Tuo pačiu metu ketvirtame pagal dydį Vokietijos mieste Kelne mečetės gavo leidimą kiekvieną penktadienį transliuoti maldas garsiakalbiu. „Didelė dalis Kelno gyventojų yra musulmonai“, – teigė meras Henriette Reker. Jis įvykį vadino pagarbos ženklu musulmonams.
Kitiems toks musulmonų raginimas melstis sulygintinas su noru dominuoti, kurį dabar girdi Artimųjų Rytų, Afrikos krikščionys penkis kartus per parą – tiek naktį, tiek dieną, prie savo bažnyčių ir namų. Visgi dabar atėjo ir Vokietijos eilė.
Prieš šešiolika metų Popiežius Benediktas XVI buvo atvykęs į Kelną, kur kvietė jaunus Europos žmones grįžti prie savo ištakų, vykdyti piligriminę kelionę į Trijų karalių šventovę. Po to, praėjus metams, Rėgensburge, jis perspėjo apie Islamo smurtines tendencijas. Galiausiai dabar Kelnas yra vieta, kur Vokietija pasidavė politiniam Islamui.
Žurnalistas Danielis Kremeris (Daniel Kremer) visgi pranešė, jog didelė dalis Kelno mečečių yra remiamos Turkijos valdžios, Erdogano, kuris, kaip sako Kremeris, yra „žmogus, kuris atmeta demokratiškas vertybes“. Žurnalistas taip pat pridėjo:
„Neteisinga lyginti bažnyčios varpo su raginimu melstis. Varpai yra signalas, kuris neturi žodžių, nurodo laiką. Priešingai, musulmonų raginimas sako „Alachas didis!“ ir „aš liudiju, jog nėra kito Dievo, apart Alacho“. Tai yra didelis skirtumas.“
Taigi Bažnyčios varpai neteigia, jog yra tik vienas, krikščionių Dievas. Integracijos ekspertas, Achmedas Mansouras (Ahmed Mansour), taip pat užginčijo mero pasisakymus. „Tai nėra religijos laisvės ir įvairovės skatinimas, kaip teigia meras Rekeris (Reker), iš tikro mečetės nori dėmesio, tai yra galios demonstravimas“, – teigė Mansouras.
Miunsteryje praeitais metais teismo sprendimu penktadieniais vietinei mečetei buvo leista per garsiakalbius kviesti melstis žmones. Ši mečetė yra valdoma „Turkijos-islamo religinių reikalų sąjungos“ (DITIB). Tai yra organizacija, apimanti Vokietijos mečetes, jas finansuoja, kontroliuoja apie 900 mečečių šalyje ir turi apie 800 tūkst. narių. Greitai po nutarimo Hesene buvo nuspręstą, jog mečečių kvietimai melstis per garsiakalbius yra leidžiami be jokio leidimo.
Aštuoni iš šimto daugiausiai gyventojų turintys Vokietijos miestai jau ir anksčiau leido viešai transliuoti musulmonų kvietimus melstis. Etnologijos profesorė, dirbanti Frankfurto Gėtės universitete, Suzana Šrioter (Susanne Schröter), teigia, jog musulmonai raginimą melstis laiko „stipraus Islamo“ triumfu prieš „silpną Krikščionybę“. Taip pat tai galima laikyti ir noru pakeisti Europos Sąjungos žvaigždes Islamo pusmėnuliu.
„Ar raginimas melstis bus išgirstas Vokietijoje?“ klausė Vokietijos populiariausias laikraštis „Bild“. Visgi toks raginimas jau girdimas Miunchene. Nuo 2020 metų balandžio mėnesio penkios mečetės jau transliuoja raginimus melstis garsiakalbiu. „Raginimui melstis nereikia jokio patvirtinimo“, – teigė Hanoverio valdžia, kuriame jau yra 27 mečetės. „Tai tas pats, kas ir bažnyčios varpai, tai konstituciškai saugomos laisvos religinės praktikos“. Panašus atsakymas gautas ir iš Drezdeno: „Mes laikome save įvairia ir kosmopolitiška miesto visuomene“.
Frankfurto meras taip pat paskelbė: „Įstatymas neturi teikti jokio patvirtinimo musulmonų raginimui melstis, tai yra tas pats, kas bažnyčių varpai“. Eilė kitų miestų taip pat mečetėms leidžia transliuoti tokius raginimus per garsiakalbį. Pavyzdžiui, Nuremberge, kuriame yra keliolika mečečių, tai nėra laikoma jokia problema.
Šiaurės Reino-Vestfalijos Konstitucinio Teismo prezidentas, Mykolas Bertramsas (Michael Bertrams), jau kalba apie „politinį triumfą“, kurį pasiekė Turkijos prezidentas, o sociologas Hamedas Abdelas-Sadamas (Hamed Abdel-Sadam), kuriam yra suteikta apsauga dėl islamistų grasinimų susidoroti, teigia dar aiškiau:
„Tokie raginimai melstis prasideda žodžiais „Allahu Akbar“, kuris ragina musulmonus burtis. Tai reiškia, jog Alachas yra aukštesnis. Aukštesnis už priešą, aukštesnis už žmones, už gyvenimą, už Vokietiją ir apskritai už viską. O jeigu jis yra aukštesnis už viską, tai reiškia, jog galioja tik jo įstatymas – šariatas.“
Bundestago narys Malte Kaufmanas (Malte Kaufmann) rašo:
„Kelne nuo dabar kiekvieną penktadienį bus sakoma: „Nėra kito Dievo tik Alachas!“ Tačiau islamizacija išvis neturėtų vykti Vokietijoje… Mes buvom apie tai įspėti jau eilę metų! Tokie raginimai melstis yra galios siekis. Žingsnis po žingsnio Vakarų krikščionybė yra išduodama.“
Šveicarijos laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“, kuris yra seniausias vokiška kalba leidžiamas laikraštis Europoje, teigia:
„Prieš pradedant statybas, turkiška asociacija tada buvusiam Kelno merui, Fricui Šramui (Fritz Schramma), prižadėjo, jog pamokslai bus vokiečių kalba, o pačios mečetė bus vieta, kur rinksis skirtingų religijų žmonės. Buvęs meras, vienas didžiausių mečetės entuziastų, netgi nebuvo pakviestas į jos atidarymą. Jie norėjo pastatyti pastatą, kuriame susitiktų skirtingos kultūros, būtų skleidžiamas Islamas.
Erdogano valia buvo įkurtas islamo nacionalizmo centras. Po šios istorijos kiekvienas, kuris tiki, jog raginimai melstis truks tik kelias minutes, įsitikins, kad gyvena pasakų pasaulyje.“
Iš tikro tokią situaciją galima laikyti nesusipratimu, vaikišku pasidavimu. „Tie, kas sako „taip“ varpams, turi sakyti „taip“ ir minaretams“, – teigė kardinolas Raineris Violki (Rainer Woelki), kuris yra Kelno arkivyskupas. Panašu, jog Vokietijos bažnyčios atlieka tam tikrą savižudybę. Kelno arkivyskupija, kuri yra didžiausia Vokietijoje ir viena turtingiausių pasaulyje, iki 2030 metų planuoja sumažinti savo parapijų skaičių nuo 500 iki 50.
Kelne Erdoganas atvyko į didžiausios mečetės atidarymą, kur jį pasitiko Angela Merkel, kuri yra prūsų pastoriaus dukra. Šis geros valios gestas nesustabdė Erdogano 2020 metais pakeisti Bizantijos Sofijos soboro bazilikos į mečetę. Kelne Švento Teodoro katalikų bažnyčia netgi prisidėjo prie miesto islamizacijos finansuojant mečetę. Visa tai buvo grindžiama įsivaizduojamu tarp-religiniu dialogu.
Žydų kilmės rašytojas, kuris pabėgo nuo holokausto, Ralph Giordano, kritikavo Kelno sprendimą, „politinį Islamą“, „norą statyti gigantiškas mečetes“, vertino tai kaip karo paskelbimą. Jis taip pat rašė:
„Aš ir toliau būsiu prieš tokią situaciją, kai liberali struktūra ir tolerancija yra išnaudojama tam, kad būtų įvirtintos totalitarinės pažiūros, kurios pamina įstatymą, indoktrinuoja, yra anti-vakarietiškos, moko šariato teisės.“
„Noriu, kad man būtų leista pasakyti, jog aš nenoriu matyti burkų ar čadorų Vokietijos gatvėse, kaip ir nenoriu girdėti maldų, kurios sklinda iš minaretų. Aš taip pat neiškeisiu savo raiškos laisvės į demoną, kuris tai interpretuoja taip: „Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę tol, kol tai nesikerta su šariato teise“. Ne ir dar tris kartus ne!“
Kai užtvanka grius, bus likusios tik varžybos, kurias laimės tas, kuris yra valingesnis. Netgi Helge Braunas (Helge Braun), kuris norėtų tapti nauju CDU partijos lyderiu, pasisako už tokius raginimus melstis.
Achene, Karolio Didžiojo mieste, vyksta ne vien tokios maldos – čia yra keičiami ir miesto aikščių pavadinimai, bandoma padaryti daugiau vietos islamui. „Mečetės aikštė“ – tai naujas viešosios aikštės pavadinimas Achene. Tokie pakeitimai buvo iniciuoti mero Marselio Filipo (Marcel Philipp), kartu susitarus su musulmonų sąjunga (DITIB). Jis sakė: „Aš kaip meras džiaugiuosi turėdamas „Mečetės aikštę“.
„Demokratiškoje visuomenėje lygybės principas galioja ir religijoms“, – aiškino Raunheimo meras Tomas Juhe (Thomas Jühe). Čia dalyvauja ir demografijos klausimas – 70 proc. Raunheimo gyventojų yra migrantai. „Čia mes turime daugiau musulmonų nei krikščionių“, – sakė jis.
Nepaisant šito, tokie merai laikosi įsitikinimo, jog Europos islamizacija yra konspiracijos teorija. Tačiau ar tikrai mes gerai suprantame, kokia rytojaus Europa bus?
Šiandien Vokietijoje jau turime garsiai sklindančią muziką iš palapinių virš Leipcigo aikščių, turime dideles žalias iškabas su arabiškomis raidėmis, jaunus žmones, kurie dalina lankstinukus praeiviams. Žiniasklaidos platforma „Bild“ mums sako, jog Mahometo gimtadienis yra švenčiamas didžiajame Vokietijos mieste.
Jeigu Prancūzija yra islamo agresijos šalis, tai Vokietija yra pasidavimo šalis.
„Pew“ tyrimų centras numato, jog 2050 metais Vokietijoje musulmonų bus 17.5 mln., 20 proc. visos populiacijos.
Išversta iš https://www.gatestoneinstitute.org/
„Šiandien Vokietijoje jau turime garsiai sklindančią muziką iš palapinių virš Leipcigo aikščių, turime dideles žalias iškabas su arabiškomis raidėmis“. Turime – vy hiav? Iškabos su raidėmis? Kodėl ne „Šiandien Vokietijoje jau garsiai sklinda muzika iš palapinių virš Leipcigo aikščių, kabo didelės žalios iškabos arabiškomis raidėmis“. Toks būtų ne lietuvių kalbos žinovo pasiūlymas. Versta su gūglu? 🙂 O kaip Vilniuje, kokie sostinės liberalų ketinimai dėl statybų?
☺☺☺ Ir aš ketinau parašyti savo pastebėjimą dėl teksto, kuris yra akivaizdus gūglo vertėjo produktas. Jau galima buvo nepatingėti ir pasidomėti internete, kad Kelnas turi merę, o ne merą. Bet kur čia varginsies. Nesvarbu, kad Leipcige palapinės ėmė skraidyti. Bus gerai ir taip…
Neabejoju, kad 10a klasės moksleivė iš pirmo suolo išverstų be priekaištų 🙂
„teigė meras Henriette Rekeris“ – kas ten žino, gal left-liberalių pažiūrų Henrietė yra pasirinkusi vyro lytį? O gal vertėjas negalvoja ką rašo?
O Vokietijos gaila, Europos tautų gaila. Ką daryti? Kaip sustabdyti šitą marazmą, šitą savižudybę?
O man Lietuvos gaila.