuoj privažiuosi pasaulio kraštą: taip reta čia žmonių, taip gūdu. Iš tikrųjų kaip pasakoje – stūkso senas gumbuotas ąžuolas galiūnas, o šalia jo – medinė bažnytėlė, pastatyta be vinies… Tai – Senoji Stelmužė, mažytis kaimelis pačiame Lietuvos pasienyje. Daug yra nuostabių vietų Zarasų krašte, tačiau ši – pasakiška.

Sėlių tėvynė

Zarasų kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu, prieš šimtus tūkstančių metų. Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II) (42)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Dar A.Smetona pasakė: „Kiekvienas idealas geras, kad tik priemonės būtų geros, kuriomis jo siekiama (pabraukta A.Smetonos). Vadinasi, aukštas yra tautos idealas, kai keliai, vedantys į jį, yra dori. Ir priešingai: krikščionybės idealas aptemdomas, kai siekiamas nepateisinamomis priemonėmis, kai jomis nusižengiama Tėvynei. Argi ne jo vardu buvo žudomi lietuviai, ugnimi ir kalaviju spiriami virsti krikščionimis? Ir lietuvių kalba buvo pagoniuojama ir vejama iš bažnyčios. Taip tebedaroma ir šiandien Vilniaus krašte“, – rašė jis 1931 metais (žiūr. A.Smetona „Rinktiniai raštai“, „Religija ir tautiškumas“, 1990 m. 366–367 p.).

Galima daugelio Europos šalių pavyzdžiu neregistruoti kaip religinės bendruomenės „scientologų bažnyčios“, Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I) (20)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Pernai metais Seimą pasiekė įstatymo projektas, siūlantis 25 m. pratęsti terminą religinėms bendruomenėms, siekiančioms gauti tradicinės religinės bendruomenės statusą. Kodėl reikia dar prailginti šitą terminą, jei pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str. „tradicinėmis“ bendrijos gali tapti praėjus 25 metams po pirminio įregistravimo? Ir kas yra tos tradicinės religinės bendruomenės?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis sako: „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvos bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai /…/ Lietuvoje nėra valstybinės Skaityti toliau

Kodėl restauruoti pastatai gerai dega? Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, Tytuvėnų vienuolynas… kas toliau? (24)

Ministrui A.Gelūnui neaišku kodėl dega ką tik restauruoti pastataiSausio 27 d. į Tytuvėnus apžiūrėti sudegusio vienuolyno ir apdegusios bažnyčios buvo nuvykęs Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Kultūros ministras guodžiasi, kad padėtis geresnė negu jis galvojo

„Padėtis yra geresnė, negu mes galvojome, negu galima buvo spręsti iš reportažų, todėl, kad žiniasklaidoje buvo kalbama apie beveik visas suniokotas vertybes. Tačiau iš 343 vertybių sudegė apie 30 – mažiau negu 10 procentų visų saugomų ir atsivežtų vertybių. Skaityti toliau

Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje) (5)

Lenkinimo politika Vilnijoje : straipsniai ir dokumentai / sudarytojas Gintautas Šapoka. – Vilnius : Žaltvykslė [i.e. Žaltvykslės knygos] : Vilniaus skliautai, [2009] (Vilnius : „Arx Baltica“ spaudos namai). – 212, [2] p. – Tiražas [300] egz. – ISBN 978-9986-06-345-2.

XX amžiuje tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų – buvo dažnai kontrfrontuota beveik visose gyvenimo srityse, pradedant kultūra, religija ir baigiant švietimu, ekonomika. O kiek dar būta karinių susidūrimų! Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIII) (2)

BroliaiToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Kaino ir Abelio istorija arba gėrio ir blogio konkurencija (tęsiama) Skaityti toliau

V.Sinica. Išsilaisvinimas iš tradicijos (16)

Vytautas Sinica | Asmeninė nuotraukaApie socialinio gyvenimo reiškinius dažnai pagal parankumą kalbama, kai jų nėra, arba tylima, kai jie egzistuoja. Pastaraisiais rudens mėnesiais kairieji intelektualai vieningai ėmėsi tokio darbo: dr. N. Vasiliauskaitė ir M. Kluonis paeiliui prabilo apie nacionalistinę ir eurofobišką profesūrą. Abu autoriai regi masinę Lietuvos akademinės bendruomenės ir net plačiosios visuomenės radikalizaciją.

Ar vyksta radikalizacija? Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XII) (5)

Kainas ir Abelis

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus, apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Gelbėtojo sindromas (tęsiama) Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Apie klerikalinės aukos ideologijos atsiradimą ankstyvoje vaikystėje Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (X) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

5. Nustatyta ateitis arba priesaikos prievarta

Katalikų bažnyčia labai gerai suvokia, kokios trapios yra psichologinės prielaidos, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IX) (1)

CelibatasToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

2. Nustatyta dabartis arba brevijorius

Greta drabužių ir jais pasiekiamo nuasmeninimo egzistuoja dar vienas lygmuo, kuriame Kleriker gyvenimas nuasmeninamas. Tai yra brevijoriaus maldos reikalavimas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Valdančios galios spaudimas pakeičiąs argumentuojantį įtikinėjimą Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Klerikalinio mąstymo racionalizavimas ir istorizavimas (tęsinys)

Kleriker psichė reikalauja, kad nuolatos būtų mąstomi absoliučiai teisingi dalykai ir praneša visą tiesą apie Dievą. Nėra tiesos, prie kurios būtų galima artėti. Tiesa yra arba jos nėra. Šis Kleriker psichės reikalavimas yra universalus. Galima pastebėti, kad daugybėje šalių ir  kultūrų gyvenantys žmonės yra įsitikinę gimę tikrosios religijos išpažinėjais. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Tikėjimo nuvertinimas iki mokymo (tęsinys). Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (V) (2)

Katalikų Bažnyčios hierarchizacija (tęsinys).

Iš tiesų, pripažįsta Drevermanas, romėniškoji logika yra Romos, kaip katalikų Bažnyčios, centras. Savo teigiamybes Romos tradicija įžiūri tame, kad ji gali išpažintyje vėl atleisti atskiram žmogui, atleisti būtent dėl to, kad tu atleidi kaip atitinkamas pareigas Bažnyčioje atliekantis žmogus. Iš tiesų Bažnyčia jaučia tą įtampą tarp bendrybės ir individualybės ir todėl ji realiatyviai užsimerkia prieš visus įmanomus privačius nukrypimus nuo jos taisyklių. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IV) (2)

Susvetimėjusi būtis

Mąstymo lygmuo.

Ką reiškia mąstyti tarnystėje, iš tarnystės arba dėl jos? – klausia Drevermanas. Mąstyti ir tarnauti yra skirtingi dalykai, nes mąstymas tarnaujant yra tas pats, kas medinis plienas. Mąstyti tarnystėje arba tokioje situacijoje, kada tu dėstai teologijos dogmas – esi teologijos dėstytojas – tai reiškia ne ką kita, nei perteikti autoritariškai duotus ir istoriškai susiformavusius turinius ir vadovaujančias idėjas, bet tai nėra mąstymas tikrąja prasme. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (III) (1)

Gintaras Beresnevičius 1961-2006

Kleriker psichinė struktūra, dinamika, minčių pasaulis

/…/ Kleriker būtis kyla ne iš jo paties valios. Tai yra Dievo suteikiama malonė. Kleriker būklė nėra pasirenkama, jon pašaukiama. Pasirinkimas galimas todėl, kad yra pašaukimas. (Jn 15,16) Kristus sako: ne jūs mane pasirinkote, aš jus pasirinkau. Klerikas nepasirenka tikrąja šio žodžio prasme. Jis apsprendžia egzistenciškai ir per Dievo malonę. Pagrindinė jo idėja būtų tokia, kad ne aš formuoju tą kleriko egzistenciją, ne aš teikiu jai pavidalą. Kleriker pats nereiškia nieko, jis yra pati jo tarnystė, jis su ja idealiai sutampa. Čia praktiškai dingsta asmeniškumas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (II) (1)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) knyga „Der Kleriker“ (pilnas knygos pavadinimas – Kleriker: Psychogramm eines Ideals (1989) /  Klierikas: vieno idealo psichograma) yra pirma dvasininkijos savikritika nuo Reformacijos laikų. Vien tas faktas daro ją jei ne ypatinga, tai įstabia knyga.

Der Kleriker vokiečių kalboje yra labai daugiaprasmis žodis, su mūsų klieriko vartosena turintis labai mažai bendro. Šis žodis ir taip yra platus, ir dar Drevermanas suteikia jam savo asmeninę interpretaciją, t.y. į šį žodį talpinama visa dvasininkija – kunigai, vienuoliai, teologai tiek profesionalūs, tiek mėgėjai, taip pat žmonės, esantys arti bažnyčios. Skaityti toliau