G. Jakavonis. Tai gal Jūs, Dvasiškas tėveli, dar ir partinis?

Frazė iš L. Gaidajaus kino filmo „12 kėdžių“ pagal Ilfo ir Petrovo to paties pavadinimo romaną pirmiausiai šovė į galvą, perskaičius brolio Astijaus Kungio per pamokslą pasakytus žodžius apie Justiną Marcinkevičių. Pranciškonų vienuolis man pasirodė labai panašus į aktoriaus M. Pugovkino suvaidintą puskvailį popą, kuris, ieškodamas pinigų, filmo pabaigoje atsiduria beprotnamyje.

Į pirmojo Sąjūdžio Seimo posėdžius iš Varėnos vykdavome dviese su Valkininkų klebonu, disidentu Algimantu Keina. Mokslų akademijos salėje jis visada rasdavo laiko pakalbėti su Justinu Marcinkevičiumi, kuris pasirašydavo autografus ant parapijiečių įduotų savo knygų, pasitikslindamas, ar teisingai užrašė to žmogaus pavardę.

Savo ruožtu mums, abiem varėniškiams, poetas perduodavo geriausius palinkėjimus nuo Kazimiero Vasiliausko, su kuriuo nuoširdžiai bičiuliavosi ir kuris kažkada kunigavo Varėnoje. Pastarojo kvietimu teko lankytis Vilniaus katedroje, kur monsinjoras, kalbėdamas paprastais žodžiais apie Lietuvą, apie tautą, įterpdavo ir kokį nors J. Marcinkevičiaus eilėraščio posmelį.

Brolį Astijų, kaip charizmatišką ir turinčią šarmo asmenybę, pažįstu seniai. Teko su juo kalbėtis apie dvasingumą, krikščioniškas vertybes, malonu būdavo gauti nuo jo sveikinimus šv. Kalėdų ar šv. Velykų proga ir, neabejoju, kad šis šventikas patiko daugeliui žmonių. Paprastai bažnyčios tarnai vengia politikos ar su ja susijusių asmenų.

Prisimenu atvejį, kai brolis Astijus prieš keliolika metų oficialiai atsiribojo nuo LR Seimo nario, kuris savo rinkiminėje agitacijoje panaudojo šio pranciškonų vienuolio nuotrauką, padarytą savo dukters krikštynose. Nemaloniai nustebintas bandau suprasti, kas atsitiko dabar, kaip toje dainoje: „kai draugas per naktį pavirsta vilku“. Kas turėjo atsitikti, kad brolis Astijus Kungys atsirado politikoje ir, mano manymu, tikrai ne toje barikadų pusėje, kurioje turėtų stovėti Tiesa ir jo luomo žmonės?

Paprastai prancūzai, kai aplinkui ima dėtis nesuprantami ar protu nepaaiškinami, nelogiški dalykai sako, kad reikia ieškoti moters arba pinigų. Dar yra šantažas ir faktų, susijusių su žmogaus garbę bei orumą žeminančių istorijų paviešinimas, t. y. grasinimas papasakoti apie „skeletą, esantį spintoje“ ir toliau karjeros tęsti negalėsi.

Paliksiu brolio Astijaus nedraugų skleidžiamas paskalas apie jo, kaip apie turtingų moterų „nuodėmklausio“ vaidmenį pranciškonų vienuolyne. Čia bažnyčios hierarchų reikalas.

Mane labiau domina laikas, kai viešojoje erdvėje atsiranda brolio Astijaus Kungio žodžiai ir kodėl dabar vėl pradėtas pulti Justinas Marcinkevičius.

Kai pasaulis, pasukęs globalizacijos keliu, kraustosi iš proto, o mus valdantis politinis elitas už iš sorošų ir švabų gautus pinigus naikina ir taip nykstančią mūsų lietuvių tautą ir valstybę, pasirodo šviesa tunelio gale. Europoje, kaip rodo rinkimai į valdžią sėkmingai veržiasi kraštutinės dešiniosios jėgos, kurių taip bijo dabartinė Lietuvos valdžia, nuolat pasidavinėjanti įvairaus plauko užsienių bolševikams.

Dabartinę „trijų mergelių“ valdančiąją koaliciją reikėtų įvardinti globalizacijos pirmūne net ir visos, daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančios Lietuvos istorijos mastu. Mūsų valstybė per šiuos ketverius metus dar labiau prarado savo politinį savarankiškumą, mažėjo etninių lietuvių skaičius, drastiškai didėjo imigrantų, kurie jau darosi grėsme nacionaliniam saugumui.

Esantys valdžioje naikino lietuvių kalbą, įvesdami į mūsų abėcėlę svetimas raides, padarydami chaosą valstybinių simbolių naudojime, siūlydami nekelti lietuviškų trispalvių, proteguodami Ukrainos ir LGBT vėliavas. Netvarka medicinoje, kultūros, švietimo srityse, kur moksleiviams nuo mažų dienų diegiamos, dabartiniams valdantiesiems būtinos perrašytos ir sumeluotos istorijos žinios.

Darbšti, kantri ta vis dar nuo „žagrės“ mūsų tauta, jaučią tą melą, apgaulę ir, kaip rodo šių metų rinkimai, valdžia supranta, kad su spalio mėnesio LR Seimo rinkimais jai ateina galas. Šie „nusikaltėliai baltomis apykaklėmis“ nėra kvailiai ir taip lengvai nepasiduos. Jie skaldys mūsų bandančias vienytis tautines jėgas, visaip šmeiš jų kandidatus, pjudys juos tarpusavyje.

O čia ir priėjom prie brolio Astijaus Kungio, populiaraus iki šiol dvasininko, kuris paskutiniu metu buvo atsidūręs socialinių tinklų šešėlyje.

Ar pamenat, kai neblogai startavusiam prezidento rinkimuose Ignui Vėgėlei, buvo puolami jam padėti bandę kunigai? Ar atkreipėte dėmesį, kad tapusį europarlamentaru Petrą Gražulį, kurį visą laiką marginalizavo ir galop iš LR Seimo pašalino valdantieji, rinkimuose labiausiai palaikė bažnyčia? Politologai paprastai sako, kad bažnyčia turi įtakos, bet ne lemiamos. Ilgą laiką jos įtaka krito ir ne be valdžioje esančių asmenų įtakos.

Teko užsienio žiniasklaidoje matyti statistiką apie seksualinius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis. Pirmoje vietoje rikiuojasi įvairių LGBT organizacijų atstovai, paskutinėje – dvasininkai, tačiau žiniasklaidos dėmesio centre – pastarieji, o apie tokius nusikaltimus padariusius seksualinių mažumų atstovus dažnai net neužsimenama.

Bet kai visame pasaulyje viešpatauja netvarka, kai Lietuvoje žmonės, nerimaudami dėl savo ir vaikų ateities, nejučiomis pradeda prašyti Dievo įsikišimo, kad pats didysis Kūrėjas padarytų tvarką, bažnyčios įtaka išauga. Ar galėjo kas nors iš konservatorių-liberalų-laisviečių tiesiogiai pulti seserį Nijolę Sadūnaitę, kardinolą Sigitą Tamkevičių, vyskupą Joną Kuanecką, kunigus Robertą Grigą, Edmundą Paulionį, kurie Europarlamento rinkimuose agitavo balsuoti už Petrą Gržulį. Jį pabandęs pašiepti ir pats apsijuokęs, „pabrukęs uodegą“, mano manymu, tyliai kampan nulindo ir naujai perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Ir štai čia mūsų valdžia „karan“ metė jiems įtaką valdžioje turintį padėti išsilaikyti „juodąjį arkliuką“ – brolį Astijų, kuris turi suskaldyti dvasininkų bendruomenę. Šis, pirmiausia, pagal landsbergistų scenarijų, puola svarbiausią Atgimimo moralinį lyderį Justiną Marcinkevičių, tuo prisidėdamas prie „faktinio šalies vadovo“ mito kūrimo. Savo pasisakymuose pranciškonų vienuolis į šuns dienas išdeda sovietmetį, bet nė žodžiu neužsimena apie marksizmo-leninizmo katedros dėstytoją, kurį dabartiniai valdantieji prieš keletą metų paskelbė Lietuvos prezidentu. Broli Astijau, ar tai yra tavo Lietuva?

Stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas, kuris pradėjęs kritikuoti Lietuvos valdžią, šių tuoj pat buvo pervadintas „fizkultūrininku“ yra pasakęs: „Jei valdžia mus pardavė, tai noriu žinoti už kiek?“.

Perfrazuosiu: „Pranciškonų vienuoli, broli Astijau Kungy, jei dabartinė valdžia Jus nupirko, tai noriu žinoti už ką ir už kiek? Pikti liežuviai šneka, kad jau turite aukštą vietą Laisvės partijos rinkiminiame sąraše.

P.S. TV programoje perskaičiau, kad vakare per LRT savo eiles skaitys Vytautas Landsbergis. Brolis Astijus sakosi, kad nori kritinio mąstymo, kad žmonės nebūtų akli. Nuoširdžiai lauksiu Jūsų atsiliepimų apie šio valstybės kūrėjo poeziją. Tik nesumaišykit su tokį patį titulą turinčiu O. Šurajevu, nes kalba jie labai panašiai.