Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? (15)

Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūrio idėja labiausiai siejama su Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio asmenybe. Jau po Pirmojo pasaulinio karo jis planavo federaciją, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija, Vengrija, tuometinė Čekoslovakija ir tuometinė Jugoslavija. Ši idėja turėjo priešininkų pačioje Lenkijoje – ypač iš Romano Dmovskio ir jo šalininkų – tautinių demokratų (endekų) pusės.

Lenkų endekai siekė unitarinės etninės Lenkijos valstybės, kurioje tautinės mažumos būtų sulenkintos. Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai ši federacija siejosi su Abiejų Tautų Skaityti toliau

V. Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova (31)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi.

Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, Skaityti toliau

A. Černiauskas. Profesinės sąjungos – didesnės nei partijos (6)

Artūras Černiauskas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas | alkas.lt nuotr.

Kritikuoti profesines sąjungas, atrodo, tapo gero tono ženklu. Net, kai nauji tyrimai pabrėžia daug stiprybių (išvystyta struktūra, sparti veikla poliniame lauke, žmogiškasis kapitalas ir kt.), jos vis vien nurašomos kaip „bejėgiškos“.  

 Neva, profesinės sąjungos reprezentuoja per mažai darbuotojų, mūsų įtaka per menka ar kažko tiesiog nepadarome. Komiška: VIEN Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) su savo 50 tūkst. narių yra skaitlingesnė nei kelios didžiosios partijos kartu sudėjus. Beje, į LPSK statistiką patenka tik tvarkingai Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai? (46)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių mokomaja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.

Dar yra mokykla baltarusių mokomaja kalba, dalis dalykų čia mokoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui! Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės? (32)

zenklas Laisve_lrp.lt

Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!

Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau

V. Galindas. Pažvelgus į ekonomikos užkaborius (16)

Huffingtonpost.com nuotr.

Sovietinėje ekonomikoje veikė tik valstybinės įmonės, kurios buvo valdomos iš Maskvos ar Lietuvos centro. Joms buvo nustatytas socialinio draudimo mokestis – atitinkamas procentas nuo dirbančiųjų skaičiaus.

Kai Lietuva po truputį įsijungė į rinkos ekonomiką, ji nebuvo socialinės rinkos pirmeivė (anuomet Europoje dar veikė Socialinės rinkos ekonomika, nes ten dar nebuvo įsigalėję liberalai), jai nereikėjo kažko išradinėti, galėjo diegti kitų šalių pavyzdžius savo ūkyje. Tačiau įsigalėjo laukinio kapitalizmo ekonomika bei privatizacija – „prichvatizacija“. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: nauji nuotykiai priešakinėje informacinio karo linijoje; kaip buvo keliamos revoliucijos ir ko turėtų saugotis demokratinė valstybė; sėkmingo interviu receptas (XIV) (5)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame mūsų „Propagandos žodyną“. Ačiū Jums visiems už dalijimąsi nuomonėmis ir palaikymą!

Pirmiausia – šiek tiek žadėtos informacinio karo egzotikos, t.y., naujų patirčių priešakinėje informacinio karo linijoje.

Pradėkime nuo to, kad, jei pamenate „triukus“ su netikrais atseit Google „patikros kodais“, tai įvyko, galima sakyti, pozityvus pokytis: pastarosiomis savaitėmis jie buvo siuntinėjami tik iš dviejų privačių telefono numerių. Iš to paties, kurį minėjau anksčiau, t.y., registruoto Anglijoje. Ir, šiokiai tokiai Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (3)

rafaele-sedyte-respublika.lt nuotr

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas? (8)

KTU rektorius Petras Baršauskas | ktu.edu.lt nuotr.

Didelio šurmulio viešojoje erdvėje sulaukė galimas KT universiteto rektoriaus Prano Baršausko plagiatas. Šiame kontekste nesiimsiu kažko smerkti ar nuspręsti, bet atkreipsiu dėmesį į „sisteminį plagiavimą“, kuris mūsų švietimo sistemoje prasideda dar mokyklose. Maži vaikai pažinti pasaulį ir mokytis pradeda kopijuodami ir tai natūralu, tačiau ties tokiu mokymosi būdu galiausiai užstringama ir tai pradeda riboti vaikų kūrybingumą. Įsivyrauja tik informacijos kalimas. Rezultatas: kūrybiškai mąstančių visuomenėje nedidėjimas, masinė kultūra, reklamos gniaužtai, kuriems nesugeba pasipriešinti kritinio mąstymo nesusiformavę piliečiai. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Dviguba pilietybė – melas (60)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Paūmėjusios globalistų aistros kaunantis dėl dvigubos pilietybės pasiekė aukštakrosnės laipsnį. Nors bėk ir rėk, emigruok. Tik išlėkęs iš Tėvynės, matyt, kokioje numylėtoje Anglijoje nebejausi jų. Bet, matyt, ir ten – ne. Transatlantistai pasieks tave net įlindę į TV „diskusijų šou“, kur laimi garsiausiai šaukiantis chamas. Net ausų neužsikimši – perrėkia sandariausius kištukus.

Dviguba pilietybė tik paskatins naują emigracijos bangą – ar girdėjome tokią mintį? Nė žodžio. Nė vieno tyrimo, nė vieno balso. Nes reikia šaukti priešinga, ir tik viena Skaityti toliau

E. Šiugžda. Apie melo skleidėjus (24)

Edvardas Šiugžda | asmeninė nuotr.

Ne taip seniai, kai Rusija su Baltarusija vykdė savo karines pratybas „Zapad 2017“, mokydamosi sutriuškinti menamos Veišnorijos (Baltarusijos šiaurės vakarinės dalies) menamus separatistus, menamai palaikomus menamų Vesbarijos (Lietuvos) ir Lubenijos (Lenkijos) valstybių, kai kuriems patikliems tautiečiams buvo brukama pašaipi Stanislavo Stavickio (Stano) ir Deivydo Zvonkaus dainelė „Rusai puola“ – supraskite, jokios grėsmės mums nėra ir nebuvo. Lietuvos televizija surengė diskusiją, kurioje garsieji dainininkai Skaityti toliau

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (130)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

R. Grigas: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas (5)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje; 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

– Tądien susikūrė asociacija „Talka Kalbai ir Tautai“, tapote jos tarybos nariu. Galbūt iš šio epizodo Skaityti toliau

V. Radžvilas. A. Smetona unikaliai aiškiai matė ryšį tarp kultūros ir politikos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Skelbiame spalio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme sakytos kalbos tekstą ir vaizdo įrašą (jį rasite teksto apačioje).

***

Pamėginsiu trumpai įvertinti šitos knygos reikšmę. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, yra ši: pasaulį vis tik valdo Apvaizda. Šią knygą pristatome dieną, kai ką tik, vos prieš parą pasikeitė Europa ir Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (7)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

R. Navickas. Yra ir gerų kultūrinio gyvenimo naujienų… (3)

Blogeris Zeppelinus

Yra ir gerų kultūrinio gyvenimo naujienų. Biržų rajono meras prikirpo uodegą eilinei miakomianynykų aferai ir neleido leftistams „įsisavinti“ biržiečių biudžeto pinigų

Seniai taip nekvatojau, kaip skaitydamas šią kultūrinio gyvenimo naujieną. Šaunuolis Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas, suvaldė situaciją ir išsaugojo miestiečių pinigus, į kuriuos jau buvo godžiai išsižioję mekomianynykai!

Virtualiai spaudžiu jam dešinę ir linkiu ilgų meravimo metų! Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų paskirtis ir sandara; propagandinė gandų ir šmeižtų skleidimo technika (XIII) (6)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šįkart toliau gilinsimės į psichologinių operacijų (angl.: psychological operations; sutrumpintai: PSYOPS) meną ir specifines propagandos technikas.

25. Psichologinių operacijų paskirtis ir sandara

Psichologinės operacijos (angl.: psychological operation; sutrumpintai: PSYOPS) yra naudojamos tiek taikos, tiek ir karo metu. Gali būti taikomos asmens, asmenų grupių, atskirų visuomenės grupių, pačių Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių? (5)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Apie Lietuvos ieškojimus protėvių pilkapiuose ir nūdienos žmonių širdyse kalbamės su archeologu, prigimtinės kultūros, senųjų šventviečių, partizanų kovų vietų tyrėju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi.

– Eidamas į šį susitikimą pagalvojau: štai mes su jumis, Vykintai, dirbame tą patį darbą – ieškome Lietuvos. Tik jūs ieškote jos po kapus ir pilkapius, o aš – žmonių širdyse. Apmaudu, bet man atrodo – daugiau randate jūs negu aš. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Keiksmai Lietuvai diskusijoje prieš Kremliaus propagandą (35)

Alkas.lt koliažas

Lenkų diskusijų klube, kuris dar yra pasivadinęs „platforma, kurioje gimsta naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“ spalio 11 įvyko tarptautinė diskusija: „Lietuva ir Lenkija kartu prieš Kremliaus propagandą“. Čia pat dar paaiškinta: „Diskutuosime temomis, kuriose Lenkija ir Lietuva iš esmės sutaria“.

Kaip tik šis paaiškinimas nuteikė tam tikram optimizmui, nes jokia paslaptis, kad lig šiol lietuvių ir lenkų ginčai (taip pat ir Lenkų diskusijų klube) dažnai išvirsdavo į diskutantų kaltinimus Lietuvai dėl esą Lietuvos lenkų diskriminavimo. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (video) (15)

Kultūros ministrė | Youtube.com stop kadras

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonson (Jonsson) vieši pasisakymai apie aktualius, dažnai su skandalų prieskoniu mūsų kultūros reiškinius labai jau kertasi su tuo vadinamųjų „ekspertų“ vyriausybės įvaizdžiu, kurį taip mėgsta iškelti premjeras Saulius Skvernelis. Menkokas ir vietinės, ir pasaulinės kultūros išmanymas. Tačiau ji nuosekliai laikosi aiškios ideologinės pozicijos – Lietuvai nereikia jokių valstybingumo jauseną ugdančių bei tautiškumą išreiškiančių darinių. Ta nuostata įgyvendinama įvairiais biurokratinės ir ekspertinės veiklos būdais, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nyčė, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė (14)

Vytis | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis Skaityti toliau

S. Juknevičius. Radžviliados tęsinys, arba kur eina Lietuva (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos. Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (35)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Žaidimo žymėtomis kortomis pabaiga: dalinkite iš naujo (2)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viešas socialdemokratų baltinių skalbimas nesibaigs ir po partijos Etikos ir procedūrų komisijos praėjusį šeštadienį  priimto rūstaus sprendimo, rekomenduojančio Seimo frakcijos dešimtuką šalinti iš partijos. Socialdemokratų vidinė krizė užtruks iki partijos tarybos posėdžio, gal net suvažiavimo.

Lyg iš gausybės rago pasipylusių partijos ir didžiosios dalies Seimo frakcijos konflikto komentarų sraute išsiskyrė trijų profesorių: Broniaus Genzelio, Aloyzo Sakalo ir Vytauto Radžvilo taiklios lakoniškos įžvalgos. Lietuviškos politikos  garbūs  veteranai  sutaria, kad įvykiai šioje partijoje – anaiptol  ne vien  socialdemokratų vidaus reikalas. Tai visos krašto politinės ir partinės sistemos, kurią ištiko krizė, veidrodis. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau