Mūsų odą saugo nematomas apsauginis sluoksnis – mikrobiomas, kurį pažeidus dažnėja spuogai, bėrimai, grybelinės infekcijos. Karštis, prakaitas, baseinų chloras, dažnesnis rankų plovimas muilu, saulės spinduliai – tai veiksniai, kurių vasarą neišvengsi ir kurie gali pažeisti odos apsauginį sluoksnį. Specialistės patarė, kokias priemones reikėtų rinktis jautriai, sudirgti linkusiai odai, papasakojo, kaip atstatyti pažeistą mikrobiomą, ir atskleidė, kokios odos priežiūros klaidos yra daromos dažniausiai.
Nematoma ekosistema, sauganti mūsų odą
„Mikrobiomas – tai įvairių mikroorganizmų, bakterijų, virusų ir grybelių bendruomenė, kuri gyvena ant žmogaus odos paviršiaus. Šie mikroorganizmai sudaro sudėtingą ekosistemą, kuri yra svarbi odos sveikatai ir imunitetui“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
REVU CLINIC dermatovenerologė Ieva Lingytė priduria, kad mikrobiomas padeda apsisaugoti nuo kenksmingų mikroorganizmų, palaiko rūgščią odos pH terpę, stiprina imuninės sistemos veiklą, dalyvauja žaizdų gijime ir reguliuoja uždegiminius procesus.
„Įdomu tai, kad mūsų žarnyno mikrobiota gali paveikti odos būklę, o pokyčiai odoje taip pat gali turėti įtakos žarnyno mikrobiotai. Šis ryšys vadinamas žarnyno-odos ašimi, – pasakoja I. Lingytė. – Sutrikus odos mikrobiomo pusiausvyrai, pasireiškus disbiozei, oda gali parausti, išsausėti, patinti, niežėti, gali atsirasti deginimo jausmas. Disbiozė taip pat susilpnina odos barjerinę funkciją, todėl oda tampa mažiau atspari neigiamiems aplinkos veiksniams. Galiausiai, gali sulėtėti žaizdų gijimas ir paūmėti lėtinės odos ligos, tokios kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, aknė ar veido rožinė.“
Perteklinė higiena ir kiti mikrobiomui žalingi veiksniai
Pasak R. Uosienės, vasarą odos mikrobiomą išbalansuoti gali ultravioletiniai spinduliai, kurie naikina odos paviršiuje esančias gerąsias bakterijas. Mikrobiomui taip pat kenkia antibakterinės priemonės, naikinančios tiek gerąsias, tiek blogąsias bakterijas, gausesnis prakaitavimas, keičiantis odos pH ir drėgmės kiekį odoje.
„Drėgna ir šilta aplinka, paplūdimiai, baseinai, sportas taip pat skatina patogeninių mikroorganizmų augimą. Baseinų chloras ar jūros druska dirgina odą ir gali pažeisti jos apsauginį barjerą. Mikrobiomui kenkia ir agresyvios kosmetikos naudojimas, netinkami valikliai“, – vardina R. Uosienė.
I. Lingytė priduria, kad žalos pridaryti gali ir per dažnas rankų plovimas muilu, ypač naudojant šarminius ar antibakterinius muilus: „Dėl to oda gali išsausėti, parausti ir tapti sudirgusi. Pažeista oda tampa imlesnė išoriniams dirgikliams – per ją lengviau prasiskverbia kenksmingi mikroorganizmai ir alergenai, todėl svarbu rinktis švelnias higienos priemones, tinkamai drėkinti odą ir vengti perteklinės higienos.“
Dažnos odos priežiūros klaidos
R. Uosienė pastebi, kad visai nenaudojami arba per retai naudojami apsauginiai kremai nuo saulės gali būti odos nudegimų, ankstyvo senėjimo, pigmentinių dėmių ir net odos vėžio atsiradimo priežastis.
Kaip dažną odos priežiūros klaidą ji įvardija ir priemonių, sudėtyje turinčių stiprias rūgščių ar retinolio koncentracijas, naudojimą ryte: „Geriausia tokias priemones naudoti vakare, o ryte odą tepti apsauginiu kremu nuo saulės. Priešingu atveju, galima stipriai sudirginti odą ir iššaukti uždegimines reakcijas bei padidėjusią pigmentaciją.“
Kita dažna klaida prižiūrint odą yra nepakankamas jos drėkinimas. Pasak R. Uosienės, kartais manoma, kad vasarą odai drėgmės užtenka ir nereikia naudoti jokių drėkinančių priemonių, tačiau nedrėkinant odos, ji tampa papilkėjusi ir dehidratuota.
Kokias priemones rinktis?
Jautriai ir linkusiai sudirgti odai reikalingos ypač švelnios, drėkinančios ir mikrobiomą tausojančios priemonės. Vertėtų rinktis produktus, kurie sudėtyje neturi alkoholio bei dirbtinių kvapų, yra praturtinti odos mikrobiomą tausojančiais ingredientais, tokiais kaip pantenolis, alavijas ar keramidai.
R. Uosienė atkreipia dėmesį į tinkamo odos valiklio svarbą: „Tai turėtų būti odos pH atitinkanti priemonė. Rekomenduojama rinktis švelnios konsistencijos priemones: gelius, pienelius, aliejinius ar kreminius prausiklius be sulfatų, kvapų ir eterinių aliejų, kurie gali dirginti odą.“
Gyvenimo būdo svarba odos sveikatai
Jei odos mikrobiomas vis tik yra pažeidžiamas, jį atkurti galima ne tik naudojant tinkamas odos priežiūros priemones, bet ir koreguojant kasdienius įpročius. Pasak I. Lingytės, subalansuota, įvairi, natūraliais probiotikais praturtinta mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir streso valdymas yra svarbūs veiksniai, prisidedantys prie sveikos odos mikrobiomo atkūrimo ir palaikymo.
„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti racionaliam antibiotikų vartojimui – juos reikėtų vartoti esant aiškioms medicininėms indikacijoms ir tik su gydytojo paskyrimu. Atsakingas ir pagrįstas antibiotikų vartojimas padeda sumažinti nepageidaujamą poveikį tiek žarnyno, tiek odos mikrobiomui“, – priduria gydytoja.
R. Uosienė pastebi, kad odos sveikatai svarbus ir pakankamas vandens vartojimas – vanduo padeda odai išlikti drėgnai ir palaiko sveiką barjerą, kuris yra būtinas mikrobiomui.
„Taip pat svarbu gerai išsimiegoti, nes miego metu vyksta odos regeneracija ir imuninės sistemos balansavimas“, – pataria R. Uosienė.
Parengta pagal „Tamro Baltics“ pranešimą
