Dažna vasaros palydovė yra dehidratacija, gresianti ne tik sportuojantiems ir dirbantiems lauke – skysčių trūkumo požymiai pastebimi ir tarp sėdimą darbą dirbančių žmonių, vaikų bei senolių. Specialistės papasakojo, kaip atpažinti pirmuosius dehidratacijos požymius, patarė, kaip tinkamai pasiruošti ilgam buvimui saulėje ar kelionėms, bei atskleidė, kodėl vandens gėrimas ne visada užtikrins tinkamą skysčių pusiausvyrą.

„Dehidratacija yra būklė, kai trūksta skysčių ir elektrolitų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui. Vaikų dehidrataciją išduoda išsausėjusi burna ir lūpos, vangumas ir mieguistumas, dirglumas, retas šlapinimasis. Suaugusiems dehidratacija pasireiškia išsausėjusia oda, galvos skausmu ar svaigimu, nuovargiu, troškuliu. Sportuojant jaučiamas raumenų mėšlungis, šlapimo spalva patamsėja“, – apie požymius pasakoja BENU vaistininkė Monika Maleckaitė.

Pasak jos, dehidratacija gali pasireikšti ir sunkumu kvėpuojant, orientacijos sutrikimu, vangumu – tokiu atveju būtina kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą ar kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Troškulys – ne pirmasis požymis

Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Daina Kaftanikienė pastebi, jog dehidratacija gali vystytis tyliai ir nepastebimai, o pirmieji požymiai dažniausiai yra ignoruojami.

„Tai – galvos svaigimas, silpnumas, sausos lūpos ar tiesiog nuovargis. Troškulys dažnai atsiranda jau esant skysčių trūkumui.Net nedidelis skysčių trūkumas gali paveikti atmintį, dėmesio koncentraciją ir reakcijos laiką, jaučiamas stiprus fizinis nuovargis, galimi inkstų funkcijos sutrikimai, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, sutrinka termoreguliacija“, – sako gydytoja.

D. Kaftanikienė priduria, jog didelėje rizikos grupėje yra vaikai, senoliai, sportininkai, lauke dirbantys žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis – jų kūnai dažnai negali efektyviai signalizuoti apie dehidrataciją ar atsistatyti be pagalbos.

Svarbus ne tik skysčių kiekis, bet ir jų sudėtis

Anot M. Maleckaitės, pajutus troškulį ir atsigėrus vandens ar elektrolitų turinčių skysčių, įprastai jaučiamės geriau ir troškulys pranyksta. Tačiau, jeigu atsigėrus skysčių troškulys išlieka ar atsiranda kiti anksčiau išvardinti simptomai, galime įtarti dehidrataciją.

„Pajutus dehidratacijos požymius, svarbu kuo greičiau rehidratuotis. Be vandens tam tinka elektrolitų, pavyzdžiui, kalio, magnio, natrio, chlorido jonų ar gliukozės, turintys milteliai, kuriuos galima ištirpinti vandenyje. Taip pat tinkami ir jau paruošti, elektrolitų turintys tirpalai“, – sako vaistininkė.

D. Kaftanikienė atkreipia dėmesį, jog vandens gėrimo ne visada pakanka tinkamai hidratacijai užtikrinti. „Nors vanduo yra esminis mūsų organizmo komponentas, tačiau dehidratacijos prevencijai svarbus ne tik skysčių kiekis, bet ir jų sudėtis. Elektrolitai, tokie kaip natris, kalis, magnis ar kalcis, padeda palaikyti skysčių balansą ląstelėse ir už jų ribų, jie reguliuoja nervų signalų perdavimą bei raumenų veiklą“, – teigia gydytoja.

Vasarą – vandeningi vaisiai ir daržovės

Specialisčių teigimu, subalansuota mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį dehidratacijos prevencijoje: vaisiai, daržovės, riešutai ir kiti maisto produktai natūraliai aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis, kurios padeda palaikyti tinkamą hidratacijos lygį.

M. Maleckaitė vasarą pataria rinktis vandeningus vaisius ir daržoves – agurkus, cukinijas, arbūzus, persikus ar braškes, o ruošiantis kelionėms ar ilgam buvimui saulėkaitoje vaistininkė pataria su savimi turėti vandens, elektrolitų miltelių ar vartojimui jau paruoštų geriamųjų gelių.

Vandens rutina ir pasiruošimas išvykoms

D. Kaftanikienė rekomenduoja pradėti dieną stikline vandens – po nakties organizmas būna praradęs skysčių, todėl rytinis vanduo padeda atgaivinti kūno sistemų veiklą, medžiagų apykaitą ir palaikyti energijos lygį.Dienos metu gydytoja pataria gerti reguliariai – po truputį, bet dažnai, kas 30-60 minučių.

„Jei žinome, kad ilgai būsime saulėje, vertėtų pasirūpinti ne tik skysčiais ar maistu, bet ir apsauga nuo saulės, galvos apdangalu, drabužiais, pasiūtais iš lengvų ir kvėpuojančių audinių. Taip pat galima įsigyti saulės skėčius ar savaime išsiskleidžiančias paplūdimio palapines, suteikiančias pavėsį ir apsaugą nuo perkaitimo ir galimos dehidratacijos“, – pataria vaistininkė.

Parengta pagal „Tamro Baltics“ pranešimą