Kultūra

Šiais metais gegužės 5 d. Švenčionyse jau septintąjį kartą nuskambėjo Aukštaitijos regiono sutartinių šventė. Tai iš rajono į rajoną keliaujantis renginys, į kurį susirenka sutartinių atlikėjai iš visos Aukštaitijos – giedotojos, ragininkai, skudutininkai iš Kupiškio, Ignalinos, Visagino, Pasvalio, Vilniaus rajono, Panevėžio, Zarasų, Ukmergės. Pirmoji regioninė sutartinių šventė „Kokių sutarysma” surengta 2006 m. Kupiškyje. Šventės sumanytoja – Kupiškio kultūros centro etnografė Alma Pustovaitienė. Šventėje dalyvavo  kupiškėnų „Kupkėmis”, Pasvalio „Rags”, Biržų „Siaudela”, Zarasų „Seluona”, Šiaulių „Vaiguva”, Salamiesčio „Vijunytė” (Kupiškio raj.), rokiškėnų „Gastauta”.

Sumanyta kaip tęstinis kilnojamasis renginys, šventė kasmet keliavo iš vieno sutartinių arealo rajono į kitą. 2007 m. sutartinių šventė „Suminjoje geri svečė” vyko Biržuose, Skaityti toliau →

Balandžio 28 d., Jorės dieną, Kauno ir Telšių romuviečiai aplankė Adolfą Gedvilą jo sodyboje Telšių priemiestyje. Šeimininkas nudžiugino svečius, parodęs savo tik ką pasirodžiusią knygą  „Toks gyvenimas…“ .

Senojo baltų tikėjimo puoselėtoją, tautodailininką Gedvilą žino daugelis, bet ši knyga visapusiškai atskleidžia šią neeilinę asmenybę, pateikia ryškiausius ir nevisiems žinomus jo gyvenimo momentus.

Romuvos naujų laikų sąjūdžio pačioje pradžioje išgirdome apie Adolfą Gedvilą, Telšių tautodailininką. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis suburti Romuvos bendriją Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Skaityti toliau →

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektui, kuriuo numatoma patvirtinti naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį. Už Seimo nutarimo projektą balsavo visi 55 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariais siūloma paskirti: Skaityti toliau →

Šiltos, žmogiškos, jaukios – tarsi seniai lauktos artimos viešnios – keramikės Elvyros Teresės Petraitienės molinės skulptūros balandžio 28-29 dienomis džiuginusios Kulionyse vykusios Jorės šventės dalyvių žvilgsnius dabar įsikūrė Molėtų krašto muziejaus patalpose. O šios sujudo ir atgijo nuo įprasminto senųjų pagoniškų dievų ir deivių prisilietimo.

Kaip ir dera mandagiems svečiams, keramikos paroda mus pasitinka skulptūrine kompozicija „Pasilabinimas“, kuri įsitaisė šalia V.Žūklio medžio skulptūros ‚Žvejas“. Žemyna – Žemė motina, derlingumo Deivė kartu su dirbamų laukų Dievu Lauksargiu įsikūrė senovinių žemdirbystės daiktų ekspozicijos atkarpoje. Skaityti toliau →

Gegužės 15 dieną Vingio parko kapinėse perlaidoti 353 per pasaulinius karus žuvę vokiečių kariai. Jie perkelti iš sunaikintų Utenos kapinių.

Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Utenos rajono, Vilniaus miesto savivaldybių atstovai, visuomenė.

Religines apeigas atliko liuteronų ir katalikų bažnyčių dvasininkai, buvo padėti gėlių Skaityti toliau →

Pirmą kartą viešai bus parduodamas M. K. Čiurlionio darbas. 1906-aisiais sukurtą fluorofortą aukcionui pateikė privatus kolekcininkas iš Lenkijos.

1906-aisiais vienas Lenkijos kolekcininkų dešimčiai Varšuvos meno mokyklos auklėtinių užsakė fluorofortų aplanką. Tai buvo visiškai nauja dailės technika, išrasta Lenkijoje, beje, su kenksmingu sveikatai fluoro vandeniliu, ir neilgai naudota menininkų.

Vilniaus aukcionui pateiktas visas tų metų rinkinys. Jame – ir Mykalojaus Konstantino Čiurlionio darbas „Apsnigtas kaimas“. Skaityti toliau →

Dviejų pradų – vyro ir moters žvilgsniai į tarpdisciplininio meno šventę, interpretuojančią pagrindinį pavasario mitą ir apeigas Zarasų rajone, Kirkiliškėse. Šventė yra ciklo SAULĖS RATAS, šiuolaikinio meno kalba perteikiančio senųjų kalendorinių švenčių tradicijas.

I.Šlajus. Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas. (Įspūdžiai iš Kiriliškių Jorės)

Paskutinę balandžio mėnesio savaitę Kiriliškėse, Zarasų rajone, vyko įvairių sričių menininkų kūrybinės dirbtuvės, skirtos simbolinio pavasario mito meniniam įgyvendinimui. Skaityti toliau →

Patvirtintas Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas. Šis planas buvo pradėtas rengti 2006 metais siekiant užtikrinti Klaipėdos istorinės dalies išsaugojimą. Specialiojo plano organizatorius – Kultūros paveldo departamentas, jį rengė valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“. Projektui vadovavo architektė Irena Staniūnienė. Specialusis planas kainavo 212,978 tūkstančius litų.

Klaipėdos miesto istorinė dalis 1996 m. spalio 28 d. įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą, apibrėžtos teritorijos ribos. Skaityti toliau →

Gegužės 13 dienos pavakarę Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, prasidėjo 48-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.

Festivalį pradėjo „Poezijos pavasario“ laureatas Gintaras Grajauskas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas bei saksofonininkas Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku.

Šių metų festivalio programoje iki gegužės 27 dienos suplanuota per 120 renginių. Renginiai – skaitymai, konferencijos, koncertai vyks įvairiose Skaityti toliau →

Kiekvienais metais pagerbiami geriausi metų bibliotekininkai bei įteikiamos premijos bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.

2011 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Alvydai Skuodytei už svarų indėlį kuriant Lietuvos informacinę visuomenę ir plėtojant bibliotekų veiklą, už Skaityti toliau →

Praėjusį šeštadienį, gegužės 12 d. popietę, kai Lietuvoje prasidėjo plačiai minimos Romo Kalantos aukos 40-sios metinės, neatsiliko ir užatlantės lietuviai. Į Čikagoje esančias Švento Kazimiero lietuvių kapines prie 1979 metais lietuvių šaulių sąjungos pastatyto, žinomo čikagiečio menininko Ramojaus Mozoliausko sukurto, paminklo Romui Kalantai atminti, susirinko apie pusšimtis ne tik anuo sovietų okupacijos laikotarpiu  savo Tėvynėje gyvenusių, bet ir Amerikoje gimusių, tačiau nuolat sekusių šį tragišką įvykį, lietuvių.

Čikagoje Romas Kalanta niekad nesilankė. Skaityti toliau →