Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2019 05 30 00:06
7
Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas
Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Prieš gerą dvidešimtmetį bulvarinė spauda gąsdino sektų pavojumi. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, vakarykštės sektos tapo respektabiliomis denominacijomis, jų tekstai spausdinami oficiozinėje žiniasklaidoje, o pačios šios bendruomenės įrašomos tarp gintinų visuomenės grupių, šalia imigrantų ir homoseksualų, kuo vargu, ar jos pačios džiaugiasi.

Atėjo laikas aptarti vadinamąsias ir tikrąsias sektas racionaliai, be aistrų ir stereotipų. Sektos sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio, reiškiančio sekimą – tam tikru mokymu ar lyderiu. Dažniau – lyderiu, galinčiu keisti bendruomenės mokymą ir praktikas. Sektoms priskiriami tokie principai, kaip išgelbėjimas tik bendruomenės viduje, lyderio ar vadovaujančios struktūros šventumas, išvengiant klaidų, uždarumas ir tiesos monopolis. Aptarkime keletą atvejų, kaip šie principai reiškiasi ir kiek jie iš tiesų pavojingi.

Klasikiniu sektos pavyzdžiu dažnai pasitelkiami Jehovos liudytojai iš tiesų linkę manyti, jog po jų bendruomenės įsikūrimo tikroji dieviška tiesa ir valdžia glūdi šioje bendruomenėje. Atmeta ekumeninę tikinčiųjų bendrystę, pripažįsta tik savo bendruomenės krikštą. Vis dėlto šios bendruomenės nariai mielai žengia į diskusiją su kitatikiais, priešingai apie juos kuriamiems gandams mielai skaito ir cituoja įvairių pozicijų literatūrą, domisi mokslu, pripažįsta religinės laisvės principą.

Kita klasikine sekta laikoma bendruomenė – mormonai (oficialiai – Paskutiniųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia) pripažįsta ir kitų krikščioniškų bažnyčių tikrumą, bet mano, jog tikroji Dievo jėga reiškiasi būtent per ją. Jeigu Jehovos liudytojai savo mokymą grindžia Biblijos studijomis (jų pirmtakai taip ir vadinosi – Biblijos tyrinėtojų draugija), tai mormonai labiau pabrėžia apreiškimus, kuriuos gauna jų lyderiai. Pagal tokius apreiškimus gali būti keičiama ir bendruomenės doktrina, pavyzdžiui – mormonų bendruomenės pagrindu kuriant Jutos valstiją atsisakyta iš pradžių praktikuotos daugpatystės.

Trečias pavyzdys – lefebristai, oficialiai žinomi kaip šventojo Pijaus X-ojo kunigų brolija, kuriai taip pat priklauso gausus būrys pasauliečių – tretininkų. Tai – po II-ojo Vatikano susirinkimo nuo Katalikų bažnyčios atskilusi srovė, atmetusi šio susirinkimo sprendimus, visų pirma – ekumenizmą (skirtingų krikščionybės srovių bendrystę) ir tikėjimo laisvę. Polinkis į religinę diktatūrą išskiria šią bendruomenę iš daugumos krikščioniškų denominacijų.

Skirtingai, nei mormonai, dalyvaujantys politikoje individualiai, kaip ir kitų tikėjimų žmonės, ar Jehovos liudytojai, apskritai atmetantys politiką, lefebristai organizuotai braunasi į valdžią – nuo integristų frakcijos prancūzų Nacionaliniame fronte (dabar – Nacionalinis sambūris) iki Vytauto Radžvilo įkvėptų kvazipolitinių formuočių. Lefebristų pozicija remiasi ikimodernia tiesos samprata, atmetant tiesos paieškas diskusijose, nes tiesa yra akivaizdybė, ji glūdi konkrečioje bendruomenėje ir ją žino didysis Autoritetas.

Šis religinis ir kvazifilosofinis įsitikinimas persmelkia ir politiką. Pretenduodami į tautinę ir konservatyviąją nišą lefebristai stengiasi ją monopolizuoti, visus kitus galimus pretendentus į šią nišą skelbdami eretikais ir nusidėjėliais, o kai kuriais atvejais griebdamiesi melo bei šmeižto. Tikslas pateisina priemones. Tikėjimas – pirmiau tiesos.

Panašia totalitarine vizija pasižymi islamistai. Moksle skiriamos islamistų ir musulmonų sąvokos. Musulmonai – tai išpažįstantys islamo religiją, islamistai – totalitarinės islamo interpretacijos šalininkai, siekiantys politinės valdžios ir religijos laisvės panaikinimo. Teologiškai islamas skirstomas į sunitų, šiitų, charidžitų ir kitas sroves, bet įvairiose šalyse jis priklauso ir nuo tautinio charakterio. Arabų islamas – radikaliausias, persų islamas – nuosaikesnis, o tiurkų – turkų, totorių, Vidurinės Azijos tautų – ir visiškai nuosaikus.

Islamistai leidžia sau ir smurtines priemones. Jų proto broliai iš katalikų tradicionalistų stovyklos nuo to susilaiko, bet nuolatiniai ir dėsningi kryžiaus žygių, o taip pat – inkvizicijos teisinimai leidžia spręsti, jog tai veikiau išplaukia iš situacijos, nei iš laisvės principo. Įgavus didesnį svorį visuomenėje, didesnę jėgą, galima tikėtis bet ko. Abiejose šiose mentališkai artimose stovyklose reiškiasi klasikinis sektantizmo principas, jog tiesa – tik mūsų grupėje.

Ilgą laiką islamistų vedliais buvo al-Kajeda, dabar – Islamo valstybės grupuotė. Sirijoje al Kajedos padalinys – al Nusra – grumiasi su Islamo valstybe, Afganistane Islamo valstybė kariauja prieš šios šalies islamistų pirmeivius – Talibano judėjimą. Pagal klasikinį barbarų principą teisus bus tas, kuris nugalės. Būdinga įvairių tikėjimų sektantams.

Postmoderniose, liberaliose stovyklose totalitarinės užmačios dažnai siejamos su principu, jog tiesa tėra viena. Bet vienos tiesos principas gali būti aiškinamas dvejopai: kad tiesa yra akivaizdi, mūsiška ir pateikiama Autoriteto, arba kad ją reikia išsiaiškinti racionalioje diskusijoje. Vargu, ar vienos tiesos principas – ar ji būtų siejama su Jėzumi, ar su Muchamedu, ar su Buda, ar su kuo kitu – savaime reiškia totalitarizmo ar agresijos grėsmę. Kažin, ar priešingas principas, kad kiekvienam – sava tiesa, pateisinamas logiškai ar moraliai. Taip galima sulyginti Motiną Teresę su Josifu Stalinu ir vargu, ar tai būtų teisinga.

Esminis klausimas – ar mes nuoširdžiai ieškome objektyvios tiesos, ar patys save tapatiname su tiesa. Būtent iš pastarosios nuostatos kyla agresyvūs, totalitariniai sektantizmai. Venkime jų ir, kol įmanoma, darykime viską, kad užkirstume jiems kelią.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  2. M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia
  3. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  4. M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra
  5. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  6. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  7. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  8. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  9. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  10. M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai
  11. M. Kundrotas. Radžvilogeitas ir melagėliai skarolskiai
  12. M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos
  13. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  14. M. Kundrotas. Lietuvos politika: tarp sektantizmo ir UAB
  15. M. Kundrotas. Kas atleistina agitatoriui – gėda politologui
  16. M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje
  17. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
  18. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI)
  19. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)
  20. M. Kundrotas. Kas atveria pragarą?
  21. M. Kundrotas. Prieš fanatizmą – fanatizmu?
  22. M. Kundrotas. Tikitės meilės? Kokios?
  23. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?
  24. G. Burneika. Klerikalinis globalizmas
  25. S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą?
  26. O. Strikulienė. Žudynės niekad nesibaigs, jei patys žudysim
  27. A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III)
  28. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  29. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  30. G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. paviršutiniškas supratimas says:
    2 m. ago

    apie Pijaus Xbroliją.Drįstu abejot ir kitomis įžvalgomis ,apie kurias neturiu žinių

    Atsakyti
  2. Kundroidas says:
    2 m. ago

    Na kaip čia dabar parašysi neįkandęs Radžvilui.

    Atsakyti
    • !!! says:
      2 m. ago

      Tikrai taip,susidaro toks įspūdis kad kažkokia paslaptinga ranka diriguoja taip kad tik nebūtų vienybės tarp tautiškų piliečių…

      Atsakyti
  3. Romas says:
    2 m. ago

    Nėra kitokio blogio, kaip ego. Viskas iš jo. Atsisakyk “aš” ir dings visos apraiškos.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    2 m. ago

    Bronius Genzelis. Kaip gimsta diktatūra?
    – delfi.lt/news/ringas/politics/bronius-genzelis-kaip-gimsta-diktatura.d?id=81335692

    Atsakyti
  5. Dainius says:
    2 m. ago

    Išeina, kad Marius Kundrotas – vienas iš artimiausių man „Alke“ skelbiamų autorių. Iš širdies pritariu daugeliui, daugelyje rašinių išsakytų jo minčių, o svarbiausia – pačiai dvasios ir proto nuostatai. Be to, labai pagirtina yra saikinga jo rašinių apimtis. Sveikinu, Mariau, ir toliau tikiuosi Tave su malonumu skaityti!

    Atsakyti
  6. Mažaraštis says:
    2 m. ago

    Čia kaip varliukas atrado tėtį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

2021 03 02
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

2021 02 12
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

2021 01 24
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

2021 01 05
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
pixabay.com nuotr.

A. Sabaliauskas. Kaip įvairios pasaulio tautos vadina Dievą

2020 12 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • SS apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
  • V. Kazlauskas. Pasaulinėse robotizacijos lenktynėse teisėjauja pandemija
  • Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1258; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 650; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 568; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 516; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
3
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

Šiandieniniai Seimo liberalai rengia Lietuvai keturių priemonių paketą lyčių perkūrimo srityje. Tai – Stambulo konvencijos ratifikavimas, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
24
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 12
33
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Filadelfijos katalikų arkivyskupas Čarlzas Džozefas Šapju (Charles Joseph Chaput) nukalė auksinę frazę. Blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • SS apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
Tauragė šį savaitgalį švęs 512-ąsias metines

Tauragė šį savaitgalį švęs 512-ąsias metines

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai