Kultūra

Rugsėjo 27 d. per Info TV buvo pirmą kartą parodytas naujas filmas apie bemaž pusę amžiaus senuosius mūsų protėvių papročius gaivinančią ir tęsiančią Jorės šventę – „Gyvo žalio!“

Jau 24 metus, paskutinį balandžio savaitgalį, kai nugriaudi pirmasis Perkūnas, sprogsta pirmieji pumpurai, bunda gamta, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai, renkasi Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse, šalia Molėtų observatorijos, ir švenčia pirmosios pavasario žalumos šventę ؘJorę. Skaityti toliau →

Šiandien, rugsėjo 22 d., 16 val. 30 min. įvyks Rudens Lygiadienis, kuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške, t.y., Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį, o mūsų gyvenamame šiauriniame pusrutulyje prasidės astronominis ruduo. Neužilgo dienos ir nakties trukmė trumpam susilygins ir nuo šiol iki kitų metų pavasario kovo 20-os d. naktys bus ilgesnės už dieną, tamsiojo laiko daugės ir pamažu artins žiemą.

Šią dieną tradiciškai dievybėms buvo dėkojama už derlių ir visas gamtos gerybes, nuo kurių žmogus vis dar yra labai priklausomas ir šiandien.

Lygiadienio šventė sutampa su Baltų vienybės diena, todėl šventoji ugnis simboliškai suliepsnoja Baltų ženklų skulptūrų pavidalu. Skaityti toliau →

Rugsėjo 29 d., antradienį, 17.30 val., Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į paskaitą „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Parodos dalyviai susipažins su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai Skaityti toliau →

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 384–402 ir išnašos p. 533–536).

Daugelio, ypač Europos, istorinių kultūrų modernizacijoje galime atpažinti mus ne per daug žavintį laikotarpį, kuriame susiformuoja represyvioji sistema. Tokios sistemos žymės:

1) institucinis autoritetas ar kolektyvas, galintis nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais; 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom visokeriopas slopinimas; 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais siaubą ir išsigelbėjimo viltį intensifikuojančiais argumentais; 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignavęs klusnumas, „savo likimo“ pasyvus priėmimas ir pusiau spontaniškos, pusiau organizuotos agresijos prieš „svetimuosius“ pagausėjimas. Skaityti toliau →

Rugsėjo 29 d., antradienį, 17.30 val., Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į paskaitą „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Parodos dalyviai susipažins su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai Skaityti toliau →

Rugsėjo 29 d., antradienį, 17.30 val., Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į paskaitą „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Parodos dalyviai susipažins su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai Skaityti toliau →

Šią vasarą Jolantą galima buvo pamatyti Ignalinos gatvėmis praskriejančią elektriniu paspirtuku. Lekia ji su šypsena lyg geroji raganaitė, vėjyje besiplaikstančiais juodais plaukais ir žibančiomis akimis. Tos akys… Jos visada norėjo kažko daug ir naujo, nematyto ir paslaptingo, nuo vaikystės ieškojo giliai spindinčio… Ir tie plaukai! Juk prigimtinė jų spalva – ryškiai ugninė. Tarsi amžinos kovos ir nesusitaikymo su pilkuma ženklas.

Gūdžiais tarybiniais laikais tiek daug dėl jų reikėjo iškęsti: žvilgsnių, patyčių, išskyrimo. Tuomet maža mergaitė dar nesuprato, kaip visa tai ją stiprino, kokią jėgą augino. Skaityti toliau →

„Specialistai atsako“ – Kultūros paveldo šventės „Heritas“ sumanymas, skirtas kultūros paveldo vertybių ir istorinių pastatų savininkams bei mėgėjams. Sumanymas, vykdomas nuo 2020 m. pavasario, siūlo gyvų patarimų naujovę – žinovų atsakymus apie pastatų tvarkymo darbus, kurie pateikiami trumpų video pasakojimų forma.

Medinė architektūra ir jos paveldas – integrali Lietuvos kraštovaizdžio bei tapatybės dalis. Tradicinėje visuomenėje medinių pastatų priežiūra ir tvarkybos Skaityti toliau →

Rugsėjo 25 d., 18 val.,  Užupyje (Konstitucijų siena, Paupio gt.),bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba. Iškilmėse dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Vitas Korseltas (Vít Korselt), Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias metais Užupio konstitucijų alėjoje bus atidengta Užupio Respublikos konstitucija čekų k. Ypatingai smagu, kad čekai, dar ankstyvaisiais Viduramžiais skleidę krikščionybę pagoniškoje Lietuvoje, didvyriškai kovoję už Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Žalgirio mūšyje, XIX a. pabaigoje mums paskolinę tris savo raidyno raides š, ž, č ir įkvėpę patriarchą Joną Basanavičių parašyti prakalbą pirmajam lietuviškam laikraščiui „Aušra“ Skaityti toliau →

Lietuvos kultūros kongreso 30-mečio proga skelbiame Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininko dr. Krescencijaus Stoškaus straipsnio ištrauką iš knygos Lietuvos kultūros kongresas : [Vilnius, 1990 m. gegužės 18-20 d.: kongreso medžiaga / redaktorių kolegija: Giedrė Kvieskienė (sudarytoja)… ir kt.], Vilnius : Spaudos departamento Leidybos centras, 1991 (Vilnius: Viltis).

Taigi, rašyta prieš 30 metų.

***

Politinis Lietuvos pabudimas yra tik pirmas jos atgijimo požymis. Antras, daug sunkiau Skaityti toliau →