Lietuvos kelias

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

A. Medalinskas. Sulaukiau atgalinio smūgio (14)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame buvusio Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nario, politologo Alvydo Medalinsko komentarą paskelbta jo asmeninėje Feisbuko paskyroje, po to kai gruodžio 8 d. Vilnaius Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai sulaikė jo žmoną, bendrovės „Pet Style“ direktorę Daivą Medalinskienę su dukra ir du administracijos darbuotojus kaltindami sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Iki šiol galvojau, kad Franco Kafkos romanas „Procesas“ apie policinę valstybę, kur Skaityti toliau

L. Soščekienė. Policijos metai, paženklinti slėpynių žaidimu (1)

Loreta Soščekienė | lpsk.lt nuotr.

Karti tiesa ar saldesnis melas? Tikriausiai tokią dilemą sprendė Policijos departamento (PD) vadovai metų pradžioje. Žinoma, jei tik jie nėra visiški cinikai (nors šiemet ir stipriai suabejojau, tebetikiu, kad nėra).

Dar 2015 m. gale Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pristatyta jo  veikla ir ateities perspektyvos. Vis tik prezentacijoje įdomiausios buvo kelios skaidrės, skirtos Policijos departamento sprendimams, tiksliau – policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui ir jų skaičiaus mažinimui. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą (3)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Kai pirma šalna pakanda  lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta.  Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja  mintys? Skaityti toliau

V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą? (2)

 

LLK Komentaras Daujotis Ðvietimas Pelnas Demokratija Aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis. Piotro Romanèiko (ELTA) nuotr. Vilnius, rugsëjo 2 d. (ELTA). Demokratinë visuomenë, kuri neturi aristokratinës dimensijos, naikina pati save, kita vertus, demokratinë visuomenë veikia, jeigu kiekvienas þmogus yra ugdomas kaip aristokratas, teigia aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis.

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė. Skaityti toliau

G. Karosas. Kultūra: vienadienės akcijos ar tvarios išliekamosios vertės kūrimas? (1)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Kultūros srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys, vykdydami visuomenei naudingą tęstinio pobūdžio veiklą – užsibrėžtą misiją, kuria visai valstybei svarbius objektus, vertingus muziejinius rinkinius ir pan. Kaip žinia, nevyriausybinės organizacijos, kuri yra kiekvienos demokratijos pagrindas, esminis bruožas yra būti nepriklausoma ir tvarkytis savarankiškai, nedalyvaujant valstybės institucijoms. Taip užtikrinamas organizacijų ar asmenų (iniciatorių, steigėjų, dalyvių) savarankiškumas, galima kelti ambicingus tikslus ir optimaliai naudoti prienamus resursus. Skaityti toliau

P. Urbšys. Didžioji Ramūno Karbauskio kaltė (73)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Praūžus valdančiosios koalicijos sudarymo batalijoms, Andrius Kubilius, vienas iš pagrindinių TS-KD partijos apologetų, ir vėl ištraukė „didžiąją“ Rusijos kortą. Šį kartą savo didįjį pirštą jis nukreipė į Ramūną Karbauskį.

Vienam iš lietuviško neoliberalaus-konservatoriško sparno lyderių pasirodė daugiau negu aišku, kad vos dešimtadalis R. Karbauskio verslo apimčių su Rusija prilygsta – nei daug, nei mažai – Viktoro Uspaskicho praeityje vykdytam verslui, kurio net 90 proc. pelno sudarė pajamos, gaunamos iš Gazpromo dujų prekybos.

A. Kubilius nustatė, kad R. Karbauskio verslas „tiesiogiai priklauso nuo įtakingiausių Skaityti toliau

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva (138)

lietuviu-kalba-rastas_prigimtine-lt

2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

Kuo matuosime Lietuvos kantrybę? (10)

Vilius Kavaliauskas | respublika.lt nuotr.

Kiek ten kartų liaudies išmintis rekomenduoja matuot, o jau tik po to kirpti? 7 ar 9? Koks skirtumas. Svarbu matuoti tiek kartų, kad kirpdamas nesuklystum. Tačiau jeigu aš imsiu matuoti, tarkime, 77 ar 99 kartus, jums, be abejo, kils įtarimas, kad esu idiotas, ir mane, kriaučiaus vaiką, reikia laikyti per patrankos šūvį nuo bet kokių matavimų ir kirpimų, nes, kol tiek kartų matuosiu, šuo kepsnį nuneš.

Nacionaliniai matavimų ypatumai

O jeigu 77 ar 99 kartus matuoja kurios nors savivaldybės vadovai? O jeigu Seimas, jeigu Vyriausybė? O jeigu kuris nors prezidentas ar prezidentė kasmet, o gal ir kas mėnuo arba, Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

R. Karbauskis. Kodėl rūpestis žmogaus gyvybės apsauga vadinamas ekstremizmu ? (50)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Po vakar Seime įregistruoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų kilo nepasitenkinimo banga. Keista, jog kai kuriose publikacijose apie pateiktas įstatymo pataisas net nepabandyta išklausyti pataisų iniciatorių. Sukurtas toks įspūdis, neva norima atšaukti 2017 metų sausio pirmąją turintį įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pirmiausia, niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis. To sprendimo laukė tūkstančiai šeimų ir jo būtinumu neabejoja niekas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad Skaityti toliau

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Atkreiptinas dėmesys į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, siejamus su jo siekiu pataikauti kitataučiams, žinoma, turint tikslą įgyti jų balsus per rinkimus.

Kaip skelbia žiniasklaida Vilniaus meras R. Šimašius asmenine iniciatyva iškilmingai atidenginėja Rusų, Varšuvos, Islandų ir kt. gatvių pavadinimų lenteles su tų tautų rašmenimis ir net pavadinimų vertimais iš lietuvių kalbos į atitinkamą kalbą. Kiekvienam aišku, jog taip prieš rinkimus meras siekia įsiteikti kitataučiams, sau jų balsus medžiojo. Visiems aišku, kad medžioklė nelegali – tikras brakonieriavimas. Valstybinės lietuvių kalbos ir kiti norminiai dokumentai gatvių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video) (13)

Z. Langaičio nuotr.

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.

Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (28)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.

Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau

A. Kirkutis. Gydysime ligas ar stiprinsime sveikatą? (0)

Algimantas Kirkutis | asmeninė nuotr.

Nežiūrint į tai. kad šalies gyventojų mažėja, sergančių asmenų skaičius didėja, sunkėja susirgimų eiga. Toks teiginys nuskambėjo pastarojo LR Seimo Sveikatos reikalų posėdžio metu. LR Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konstatuoja, kad nedidelio Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto padidinimo nepakanka, siekiant sustabdyti tolimesnį situacijos blogėjimą. Pamėginkime pagalvoti ir paieškoti atsakymo į klausimą – kodėl taip yra?

Sveikatos požiūriu žmogaus gyvenimas susideda iš  dviejų periodų (būklių) – sveikatos ir ligos. Ligos metu sutrinka normalus organizmo fiziologinių sistemų funkcionavimas. Tai žmogui sukelia diskomfortą Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar jau įvyko antrasis Lietuvos krikštas? (0)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šį pokeistį klausimą paakino politologų konferencijoje perskaityto Ainės Ramonaitės pranešimo atsitiktinai rastas atpasakojimas žiniasklaidoje „Ištyrė R. Karbauskio partijos vertybes: rezultatas netikėtas“. Jau vien  A. Ramonaitės pavardė žada rimtą politologiją ir analitiką.

Profesorė bene pirmoji pabandė pateikti  analitinį porinkiminį Lietuvos politinį portretą, krašto politinių jėgų susigrupavimą ir diferencijaciją (skirtis) pagal ekonominių pažiūrų ir moralinių vertybių vektorius, taip pat Lietuvos rinkėjų preferencijas. Pabrėžčiau: šis susigrupavimas naujas ir iš tikrųjų netikėtas. Ir anaiptol dar nesibaigęs. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Viešųjų ryšių, grįstų melu ir patyčiomis, pavyzdys – apie „neprofesionalę“ komiteto pirmininkę (8)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Praėjusį trečiadienį, lapkričio 23 d., viename portale pasirodęs straipsnis apie tai, kad naujoji Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė docentė, daktarė Agnė Širinskienė savo prieš dešimtmetį rašytoje disertacijoje neva teigusi, kad liga yra Dievo bausmė, nenustebino. Tokio puolimo ir buvo galima tikėtis. Vienašališkumo žiniasklaidoje dabar daug, kai Seimo rinkimus laimėjo ne tie, kurie turėjo laimėti. Bet kad akivaizdžiai ims ir taip sąmoningai meluos – tai jau peržengia bet kokią padorumo ribą.

Galiu matyti, kad už šios melo, puolimo bangos darbuojasi režisieriai, suinteresuoti Skaityti toliau

A. Armanavičienė. Ar norės valdžia išgirsti visuomenės nuomonę? (9)

Alvita Armanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Pasipylė komercinių politologų, analitikų, straipsnių rašytojų vieši pamąstymai bei nerimas, jog  naujajame Seime dirbs daug naujų ir nepatyrusių Seimo narių. Nerimas yra pagrįstas, bet, kodėl iki šiol politologų, apžvalgininkų elitui nekilo panašių klausimų:

– ar ankstesnių kadencijų Seimo nariams, netgi dešimtmečius „sėdintiems“ Seime pakanka kompetencijos, kad balsuotų visais klausimais – socialiniais, ekonomikos, teisės, darbo, energetikos, žemės ūkio, saugumo ir kt.?

– kodėl nėra vertinama, ar Seimo nariai laikėsi Seimo nario priesaikos, pagal kurią jie Skaityti toliau

D. Stancikas. Mano namai – mano tvirtovė (7)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai branduolinio karo tarp Rusijos ir Amerikos bijantys lietuviai po Donaldo Trampo pergalės išsigandę klausia: „O kas bus dabar?“, atsakau: „Džiaukitės – dabar sumažės įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono, nebebus pasaulinio karo.“

Tačiau jų akyse matau tik pasipiktinimą – tikras patriotas būtinai privalo tikėtis karo arba mažų mažiausiai naujos Lietuvos okupacijos – kaipgi kitaip? (Įdomu tai, kad dėl okupacijos ir pasaulinio karo ne mažiau baiminasi ir rusai: kaip gūdžiais sovietiniais laikais jie masiškai apmokomi „civilinės gynybos“ NATO užpuolimo atveju.)

Kai stiprėjančia Rusijos galybe įtikėjusiems lietuviams aiškini, kad priešingai – iš savo Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai? (34)

Prezidentas Antanas Smetona

Geltona, žalia ir raudona –
Tai mūs Trispalvė vėliava.
Sugrįš iš užsienio Smetona,
Ir vėl bus laisva Lietuva !                          

1940 – 1941 metais sovietams okupavus Lietuvą, laisvės viltys buvo siejamos su Antanu Smetona. Kodėl Vilniuje, amžinojoje sostinėje, kurioje  1918 metais vasario 16 dieną buvo pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, yra užmirštas Lietuvos pirmasis Prezidentas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2015 metais, švenčių dienomis korektiškai pastebėjo, kad Vilniuje turi būti pastatyti paminklai Jonui Basanavičiui ir Antanui Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Viena ar dvi ministerijos – dar ne pavasaris (1)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Pradėjo tiksėti dar vienos Seimo kadencijos laikrodis.  Naujosios valdančiosios  daugumos  planas  iškeldinti  dvi ministerijas  į Kauną sukėlė šiokį tokį šurmulį, o sostinės valdininkams, natūralu, ir nedidelį išgąstį. Politikos apžvalgininkai ir komentatoriai  kaip reta buvo vieningi – ministerijų kilnojimo planus jie sutiko pašaipiai ir kandžiai, kaip utopiją ir nesusipratimą.

Tiesą sakant,  idėja  anaiptol  ne nauja – dar konservatoriai (Kazimieras Starkevičius) buvo užsibrėžę – Žemės ūkio ministeriją perkelti į Laikinąją sostinę, tačiau vėliau persigalvojo. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (65)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau

V. Balkus. Prekybos centrai – kilpa ant miestiečių kaklo (36)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Vilniečiai baigia uždūsti spūstyse. Ten, kur vakar buvo nepertraukiamo eismo gatvės, šiandien it šungrybiai dygsta vis nauji šviesoforai. Esą jie statomi miestiečių patogumui ir saugumui užtikrinti, tik, štai, kas įvertins, kiek tų pačių miestiečių priversti leisti gyvenimo minutes ir valandas laukdami, kol galės judėti toliau… iki kito šviesoforo. O viso to priežastis – eilinis prekybos centras, prie kurio esą privalu užtikrinti privažiavimą iš visų įmanomų ir neįmanomų krypčių. Daug „džiaugsmų“ dėl nieko nežabojamos stambaus prekybinio verslo plėtros pajunta jau dabar ne tik didmiesčių, tačiau ir mažesnių miestelių gyventojai.

Transporto spūstis žudo Skaityti toliau

V. Sinica. Nebijokite Trampo (12)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kone visų analitikų (ir mano) nuostabai amerikiečiai prezidento rinkimuose išrinko Donaldą Trampą (Donald Trump). Jungtines Valstijas valdys ekscentriškas verslininkas, kuriam neprognozavo šansų tapti respublikonų kandidatu ar juo labiau – prezidentu.

Dar daugiau, taip pat nepaisydami prognozių, buvo perrinkti visa eilė konservatyvių respublikonų senatorių, kas leido Respublikonų partijai išlaikyti daugumą Senate. Artimiausiu metu JAV turės respublikoną prezidentą, šios partijos daugumą JAV Senate bei Atstovų Rūmuose, taip pat daugumos valstijų gubernatorius. Vienintelis bastionas Obamos politikai tęsti kol kas lieka Aukščiausiasis Teismas. Skaityti toliau