Kodėl bažnyčia ir valdžia bijo valdovų insignijų atradėjo?

Arkikatedros požemiuose rastos insignijos: tiesos paieškos ir visuomenės balsas

2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje rasti Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos. Tai istoriškai reikšmingas atradimas, tačiau vietoje iškilmingo jo pristatymo visuomenei, susidurta su neskaidrumo šešėliu.

Kas iš tiesų surado šį lobį? Kodėl jis buvo išimtas be visuomenės ir specialistų priežiūros? Kokį vaidmenį čia suvaidino vyskupija ir valdžios institucijos?

Būtent šie klausimai tapo pagrindu visuomeninei peticijai, kurią inicijavo Deimantas Markauskas. Peticijoje reikalaujama skaidrumo, oficialaus tyrimo dėl procedūrinių pažeidimų ir pripažinimo, kad būtent restauratorius Saulius Poderis atliko pagrindinį darbą atrandant slaptavietę. Be to, kyla dar vienas esminis klausimas – ar visas lobis tikrai buvo tinkamai inventorizuotas, ar vyskupija galėjo ką nors pasisavinti?

Diskusijoje dalyvavę peticijos autoriai, istorijos tyrinėtojai ir muziejininkai sutinka: tai nėra vien tik pavienis neskaidrus atvejis, o giluminė problema, rodanti, kaip elitas bando kontroliuoti istorinius atradimus ir nuslėpti svarbius faktus nuo visuomenės.

Jei ir jums rūpi istorinės tiesos atskleidimas ir insignijų likimas, galite pasirašyti peticiją čia:
🔗 Pasirašyti peticiją

Peticijos autorius: visuomenės balsas prieš sistemines problemas

Pagrindinis diskusijos dalyvis – Deimantas Markauskas, peticijos, reikalaujančios skaidrumo šiame atradime, autorius. Jis atkreipia dėmesį, kad ši byla – dar vienas pavyzdys, kaip valstybės institucijos ir bažnyčia veikia už uždarų durų, nepaisydamos visuomenės teisės į informaciją.

D. Markauskas pabrėžia, jog restauratorius Saulius Poderis, kuris dešimt metų tyrė slaptavietę, buvo visiškai ignoruotas, o jo darbas nepripažintas. Pasak peticijos autoriaus, tai parodo didesnę problemą – visuomenės balsas ir net privačios pastangos Lietuvoje dažnai nustumiamos į šalį, ypač kai susiduriama su įtakingomis institucijomis.

Sauliaus Poderio indėlis: atradimo užkulisiai

Restauratorius Saulius Poderis dalijasi savo istorija apie tai, kaip jis metų metus bandė atkreipti institucijų dėmesį į slaptavietę, tačiau buvo ignoruojamas. Jis pasakoja, kad pirmuosius aiškius įrodymus apie slaptavietę surinko jau prieš dešimtmetį, tačiau įvairios valdžios struktūros nesuteikė jam galimybės oficialiai dalyvauti atradimo procese.

Kai slaptavietė pagaliau buvo atverta, Poderis sužinojo, kad viskas buvo padaryta jam už akių. Jis kelia esminį klausimą: kodėl institucijos ignoravo jo pranešimus? Ir dar svarbiau – kodėl toks svarbus atradimas buvo atliktas skubotai, be tinkamos dokumentacijos ir viešumo? Poderis mano, kad procesas buvo paspartintas dėl spaudimo iš aukščiausių valdžios institucijų.

Jono Vaiškūnas: ar valstybė ir bažnyčia gerbia savo kultūros žmones?

Muziejininkas Jonas Vaiškūnas šiame skandale įžvelgia ne tik pavienį nesusipratimą, bet ir sisteminę problemą – valdžios ir bažnyčios institucijų nenorą pripažinti savo klaidų bei pagarbaus požiūrio į kultūros žmones stoką. Pasak jo, susiklosčiusi situacija liudija valdžios neatsakingumą ir abejingumą ne tik Sauliaus Poderio pastangoms, bet ir visuomenės teisei žinoti tiesą.

„Kai matai, kaip viešojoje erdvėje iš žmogaus šaipomasi, kaip su juo susidorojama, negali likti abejingas. Jei taip elgiamasi su atradėju, tai kas laukia kitų, kurie nepriklauso „elitinėms“ institucijoms ir neturi politinės ar bažnytinės globos?“ – klausia Vaiškūnas.

Jis pabrėžia, kad šioje istorijoje yra vienas esminis momentas: kodėl vyskupija, užuot pasveikinusi Poderį ir pripažinusi jo indėlį, skubiai ir slapta atliko insignijų išėmimą? Ar tai nekelia klausimo, kad kai kurios vertybės galėjo būti neoficialiai pasisavintos?

Vaiškūnas kartu su kitais Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjais parengė kreipimąsi į valstybės institucijas, reikalaudamas:

• Pripažinti Poderio nuopelnus oficialiu lygmeniu ir suteikti jam valstybės apdovanojimą už reikšmingą atradimą;
• Ištirti, ar procedūros buvo atliktos skaidriai, ar nebuvo pažeista istorinės atminties išsaugojimui būtina tvarka;
• Atsakyti visuomenei, kam priklausys rasti lobiai – Lietuvai ar bažnyčiai? 

Tačiau, pasak J. Vaiškūno, kol kas jokių oficialių atsakymų iš valdžios nebuvo gauta. Tai kelia klausimą: ar mūsų valstybė iš tiesų vertina savo istoriją ir kultūros žmones, ar tik tuos, kurie yra politiškai ar instituciniu požiūriu patogūs?

„Mūsų valdžiai žmogus nesvarbus. Ar tai būtų atradėjas, ar mokslininkas, ar paprastas pilietis – jei jis nėra didžiųjų institucijų dalis, jo balsas tiesiog ignoruojamas. Tokia sistema pavojinga ne tik istorijai, bet ir pačiai demokratijai,“ – sako J. Vaiškūnas.

Jis taip pat išreiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės institucijos iš esmės nusišalina nuo tokių klausimų, juos perduodamos „atsakingoms įstaigoms“, kurios realiai net nesivargina teikti atsakymų.  

Vaiškūnas teigia, kad S. Poderio atvejis – lakmuso popierėlis, rodantis, kaip  Lietuvos valdžia elgiasi su savo žmonėmis.

Valdžios ir bažnyčios vaidmuo: kas iš tiesų atsakingas už skaidrumą?

Diskusijoje iškeltas klausimas, kodėl Vilniaus arkivyskupija ir Valdovų rūmai prisėmė nuopelnus už atradimą, kai tuo tarpu S. Poderio darbas buvo ignoruotas. Kodėl visuomenei nebuvo suteikta galimybė tiesiogiai stebėti atradimo procesą?

Taip pat kyla diskusija dėl insignijų priklausomybės: ar jos turi būti laikomos bažnyčios nuosavybe, ar priklausyti Lietuvai kaip valstybiniam paveldui? Šis klausimas lieka atviras, tačiau Poderis ir kiti diskusijos dalyviai teigia, kad insignijos turi priklausyti visai tautai, o ne vienai institucijai.

Kodėl ši tema svarbi kiekvienam iš mūsų?

Šis atvejis nėra vien tik apie istorinių radinių atradimą – tai didesnio masto problema, susijusi su skaidrumu, institucijų atsakomybe ir visuomenės teisėmis. Ar Lietuvoje istorijos tyrimai vykdomi teisėtai ir atvirai? Ar valstybės institucijos tinkamai saugo kultūros paveldą? Ar valdžios struktūros yra pasirengusios pripažinti klaidas ir suteikti deramą pagarbą žmonėms, kurie dirba dėl istorijos išsaugojimo?

Peticija, kurią galima pasirašyti, kviečia visuomenę reikalauti skaidrumo ir sąžiningumo šiame procese. Jei jums rūpi šios temos, galite prisidėti prie iniciatyvos pasirašydami peticiją čia:
🔗 Pasirašyti peticiją