Kultūra

Birželio 19–24 d., Vilniuje, vyks XXXIII tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Šventės tema bus išties esminga, rimta ir drauge patraukli – apeiga. O viena didingiausių ir neabejotinai svarbiausių apeigų dalyvių ir žiūrovų lauks birželio 23 d. Ir tai bus vasaros saulėgrįža – mūsų Rasa, Kupolės, Joninės.

Ateinančią vasarą, apsukusi ratą per Latviją ir Estiją, į Lietuvą grįžta folkloro šventė „Baltica“. Tai vienas svarbiausių tradicinę kultūrą, nematerialų kultūros paveldą reprezentuojančių renginių Baltijos šalyse, įtrauktas į CIOFF^® (Tarptautinė folkloro švenčių rengimo taryba prie UNESCO) tinklą ir renginių kalendorių. Skaityti toliau →

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau →

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau →

Spalio 23 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su ekspedicijos „Misija Sibiras ’19“ dalyviais.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas jau keturioliktus metus. Visą tą laiką rengiamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti ženklus žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijose taip pat siekiama pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. Skaityti toliau →

Spalio 24 d. 18 val. kviečiame į šešioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Etvešo Lorando (Eötvös Loránd) universiteto (Vengrija) doktorantas Gediminas Giedraitis pristatys reikšmingiausią budistinį Rytų Azijos tekstą, „Lotoso sūtrą“ (Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, 妙法蓮華經).

Lotoso sūtra yra vienas svarbiausių mahajanos („didžiosios važiuoklės“) budizmo tekstų, palikęs gilų pėdsaką Kinijos, Korėjos, Japonijos ir kitose Tolimųjų Rytų kultūrose. Ši sūtra sudrebina tuomet vyraujančią budistinę pasaulėžiūrą įvesdama „vieningos važiuoklės“ (ekayāna) ir Budos amžinumo doktrinas, taip nubrėždama pagrindines Mahajanos budizmo interpretavimo gaires Tolimuosiuose Rytuose iki pat šių dienų. Skaityti toliau →

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kupčinskas, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Kultūros paveldo departamentą (KPD) dėl Kaune esančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo viešosios įstaigos panaikinimo ir prijungimo prie parkavimo įmonės.

Kauno savivaldybės taryba šią savaitę priėmė sprendimą dėl viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Skaityti toliau →

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau →

Spalio 4-ąją Karaliaučiaus (Kaliningrade, Rusija) krašte, Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) buvo minimos 40-osios lietuvių grožinės literatūros pradininko, poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus įkūrimo metinės. Ta proga čia surengta šventė, kurioje prisiminta muziejaus istorija, padėkota jo kūrėjams ir darbuotojams.

Muziejaus 40-mečio iškilmių metu ekrane buvo galima matyti nuotraukas iš jo atidarymo, taip pat vėlesnių renginių, švenčių, minėjimų akimirkas. Renginį vedusi Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejaus direktoriaus pavaduotoja Olga Ščeglova jo pradžioje pakvietė moksleivę iš Gumbinės (Gusevo) miesto, kuri, skambant kompozitoriaus Jono Švedo sukurtai melodijai perskaitė ištrauką iš K.Donelaičio „Metų“. Skaityti toliau →

Birželio 19–24 d., Vilniuje, vyks XXXIII tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Šventės tema bus išties esminga, rimta ir drauge patraukli – apeiga. O viena didingiausių ir neabejotinai svarbiausių apeigų dalyvių ir žiūrovų lauks birželio 23 d. Ir tai bus vasaros saulėgrįža – mūsų Rasa, Kupolės, Joninės.

Ateinančią vasarą, apsukusi ratą per Latviją ir Estiją, į Lietuvą grįžta folkloro šventė „Baltica“. Tai vienas svarbiausių tradicinę kultūrą, nematerialų kultūros paveldą reprezentuojančių renginių Baltijos šalyse, įtrauktas į CIOFF^® (Tarptautinė folkloro švenčių rengimo taryba prie UNESCO) tinklą ir renginių kalendorių. Skaityti toliau →