Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ .

O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje (3)

2017 08 16 20:52

2017 m. liepos 4 d., Valstybės – karaliaus Mindaugo – dienos išvakarėse Vilniaus miesto rošušėje buvo atidaryta Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Ši paroda tarsi papildo 2016 m. Vilniaus karininkų ramovėje … Skaityti toliau →

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

2017 07 31 17:44

Rugių kirtėja. Gervėčiai, nuo seno lietuvių etninės žemės| A. Baltėno nuotr. Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi… Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, … Skaityti toliau →

B. Rastenytė. Gražus ir geras (iš „Afroditės kuoduko“) (0)

2017 07 30 17:27

B. Rastenytė | Asmeninė nuotr. Negandos baigiasi Laska turėjo jaustis „crazy“ tarp to, kas ji buvo, tarp savo „perfect“, tarp savo moteriškojo genijaus, ir savo vargystės. Koks neatitikimas – jos balta kašmyrinė suknelė, jos romanai ir eilės, jos printinantys romano puslapius printeriai ir jos vasara. … Skaityti toliau →

I. Šatkauskas. Paparčio žiedas. Esė (0)

2017 07 29 00:17

Ignas Šatkauskas | Kristinos Vrubliauskaitės nuotr. Ar matėte kada bulvarinio žurnalo viršelyje tokį užrašą: „10 būdų, kaip tapti doram“ ar „10 nepadorių klausimų apie dorovę“? Ar jus mokė mokykloje, ką daryti, kad būtum doras? Ar dorinio ugdymo ar „tikybos“ užsiėmimai suformavo jūsų vertybes? O gal buvo … Skaityti toliau →

Skaitiniai

Žodžiai sielai

J. Marcinkevičius. Gelbėkime Lietuvos pasėlį (1989) (4)

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 28 metus, bet taip ir liko neišgirsti ir šiandien tebetinka bene visai taip pat kaip anuomet. Jie akivaizdžiai rodo, kad mes įstrigome „užburtame rate“ ir neišeisime iš jo, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką poetas mums bandė priminti. (Paryškinimai redakcijos.)

Niekada nemaniau, kad mūsų biudžetas toks „girtas“. Žinojau, kad alkoholis labai pelninga prekė, kad jo pagalba valstybė ne sykį tuštino žmogui kišenes (ir ne tik jas), bet kad būtų užplanuota šitokie skaičiai!.. Norėčiau žinoti, kuriame Valstybinio plano komiteto ar Finansų ministerijos kabinete jie gimė, kuo grindžiami, kaip motyvuojami. Aišku, jog tai ne eilinio tarnautojo išmonė. Skaityti toliau →
E. Milaševičiūtė. Esame atsakingi už tai, kas vyksta Tautoje, valstybėje (2)
Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis (3)
Sekmadienio sakmė. Laimingi marškiniai (0)
Sekmadienio sakmė. Koks karalius liepęs senus tėvus žudyt (2)
G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)
Sekmadienio sakmė. Ugnies vardas (4)
Sekmadienio sakmė. Apie lapį, strazdelį ir varnų (2)
Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio) (3)
Sekmadienio sakmė. Vilko giedojimas (2)
Sekmadienio sakmė. Katė ir lapė (0)
D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (37)
V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)
Gabrielis Garcija Markesas. Laiškas (Genijaus atsisveikinimas) (82)
Недільна сага. Литвине! Хоч тобі й важко, але трішки підсоби мені (10)
L. Milčius. Vasario 16-oji (4)
Sekmadienio sakmė. Liūtas, uodas ir žmogus (3)
Sekmadienio sakmė. Titnagis (1)

Lituanistikos klasika

Vydūnas. Mūsų uždavinys (IV) (0)

Lietuvių tautos gyvėjimas: Keli senesni gyvybės žymiai

Lietuvių tautos nykimas tūlų lietuvių jau seniai buvo numanomas. Rašoma, būk lietuvių didžiūnai XVI šimtmetyje pradėję pabusti ir bandę tautos nykimą sulaikyti. Bet tai neteisinga. Ne kraujo pasilpimas, sąmonės apsiniaukimas, tautos gyvybės nykimas buvo matomas, bet vien valdžiavos galybės dingimas, arba dar veikiau lenkų vyravimas Lietuvoj. Yra žinomas dalykas, kad Lietuvos didžiūnai ir tie, kurie prieš lenkus stojosi, buvo lenkų kalbą ir būdus priėmę. Be abejonės, šitas pasipriešinimas prieš lenkus buvo sukilimas lietuvių kraujo. Skaityti toliau →
Vydūnas. Mūsų uždavinys (III) (0)
Vydūnas. Mūsų uždavinys (II) (2)
Vydūnas. Mūsų uždavinys (I) (24)
Z. Vaišvila. Rinkimai – nerinkimai (17)
Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“ (1)
J.Girnius. Tauta ir tautinė ištikimybė (I) (1)
Vydūnas. Aisčių (baltų) religija (38)
T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas (16)
K.Būga: Vietų vardai – istorijos šaltinis (7)

Prieškario skaitiniai

Vydūnas. Europos tautų santykiai (4)

Paskutiniais šimtmečiais Europos tautos ir jų santykiai šauniai pakito. Seniau jos gyveno savo šalyse, iš jų misdamos ir daugiau beveik nieko nereikšdamos. Tad iš lengvo pradėjo vis daugiau branginti savo būdus, savo kalbą, savo ypatybes ir pagaliau – savo kraują. Vis daugiau mėgo kiekviena tauta gyventi savaip ir atskirti savo ypatybes nuo kitų tautų savybių. Europos žmonija, metams bėgant, vis aiškiau dalinosi į tautas. Nebuvo taip, kad naujos tautos tuokart užgimė. Jos jau seniai gyveno. Bet kiekviena tapo vis žymesne prieš kitas tautas.

Sako tūli, kad tuo ir vis daugiau išaugusi tautų nekanta ir kad iš to karai sukilę. Yra tai nežinėlių kalbos. Karai visuomet sukyla iš ypatingo ūpo, kuris gamina norą kariauti. Kad tam nėra iš gamtos pagrindo ir kad tasai nėra auginamas, negali būti karų. O augintas jis net tos pačios tautos dalis supjudo. Skaityti toliau →
A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)
Mūsų bajorai ir lietuvystė (3)
Aferistas (0)
Akmuo užantėj (0)
Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje (I) (0)
Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje (II) (1)
Lietuvos kinematografija (0)