S. Birgelis. Beveik 1500 lenkiškų mokyklų be tikybos pamokų

Lenkijoje šiais mokslo metais 1462 mokyklose nedėstoma tikyba. Priežastis labai paprasta. Jose nėra nei vieno mokinio, norinčio tokias pamokas lankyti.

Šiuo metu tikybos pamokų nėra 709 pagrindinėse mokyklose, 349 licėjuose, 156 technikumuose ir 171 profesinėje mokykloje.

Šiose švietimo įstaigose nėra įdarbintų tikybos mokytojų. Pagal Lenkijoje galiojančius įstatymus tikybos pamokas mokykla privalo rengti, jeigu nors vienas vaikas panorės jas lankyti.

Kaip jau buvome rašę mūsų portale, lenkų jaunimas tolsta nuo Bažnyčios. Vis dažniau vaikai ir jaunimas atsisako tikybos pamokų.

Priežastys įvairios – vieni netiki Dievo, kiti yra nusivylę Bažnyčia kaip institucija, treti skundžiasi laiko stoka, dar kiti ieško erdvės mokytis kitų dalykų.

Šie reiškiniai kelia nerimą Lenkijos švietimo ir mokslo ministrui Premyslavui Čarnekui (Przemysław Czarnek) Jis paskelbė, kad „religijos ar etikos mokymasis Lenkijoje bus privalomas“.

Lenkijos mokyklose nei religija, nei etika šiuo metu nėra privaloma.

Mokiniai ir jų tėvai gali rinktis – vaikas mokysis religijos, etikos, abiejų arba nei vieno iš šių dalykų. Beveik 1500 mokyklų nebuvo nė vieno mokinio, norinčio lankyti religijos pamokas.

Religijos tema – jautri, greitai atsiranda tokių, kurie ieško skandalo.

Švietimo įstaigų, kuriose nevyksta religijos pamokos, direktoriai vengia kalbėti, nenori, kad apie tai rašytų žiniasklaida.

Antai prieš kurį laiką priešais Liublino vidurinę mokyklą piketavo įvairaus plauko aktyvistai, kaltinantys mokytojus „vaikų ateizacija“.

Remiantis CBOS visuomenės apklausos duomenimis, matyti, kad Lenkijoje religijos mokymo lygis smunka. Jaunesni žmonės tolsta nuo Bažnyčios.

Įdomu, kad žmonių religingumas priklauso nuo lyties (moterys yra religingesnės nei vyrai), išsilavinimo (kuo didesnis, tuo toliau nuo Bažnyčios), gyvenimo vietos (miestelėnai yra mažiau religingi nei kaimiečiai) ir kt.

Vaikų religingumas priklauso nuo jų tėvų, ypač motinos, įtakos. 17–19 metų mokiniai dažniau lanko tikybos pamokas, jeigu jų motinos aktyviai dalyvauja religinėse praktikose.

Religinis ugdymas Lietuvos mokyklose

Visose Lietuvos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose turi būti sudaromos sąlygos religijos mokymui.

Iš privalomos dorinio ugdymo disciplinos mokiniai renkasi tikybos arba etikos pamokas. Tėvai ar globėjai turi galimybę savo vaikams iki 14 m. amžiaus parinkti tikybos pamokas.

Sulaukęs 14 metų mokinys gali savarankiškai apsispręsti dėl tikybos ar etikos mokymosi.

Katalikų tikybos mokytojai privalo turėti raštišką vietos vyskupo siuntimą, leidžiantį mokyti katalikų tikybos. Lietuvoje nuolat daugėja tikybos mokytojų, baigusių aukštąsias religijos mokslų bei teologijos studijas.

Įdomu, kad Lietuvos lenkai eina Lenkijos švietimo ir mokslo ministro P. Čarneko pėdomis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, Seimo narys Jaroslavas Narkevičius prieš kurį laiką siūlė, kad tikybos pamokos mokyklose būtų privalomos.

Pasak J. Narkevičiaus, „tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui“.

Jis teigia, kad etika „neužtikrina galimybių mokiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai asmenybei“.