Lietuvos kelias

A. Aleksandravičius. Gal paprašyti Holivudo surežisuoti Lietuvos šimtmečio jubiliejų? (16)

Kino kritikų nuomone, „šimtmečio“ tremties melodrama „Tarp pilkų debesų“ arba „Pelenai sniege“ gali nuslysti paviršiumi | Archyvinė ukininkopatarejas.lt nuotr.

Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko mažiau nei pusmetis. Tačiau jokių jubiliejaus akcentų nei komercinių televizijos kanalų naujojo sezono laidų ir filmų tinkleliuose, nei kino studijų planuose, nei Švietimo ir mokslo ministerijos naujose mokymo programose nerasta. Vyriausybė dar tik skelbia konkursus šventiniam vaizdo klipui sukurti, keičia valstybės atkūrimo šimtmečio programų pavadinimus, tai yra vaizduoja veiklą.

Maskva jau išmetė į kino rinką dešimtis vaidybinių ir dokumentinių filmų, klastojančių Baltijos šalių istoriją. Negi Lietuvą nuo Kremliaus informacinio karo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai: pretenzijos rugsėjo 1-osios proga (30)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Mokslo metų pradžia – reikšmingas šaliai įvykis. Tą dieną valstybės vyrai, moterys ir šiaip veikėjai per spaudą ir asmeniškai sveikina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus, linki jiems sėkmės žengti mokslo ir gyvenimo pažinimo keliu, negailėdami šiltų žodžių ir nekišdami šiuo atveju visai nereikalingų politinių akcentų ar dar blogiau – priekaištų savo valstybei.

Dauguma valstybės ir savivaldybių lygio vadovų taip ir daro, sakysite, tai nieko nestebina. Deja, ne visi mūsų veikėjai laikosi tokių principų ir mokslo ir žinių dieną vėl pasitinka su visiškai nepagrįstais ir nuvalkiotais priekaištais ir pretenzijomis. Vienas jų, mūsų Skaityti toliau

V. Juodpusis. Ar toks turėtų būti atminimo įamžinimas? (14)

A. Smetonos gatvė Vilniuje | Kurgyvenu.lt nuotr.

Nebevažinėju nei autobusais, nei troleibusais, kurių maršrutus visai neseniai turėjau savo atmintyje. Dabar gi – viskas sujaukta, į galvą nebesutelpa visi transporto pakeitimai, todėl pasikliauju savo kojomis, kurios nuneša mane ir į Antakalnį, Žvėryną, Žirmūnus…

Nepavargstu, bet daug ką pamatau. Liūdna darosi, kai matau dulkėmis, net ir samanomis apaugusias atminimo lentas mūsų garbiems rašytojams, kompozitoriams, dainininkams… Skaityti toliau

Š. Ščerbakovas. Jaunimas apie škotiškus kiltus žino daugiau nei apie Lietuvos tautinius drabužius (3)

Beržinių šeima iš Telšių | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žmonės puikiai žino kitų šalių tautinius akcentus, pavyzdžiui, škotiškus sijonus kiltus, bet nežino kiek skirtingų, unikalių ir savitų tautinių rūbų turi Lietuva. Tautinis aprėdas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Manau, kad išsilavinusiam, save ir savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.

Pirmą kartą su tautiniais drabužiais susipažinau Marijampolės Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblyje „Klevelis“, tačiau išpuoselėtus, tvarkingus ir šiek tiek scenai pritaikytus tautinius rūbus apsivilkau būtent Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblyje „Nemunas“. Skaityti toliau

A. Audzevičiūtė-Daubarienė. Dėl Kauno medžių (24)

Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.

Visi įvykiai Kaune, susiję su medžių „atnaujinimu“, mano, kaip dendrologo ir kraštovaizdžio architekto akimis yra tiesiog neleistinas barbariškumo aktas. Galima kalbėti daug, galima užsiimti visokiausiomis demagogijomis, eskaluojant paranojiškus politinius motyvus, apie kuriuos taip aktyviai kalba masmedijų žvaigždės ir politikai, bet visų tų kalbų tikslas vienas –  nukreipti visuomenės dėmesį nuo pačios esmės. O šioje situacijoje reikia kalbėti apie esmę.

Kas yra medžiai ir augalai miesto aplinkoje? Sakyčiau, kad tai yra miesto bendruomenės ar Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento (20)

Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Ar tai paminklas Lietuvos simboliui, ar Lietuvos valstybingumą, jos kelią į laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojantis monumentas? Toks klausimas kyla skaitant rašytojo Liudviko  Jakimavičiaus mintis apie  visuomeninio Vyčio paramos fondo ketinimus Lukiškių aikštėje statyti skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir  architektų Algio Vyšniūno bei Laimono Bogušio darbą – realistinę skulptūrą „Laisvės karys“.  Kaip žinoma, šis kūrinys buvo pripažintas Skaityti toliau

M. Morkūnaitė. Laisvę patyčioms (11)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Ko gero, vienas didžiausių liberalios visuomenės paradoksų yra nesibaigiantis jos laisvėjimas bei įvairiausio plauko teisių daugėjimas, o kartu – vis didesnį nerimą kelianti patyčių problema. Pastarosios aštrumą vargu ar kas galėtų neigti: populiarūs šio susirūpinimo ženklai Lietuvoje yra Vaikų linijos organizuojama kampanija „Savaitė be patyčių“, mokyklose diegiama „Olweus“ bei kitos patyčių prevencijos programos. Bėda ta, kad toks elgesys yra kovą su padariniais, o ne priežastimis. Patyčias ir kitokį asocialų elgesį gali skatinti daugybė veiksnių, pradedant agresyviais charakterio bruožais ar tam tikromis trauminėmis patirtimis asmeniniame lygmenyje, baigiant visuomenės ydomis, kurios suteikia reiškiniui Skaityti toliau

V. Balkus. Ar tikrai reikia visus dokumentus paversti „elektroniniais“ ? (3)

vitalijus-balkus-asmenine-nuotr

Ir prabilsiu aš kaip urvinis konservatorius, viso kas progresyvu niekintojas. Lai meta į manę akmenį visi manantys, kad „popieriaus“ dienos jau suskaičiuotos, lai nusivilia manimi skaitmeninės revoliucijos šalininkai. Tačiau tikiuosi, jog tai, ką parašysiu žemiau, neleis vis tik Jūsų ištikimo tarno išvadinti modernumo bijančiu neandertaliečiu.

Raštvedyba sparčiai perkeliama į skaitmeninę erdvę. Jau nebeliko ne tik įmonių pažymėjimų, tačiau ir piliečių gimimo, mirties ar santuokos patvirtinimai tėra nulių ir vienetų kombinacijos, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Nepavykusi provokacija BBC vardu (6)

1991-08-23 KGB Lietuvoje-perėmimas, Z.Vaišvila ir kiti. | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 22 d. prie KGB rūmų susitikau su BBC Rusų redakcijos grupe, kuri norėjo mano interviu KGB veiklos Lietuvoje tema. Keistai nuteikė tai, kad sutartu laiku ne tik nieko sutartoje vietoje nesutikau, bet ir niekas nepaskambino. Ne pirmą kartą kalbuosi su užsienio žurnalistais, tačiau taip nebuvo nutikę. Patrukdžiau SMS žinute, žinute atsakė, kad yra viduje (KGB pastate) ir dar užtruks.

Po pusvalandžio iš KGB rūmų su žurnalistais išėjo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė Birutė Burauskaitė su kolege ir žurnalistė su operatoriumi. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jungtinių Tautų leidinyje Lietuvos vaizdo kontrastai (4)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Praeitų metų gruodžio 1 d. Jungtinių Tautų Vystymo Programa (UNDP) pristatė „Pranešimą apie žmogaus socialinę raidą 2016“ (Human Development Report 2016), šį kartą pavadinimu „Žmogaus socialinė raida kiekvienam“ (Human Development for Everyone). Leidinyje teikiami 2015 metų rodikliai, 2016-ųjų bus pateikti šių metų leidinyje. Pagal pateiktą 188 šalių žmogaus socialinės raidos indeksą, Lietuva liko labai aukšto išsivystymo grupėje ir užėmė 37 vietą, Latvija – 44, Estija – 30. Lygiai tas pačias vietas Baltijos sesės užėmė ir 2015 metais.

Kaip visada, pasaulyje pirmauja Norvegija, po jos seka Australija, trečioji – Šveicarija. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (18)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI (18)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Tai senas klausimas: jeigu katinas per tris minutes suėda vieną pelę, per kiek minučių jis suės tūkstantį pelių? Tiek pat senas atsakymas: pelės suės katiną. Štai kodėl gana pesimistiškai žiūriu į profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimą su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracija.

Prisiminkim: pavasarį V. Radžvilas Europos studijų magistro programos pirmakursiams skaitė Europos idėjos istorijos kursą. Išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą vietoj privalomojo padaryti jį pasirenkamuoju. Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

R. Navickas. Pilietinės visuomenės aktyvistai įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą (130)

Alkas.lt koliažas

Ko čia tie mūsų polonofilai plaukus raunasi? Pilietinės visuomenės aktyvistai tik įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą – pašalinti nelegalią lentelę.

Skaitau po interneto platybes sklindančias dejones bei aimanas.

Mūsų polonofilai raunasi plaukus ir cypiančiais balsais virkauja dėl nežinia kieno sudaužytos nelegalios lentelės lenku kalba, kurioje visiems pravažiuojantiems buvo išdidžiai pranešama, kad lenkų okupacijos metais Lietuvos miestelis Didžioji Riešė vadinosi Wielka Rzieszka ar kažkaip panašiai. Skaityti toliau

B. Lisauskaitė. Ką dar padaryti, kad Trakai išliktų… (1)

Juzefo Cechaviciaus Traku nuotrauka, saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje

XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių  apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. dar įkurtas ir Trakų landšaftinis draustinis, kuriame turėjo būti saugomas ežerynas su istoriniu Trakų miestu. Tais pačiais 1960 m. miestui buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas, tačiau kartu buvo pradėtas  realizuoti 1956 m. miesto generalinis planas: pagal kurį buvo naujai įrengtos Banelio, dabar Mindaugo, ir Birutės g. atkarpos, pastatyta 964 vietų I vidurinė mokykla su internatu, dabar Birutės g. 44. Buvusios šv. Trejybės Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (85)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (169)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau

A. Martinkus. Politinės rusofobijos erškėčiai (39)

lietuva-emigruoja-alkas-lt-koliazas

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ neseniai paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 m. Visoms pokomunistinėms ES narėms, taip pat Graikijai, Portugalijai ir Italijai prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau ypač pesimistinė yra prognozė Lietuvai – tarp visų ES šalių Lietuva ateityje nyks sparčiausiai. (Po Lietuvos šiame demografinės degradacijos „prizininkų“ sąraše rikiuojasi Latvija ir Bulgarija.) Jau 2040 m. mūsų šalyje gyvens mažiau nei 2 milijonai, o 2080 m. – 1,65 milijono žmonių. Skaityti toliau

A. Zolubas. Tautinės mažumos neįteisintos, jų departamentas be veiklos objekto (32)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Tautinių mažumų (TM) įstatymą priėmė 1989 m. sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės nutarimu  (pasirašė premjeras  A. Butkevičius ir Kultūros ministras Š. Birutis).

Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas (TB). Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria Skaityti toliau

A. Lapinskas. Pensijų fondai panašūs į pasakas (6)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.

Skaityti toliau

K. Kupšys. Augančio šešėlio galima nematyti tik jei nežiūri (5)

Kęstutis Kupšys | Asmeninė nuotr.

Šventasis valdžios kovos planas, atrodytų, veikia – alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, skelbia oficialūs skaičiai. Vis dėlto tokios tendencijos sveikintinos tik tada, jei užmerkiame akis prieš šešėlio statistiką. Ji, deja, rodo, kad ne viskas taip gražu ir šventa – nelegalaus alkoholio šiemet sulaikoma keliolika kartų daugiau. Po daugelio metų mažėjimo tai – drastiška ir didelį nerimą kelianti padėtis.

Protokolų – 12 kartų daugiau

Šešėlio žemėlapio Bešešėlio.lt  statistika skelbia, kad vien birželį buvo pranešta apie 23

Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

R. Navickas. Žlunga žydiški stereotipai (72)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Žlunga žydiški stereotipai: vienybės nerasta! Pilietinis karas tarp Lietuvos žydų perėjo iš pokiliminių imtynių fazės į PR atakas viešojoje erdvėje

Broliai lietuviai mėgsta pavydžiai padūsauti, kalbėdami apie žydų susitelkimą ir vieningumą. Tai jau yra tapę tvirtai įsišaknijusiu žydišku stereotipu. Kurio žlugimą tautiečiai gali stebėti savo akimis online režimu.

Dėl Vilniaus ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovo postų verda įnirtingos kovos. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šį savaitgalį perseidų meteorai elgsis daug kukliau nei mūsų žiniasklaida (7)

Pixabay.com nuotr.

Rugpjūtis dažnai vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Ir ne šiaip sau. Mat kasmet rugpjūtį mūsų planeta kerta Svifto-Tutlio kometos orbitą, kurioje kadai kometos paskleistos dulkės papuolusios į Žemės atmosferą sukelia meteorų žybsnius. Astronomai šį srautą vadina meteorų perseidų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorai išlekia būtent iš Persėjo žvaigždyno.

Tie perseidai gerai matomi kasmet nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ pažyra apie rugpjūčio 12 d. Šiemet daugiausia perseidų galima tikėtis pamatyti rugpjūčio 12-13 naktimis. Skaityti toliau

M. Purvinas. Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? (40)

Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? | V. Raupelio nuotr.

Rumšiškių Liaudies buities muziejuje (LBM) skandalingai sudegus vienintelei sodybai iš Mažosios Lietuvos, žiniasklaida platina įvairių veikėjų pasiteisinimus. Nurodoma juokingai menka nuostolių suma – esą labai pigiai ir greitai bus galima pastatyti kokią nors autentiškų pastatų imitaciją.

Taip kada nors praganiusieji kokį M.K.Čiurlionio paveikslą galės teisintis, kad nieko baisaus neįvykę – kas nors galėsiąs jo vietoje nebrangiai nupaišyti dar geresnį kūrinį.

Skaityti toliau

A. Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai! (4)

Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Po rugpjūčio 8 d. susitikimo su Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu buvo apėmusi dvejopa nuotaika. Tiksliau – dvejopo lygio nusivylimas. Pirmiausia nusivylėme tuo, kad prie pokalbio stalo nei premjeras, nei jo pašonėje sėdėjęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius (pati ministrė tokių susitikimų su mokytojų atstovais vengia) nesugebėjo įvardinti bent kiek konkretesnės pinigų sumos, kurią 2018 metų biudžete planuojama skirti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui, bei buvusio ministrų kabineto vadovo Audriaus Butkevičiaus parašu patvirtinto ir jo įpėdinio S. Skvernelio ne kartą žodžiu išsakyto pažado panaikinti švietimo darbuotojų pareiginės algos koeficientų „žirkles“, paliekant maksimalią ribą. Visgi Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar eitumėte mirti už vamzdį? (19)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos visuomenei pateikus Vyčio paminklo projektą papuošti sostinės Lukiškių aikštei ir net surinkus pinigus liberalų meras Remigijus Šimašius pareiškė, jog šis projektas nėra tinkamas. Kultūros ministerija nusprendė Lukiškių paminklo projektą patikėti Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC).

Ši institucija gerai žinoma postmodernia meno samprata. Neva kiekvienas žmogus – menininkas, bet tik menininkai tai žino. Galima rasti sąsajų su Žano Žako Ruso idėja, kad kiekviename žmoguje iš prigimties glūdi gėris ir išmintis, tiktai bloga Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką (4)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaryta paroda „Hirošima ir Nagasakis. Atominė bomba ir žmonija“. Parodos plakatai – sukrečiantys. To, kas atskleista, neperteiks jokia žuvusiųjų statistika. Beje, šią statistiką, remiantis parodos duomenimis, bent Wikipedia reikia taisyti. Hirošimoje po bombos susprogdinimo iškart žuvo ne apie 80 tūkst., bet apie 140 tūkst. žmonių, Nagasakyje – ne apie 40 tūkst., bet apie 80 tūkst. žmonių. Nurodoma paklaida – 10 tūkst. žmonių.

Parodos organizatoriai – Judėjimo „Prieš atominę ir vandenilinę bombą“ Japonijoje narys, Skaityti toliau