Lietuvos kelias

D. Stancikas. Atsargiai – LEO sugrįžta (4)

Atsargiai – LEO sugrįžta | Alkas.lt koliažas

Na, tikrai nemaniau, kad dar teks grįžti prie kadaise didžiausia vadintos nepriklausomybės laikų aferos – „LEO.lt“. Spėju, jog pamiršote jos oficialią kainą – 680 milijonų litų. Tiek vyriausybė žiaurios krizės metu sumokėjo mūsų geradariams verslininkams, kad šie neskųstų Lietuvos tarptautiniam arbitražui. Vis dėlto pats LEO mums visiems kainavo daug brangiau – visomis prasmėmis.

Praėjo aštuoneri metai. Ir staiga LEO šešėlis strykt ir iššoko iš slogios praeities. Ir spėkite kur? Trakų istoriniame Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: provokacija; agentas provokatorius (VI) (12)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šį kart pasigilinsime į provokacijas. Neabejoju, tai visiems girdėta sąvoka. Paprastą provokacijų meną puikiausiai gali įvaldyti ir, pavyzdžiui, Jūsų žmona ar nepatenkinti kaimynai. Kaip kitaip, pavyzdžiui, pavadinsi (ak, tos Ievos, Mildos, savųjų pramočių dukterys!) suburkavimą Jums ausin gaivų šeštadienio rytą, kai ji šypsodamasi įteikia kavą ir lyg netyčia atsitiktinai atsidūsta: „Ak, mielasis, žinai, praeitą savaitę mačiau toookią žavingą rankinę… ir už tokią menką kainą…“ (tai laikytina Skaityti toliau

A. Andriuškevičius. Atsikvošėkite, Ugandos įstatymai Lietuvoje negalioja (7)

S. Bartuli, atsikvošėkite, Ugandos įstatymai Lietuvoje negalioja | Alkas.lt koliažas

„Šiandien ypatinga diena Lietuvos „vertybių“ sergėtojams homofobams!“– trykšta žodžiais Simonas Bartulis Lietuvos žmogaus teisių centro portale mantoteisės.lt.

Kūdikiško veido vaikinas, lyg pranašas skelbia liūdną naujieną visuomenei, kad į Seimą atvyksta sociologas, Austino universiteto Teksase dėstytojas Markas Regnerusas. Naujiena liūdna, nes, anot S. Bartulio, profesorius „išgarsėjo 2012-tais metais savo tyrimais apie žalą, kurią patiria vaikai, augantys lesbiečių ar gėjų šeimose“ (S. Bartulio įsitikinimu, jie turi patirti didelę laimę). Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento? (17)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra lenkams palanki, išskyrus… Lietuvą. Todėl taip ir  pavadinau tuomet parašytą šio pranešimo recenziją „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“.

Priminsiu šį „blogų žodžių“ dokumentą. Pirmiausia jame pateikta svarbiausioji Lenkijos pretenzija: Lietuvos valdžia esą nori Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Šalink priežastį ir alkoholio pramonės kruvinus pelnus (3)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Alkoholio pramonė, pirmą kartą per 27 metus yra apimta panikos, nes supranta, kad nebekontroliuoja Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės. O tai buvo šiai pramonei taip įprastas dalykas, kaip ištroškus atsigerti.  Seimo frakcijos bei nariai be problemų buvo tampomi už virvučių ir didindavo savo sprendimais Lietuvos prasigėrimo mastus. Dabar jau ne vieną alkoholio pramonės atstovą (kaip Eligijų Masiulį ir kitus) „čiupinėja“ teisėsauga. Prieš penkmetį tai atrodė neįmanoma, nors iš įstatymų priėmimo procesų būdavo akivaizdu, kad alkoholio politikos srityje yra stambaus masto nusikalstami veiksmai, politinė korupcija. Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (15)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau

A. Kirkutis, D. Kepenis. Viename puode sveikata, fizinė kultūra,  kūno kultūra ir sportas. Ką išvirsime? (1)

Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Mūsų šalyje visuomenės ir pavienių žmonių fizinį aktyvumą reglamentuoja  Lietuvos Respublikos  Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Šiuo metu Seime yra pristatytas  Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas. Tai pažangus mėginimas sureguliuoti daug ginčų keliančią veiklos sritį. Nors  jau seniai yra aišku, kad ši sritis turi būti peržiūrima iš esmės, deja, kol kas pateikiama tik visa eilė kosmetinių pataisymų, kurie ginčus tik dar labiau kurto.

Vienas iš tokių pasiūlymų yra trečios fizinio lavinimo pamokos įvedimas į bendrojo ugdymo programą. Apie tai praeitą savaitę aktyviai diskutavo Seimo Jaunimo ir sporto komiteto bei Sveikatos tausojimo ir Skaityti toliau

K. Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą (26)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (Nr. XIIIP–535, 2017-04-04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius.

Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę“ (2017-04-05 Seimo TS–LKD frakcijos pranešimas). Skaityti toliau

D. Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi (Napoleonas Bonapartas) (0)

Dainius Paukštė | Alkas.lt nuotr.

„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“…

Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“.  Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja kitu laiku. Straipsnio pradžioje pacituoti žodžiai buvo ištarti prieš 85 metus! 1932 metais Riksdage, Migracijos ir demografinės politikos komitete juos ištarė Čarsas Jensenas (Chars Jensen) (1904 – 1971), tuometinis Skaityti toliau

R. Garuolis. Atsakymas S. Skverneliui ir D. Arlauskui dėl atlyginimų (5)

Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

Šiuos metus Europos profesinės sąjungos pradėjo viešųjų ryšių kompanija su šūkiu „Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”, kuri angliškai vadinasi „Pay rise“, ir  paskelbė  2017  metus atlyginimų didinimo metais, nes statistiniai duomenys jau rodo, kad visos Europos ūkis atsigauna, įmonių pelnai ir jų vadovų atlyginimai jau seniai pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau likusių darbuotojų atlyginimai į ikikrizinį lygį dar negrįžo, nors darbo našumas nuolatos augo. 

Net Europos komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris prieš keletą dienų pasakė, kad „Reikia skubiai spręsti socialinį deficitą, ištaisyti socialinės ir ekonominės politikos Skaityti toliau

R. Paukštytė-Šaknienė: Kas yra tradicija? (0)

Etnologė dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė | Caramor. lt nuotr.

–  Kas yra tradicija?

– Etnologai tradicija laiko vertybių perdavimo mechanizmą sparčiai kintančioje šių dienų kultūroje.  Daugelis mokslininkų (etnologų, antropologų, tautosakininkų, istorikų, sociologų), analizuodami, kaip tradicija perduodama šiuolaikinėje kultūroje, remiasi Eriko Hobsbavmo (Eric Hobsbawm) ir Terense Reindžerio (Terence Ranger) 1983 m. sudaryta knyga „Tradicijos išradimas“ (The Invention of Tradition), kurioje diskutuojamas požiūris į ilgalaikį tradicijos tęstinumą laike.

Lietuvoje šis požiūris etnologiniu aspektu nebuvo plačiau nagrinėtas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (I) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Straipsnyje „Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė“ (ČIA, ČIA ir ČIA) aptarėme simuliakrinės krikščionybės Lietuvoje reiškinį, nurodėme jos steigėjus ir propaguotojus. Tarp simuliakrinės krikščionybės šalininkų straipsnyje buvo įvardinti buvęs portalo bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas ir dabartinis šio portalo redaktorius Donatas Puslys. Į straipsnį bernardinai.lt redakcija operatyviai sureagavo dviem tekstais. Donatas Puslys tekste „Simuliakrinė „simuliakrinės krikščionybės“ kritika“ siekia paneigti portalo bernardinai.lt ir kitų sambūrių sąsajas su simuliakrine katalikybe bei patį simuliakrinės katalikybės egzistavimą. Portalo redaktoriaus pavaduotojas Matas Skaityti toliau

V. Sinica. Tapinokratija (27)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip veikia tapinokratija mūsų šalyje? Kaip gyvulių ūkis.

Lietuvoje, kai mokytoja netikrina pamokai pasitelktos brošiūros šaltinių – ji, pasirodo, nebegali dirbti. O kai ministrė švaistosi atleidimo nuosprendžiais be jokio tyrimo – viskas gerai, galima dirbti toliau. Bet kurio įtakingo politiko ar pareigūno veiklos įvertinimas paskęsta tyrimuose, bet štai mokytojus galima „nuteisti” ir atleisti tiesiog paskaičius laikraščius ar pažiūrėjus žinias. Skirtingoms kastoms ūkyje skirtingos taisyklės.

Turbūt visos žinių laidos parodė, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja pamokoje apie lytiškumą rodytose skaidrėse įrašė, jog dauguma serijinių žudikų, kurie suvalgė savo aukas, buvo gėjai. Skaityti toliau

V. Stundys. Švietimas – kreivų veidrodžių karalystė, arba neleiskime žeminti Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojos (27)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pribloškė šios dienos pagrindinė medijų žinia: Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja galimai pažeidė homoseksualų teises! Įsivaizduokit, mokytoja mokiniams pateikė skaidrėse informaciją, remdamasi amerikiečio moksliniu darbu, apie gėjų globalų vaizdą, orientacijos sąsają su nusikalstama veikla. Pribloškė oficialių valstybės pareigūnų reakcija, vertinimai ir komentarai.

LRT „Panoramos“ reportažas apie šį atvejį ⎯ įspūdingas apibendrinimas! Juo pradedama pagrindinė informacinė laida. Čia kalba ministrė, Lygių galimybių kontrolierė, gimnazijos direktorius, švietimo skyriaus vedėja, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją (8)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: konfrontacijos; magiškasis kvadratas (V) (11)

Aleksandras Nevskis triuškina kryžiuočius | Yaplakal.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Tarp kitko, tikrai nesiekiu atimti duonos iš istorikų, kaip sakoma, visgi… Pabandysiu sudėlioti kelis taškus ant „i” (ačiū pasisakantiems, ypač  mandagiems ir be reikalo nesiplūstantiems).

Pasak Džonatano Vebo (Jonathan Webb), „istorija, ypač karinė istorija, yra labiausiai susijusi su tuo, kas iš tiesų įvyko ir kodėl įvyko būtent tuo laiku ir toje vietoje. Taigi tuo tarpu, kai vokiečių riteriai, neva dramatiškai įlūžtantys lede ir bejėgiškai skęstantys, yra kone visiškas prasimanymas,  –  faktas, kad Rusijos Skaityti toliau

A. Lapinskienė. Ar Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka neparemta „Molotovo-Ribentropo pakto“ patirtimi? (2)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka turi būti vykdoma griežtai laikantis demokratinės teisėkūros principų ir Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo. Taip pat suvokiant, kad pagal savo konstitucinę ir politinę sąrangą Lietuva yra parlamentinė respublika, o valstybinių universitetų steigėjas mūsų šalyje yra Lietuvos Respublikos Seimas.

Tinklo pertvarkos modelio rengimo procese turi būti svarstomi alternatyvūs siūlymai bei Skaityti toliau

D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos (3)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

– Kartą pasakojai, kad, supratęs, jog netikėtai paskaitą skaitysi moksleiviams, o ne studentams, išsigandai, ar sutrikai… Kodėl? 

– Studentai – irgi ne pats geriausias atvejis… nes jų yra įvairių – nelygūs jie suvokimu, apsiskaitymu. Geriausia paskaitas skaityti kolegoms, tyrinėtojams arba bent jau savanoriškai mitologija besidomintiems žmonėms. Tada pasakyta mintis patenka į tam tikrą dirvą, kurioje ji gali būti iš karto įvertinta: žmonės arba pritaria – a, taip, taip, žinom… arba kelia klausimą. Skaityti toliau

L. Mažylis. Keturi svarbūs apibendrinimai apie Vasario 16-osios Aktą (2)

Liudas Mažylis | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai kovo 29 d. Berlyne atsirado Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16-osios nutarimo (Vasario 16-osios Akto) dvikalbis originalas, spaudoje pasirodė kontraversiškų interpretacijų apie kitų šio dokumento versijų galimą egzistavimą. Manau, kad verta reziumuoti, kas dabar apie tai žinoma ir nekelia abejonių. Būtent, tikslinga glaustai apibendrinti keturis klausimus. 

Pirma, apie egzistavusių lietuviškojo ir vokiškojo tekstų formuluočių niuansus. Antra, apie to meto dvikalbių Lietuvos Tarybos dokumentų kontekstą. Trečia, teksto užrašymo variantus (mašinraščiu bei Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Sisteminė politinė korupcija – net nelaikoma blogybe? (3)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Prieš šv. Velykas viešojoje erdvėje skambėjo dviejų politikų istorijos, kaip tarnaujama ne viešajam interesui, o siauroms finansinių interesų grupėms. Atspalviai socialdemokratų stovyklos atstovo Mindaugo Basčio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus kiek skirtingi, bet veikla panaši.

Prokuratūra pateikia konkrečius epizodus susijusius su G. Steponavičiaus veikla, tačiau čia labiau atkreipsiu dėmesį ne į konkrečias ir aiškiai apčiuopiamas veikas, bet apie sisteminę politinę korupciją, kuri neretai net nelaikoma nusikalstama. Todėl ir G. Steponavičius vaizduoja, kad tikrai nustebo, sulaukęs įtarimų, juk tos subtilios schemos, Skaityti toliau

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Dvigubos pilietybės įteisinimu siekiama, kaip sovietmečiu, pagražinti statistiką (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas. 

Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei Skaityti toliau

T. Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus (2)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Stengiuosi nekreipti dėmesio į žiniasklaidoje laikas nuo laiko metodiškai pasirodančius piarinius pamokomuosius rašinėlius, tačiau norom nenorom akis ima ir užkliūva. Prieš keletą dienų Delfi.lt paskelbė Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės rašinį „Penki pasiūlymai, kad daugiau lietuvių grįžtų“. Straipsnio autorė yra įmonės „Global lithuanian leaders“ biuro direktorė. Suprantu, kad jaunąją autorę įkvėpė jau ne pirmą kartą viešai nuskambantys politikų godojimai apie emigracijos stabdymą ir emigrantų sugražinimą.

Neketinu daug diskutuoti su autore, juolab Delfi puslapiuose (nes nepriklausau pateptųjų Skaityti toliau

A. Martinkus. Apie vieną Lietuvos homo liberalis ir Rusijos homo sovieticus panašumą (16)

Alkas.lt koliažas

Dviejų skirtingų ir netgi antagonistinių vertybių sistemų atstovai, garsiai skelbiantys giną vienintelę teisingą pasaulėžiūrą, o savo oponentą vaizduojantys kaip didžiausią „civilizacijos“ priešą, žvelgiant iš trečiosios vertybių sistemos pozicijos, abu gali būti laikomi vienodai bjaurių ir žmonijai pražūtį nešančių dvasios klystkelių šalininkais. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra gaji nuomonė, pakelta net į valstybinės politikos lygį, kad nacizmas ir komunizmas yra vienodai bjaurios ir nusikalstamos totalitarinės sistemos. (Nors tokiai Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Kuo saikingai geriantis yra geresnis už prasigėrusį valkatą? (31)

Sigita Kriaučiūnienė | Asmeninė nuotr.

Pasirodžius žiniai, kad vyriausybė pritaria svaigalų vartojimą mažinančioms priemonėms, visuomenei vis aktyviau pateikiama jau seniai niekuo nestebinantys „ekspertų“ vertinimai ir  „mokslinių tyrimų“ gausa, neva įrodanti, kad priemonės bus neveiksmingos. Alkoholio pramonės per įvairias įstaigas (pvz., Laisvos rinkos institutas) finansuojami „specialistai“ lieja savo išmintį, sukeldami žmonėms pasitikėjimą. Tai puikiai atidirbtas ir veikiantis būdas visuomenės nuomonei formuoti ir jau daug kartų matyta, girdėta dainelė, suokiama tada, kai tik bandoma daryti reikalingus žingsnius svaigalų vartojimui sumažinti. Skaityti toliau

V. Daujotis: Dviguba pilietybė – tautų naikinimas (10)

Vytautas Daujotis | Respublika.lt nuotr.

Metų metais nerimstantys ginčai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo pakvipo Konstitucijos paniekinimu. Seime įregistruotas įstatymo projektas, leidžiantis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO valstybes mūsų tautiečiams turėti dvigubą pilietybę.

Seime surinkta daugiau kaip 100 Seimo narių, kurie linkę dvigubą pilietybę suteikti ne keičiant Konstituciją, t.y. ne referendumu, o pataisius Pilietybės Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau