Visuomenės ir žiniasklaidos reakcija į įvykius šalyje gana iškreipta. Jos pasigauna kokį nors antraeilį skandaliuką ir tampo jį iki tol, kol ta amorfiška būtybė nusibaigia. Gi svarbūs valstybės gyvenimo reiškiniai analizuojami prabėgomis, paviršutiniškai ir abejingai.
Ar ne taip atsitiko su antradienį Seimui pateiktam svarstyti atnaujintam 2021 metų valstybės biudžetui? Nebent keletą ekonomistų sudomino tai, kad dėl augančių išlaidų pandemijai suvaldyti jo deficitas didėja nuo 7 iki 8,4% BVP, kad valstybės skola išauga net iki 52,3%, kad Vyriausybė siūlo ištisą mokesčių mažinimo ir lengvatų paketą, kuris tą deficitą tik didins.
Nedaug kas užkliuvo už Seime ketvirtadienį pristatytos 2020 metų Vyriausybės veiklos ataskaitos. Premjerė Ingrida Šimonytė guodėsi, kad jos vadovaujamas ministrų kabinetas pernai dirbo tik tris savaites, tad jam teko vien tik sunki kovos su pandemija našta. Ataskaitą pagyrė ir Saulius Skvernelis, bet tai buvo pagyros pačiam sau: mat, kone visus metus ministrams vadovavo jis pats…
Netgi gerėjantys mūšio su koronavirusu rodikliai, karantino atlaisvinimas, lietuviškas Galimybių ir europietiškas „žaliasis“ pasai nesukėlė tokio didelio susidomėjimo, kaip Pirmosios šalies ponios sveikatos reikalai.
Keista, kad šįkart jais susirūpino ne kas kitas, o valstybės diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, ėmęs prikaišioti Dianai Nausėdienei, kad ši neskuba skiepytis. Tarsi rūpestis jos skiepu būtų svarbesnis negu užsienio politikos klausimai, konservatorių lyderis sakė, jog „pirmosios ponios pasiskiepijimas ir aiški pozicija vakcinų atžvilgiu gali būti labai svarbi kalbant apie vyriausius Lietuvos gyventojus, kurie vis dar nesivakcinavo“.
Keista, kad užsienio reikalų minstras nepasidomėjo, o jo padėjėjai jam nepagelbėjo aiškinantis, kodėl Pirmoji ponia delsia skiepytis. Tai padarė Prezidentas: kol kas nepatarė šeimos gydytojas. Tuomet sukruto ministro šalininkai ir įžvalgieji politologai: o kokį negalavimą nuo tautos slepia viešasis asmuo ponia Diana, klausia apžvalgininkas Vytautas Bruveris? Atseit, atskleiskit detales, pikantiškas smulkmenas, tuomet mes jas išmėsinėsime, iškedensime, ir tauta džiūgaus.
Žemo lygio išpuoliai prieš prezidentinę porą tęsiasi. Nenuostabu, kad krinta G. Nausėdos populiarumas. Kas nenorėjo, tas nesuprato, ką Prezidentas pasakė, sveikindamas aną šeštadienį sostinės Vingio parke praūžusį Didįjį šeimų gynimo maršą.
Jis aiškiai citavo Konstitucijos 38 straipsnį, „kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“. G. Nausėda abejojąs, ar Partnerystės įstatymas, kurio vienas variantas praėjusią savaitę jau pateiktas Seimui, yra suderinamas su Konstitucija.
Tuomet pasipylė svarstymų, juodinančių ne tik Prezidento poziciją, bet ir patį Maršą. Net tokie žiniasklaidos milžinai kaip LRT ir DELFI kaltino šalies vadovą „nepolitiška ir nelyderiška“ laikysena ir piktinosi, kad jo cituotą 38 Konstitucijos straipsnį Maršo dalyviai sutiko plojimais. Portalas Lrytas.lt akcentavo šiame renginyje pasirodžiusias odiozines figūras ir tapatino jas su VSD metinėse ataskaitose minėtais asmenimis, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui.
Vingio parke šmėžavo ir, matyt, tyčia pakviestas Algirdas Paleckis, o žurnalistai mėgavosi: štai kas šliejasi prie marginalų mitingo organizatorių. Ne Maršo tikslai, o vienas kitas išgėręs arba rusiškai besikeikiantis, šūkčiojantis neadekvačius reikalavimus ar šiaip nežinantis, kur pakliuvo, – štai kas domino intrigas ir skandaliukus pamėgusią žiniasklaidą.
O tuo metu kone visa tauta puolė į euforiją dėl Eurovizijoje dalyvavusios grupės „The Roop“. Nesakau, kad tai vieno Vaidoto Valiukevičiaus kūrybinės ekstazės reikalas, bet aštunta užimta vieta neatspindi grupės vadybininkų pastangų apžavėti Lietuvą, tarsi pateisinant per dvejus metus šiai pramogai gautas milžiniškas lėšas. Kaip skamba lakus iš kitos kalbos verčiamas posakis, žaidimas nevertas žvakių…
O štai garsus savo kompromisų ieškojimu kunigas Julius Sasnauskas Sekminių dieną kvietė nieko nepažeminti, nesmerkti ir neatmesti. Leiskite jo citata užbaigti šį komentarą: „Šiemet Eurovizija vyksta Sekminių kontekste… Religija, lygiai ir politika, demonstratyviai išeliminuota iš Eurovizijos. Bet žiūrėjau ir lyginau, kaip per popiežiškuosius urbi et orbi palaiminimus didžiųjų švenčių metu rodomos pasaulio žaizdos.
Į Eurovizijos konkursą, atstovaujantį milijonams, taip pat suėjusi tiesa apie pasaulį, žmoniją, mūsų laikus. Kad ir kiek ten būtų specifinio žanro, pramogų industrijos, gal kičo. Ir nors niekas ten neprašo bažnytinio palaiminimo, net nepagalvoja apie tai, Bažnyčia galėtų būti netoliese. Klausytųsi, kas yra žmogaus širdyje. Atrastų laiko ženklų. Įsiterptų kaip geroji žinia, ne kaip anatema“.
