Lietuvos kelias

J. Dapšauskas. Kas bijo blaivumo iššūkio? O gal patiks? (16)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Istorinis lūžis, kurio brandinimas vyko ne vienus metus. Bet galiausiai vyksta permainos alkoholio kontrolės srityje. Nuo 2018 metų sausio įsigalioja įstatymo nuostatos, kurios trumpina alkoholio pardavimo laiką, vėlina amžių nuo kada jo galima įsigyti, pašalina bet kokią alkoholio reklamą. Prieš penkmetį buvo galima tik pasvajoti apie tokias permainas, tačiau akivaizdu – tai vyksta.

Įstatymas priimtas Seime, tačiau jo iniciatyva kilo iš visuomenės. Šios įstatymo pataisos buvo pateiktos piliečių iniciatyva „Už blaivią“ surenkant per 60 tūkst. žmonių parašų ir taip projektas pristatytas dar praėjusios kadencijos Seimui. Skaityti toliau

D. Petkus. Kam turime dėkoti už savo šimtmetį? (23)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų? Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

J. Pabrėža: Nedaug trūko, kad žemaičių kalba būtų tapusi lietuvių bendrine kalba (112)

Monografjos autorius doc. dr. Juozas Pabrėža | Z. Ripinskio nuotr.

Neseniai visuomenei pristatyta Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos monografija „Žemaičių kalba ir rašyba“. Šis penkerius metus rašytas darbas yra pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – žemaičių kalbą. Ta proga autorius mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

– Kaip subrendo sumanymas parašyti šią knygą? Skaityti toliau

A. Žukauskas, J. Pakerys. Dėl kreipimosi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“ (30)

Artūras Žukauskas | Naujienos.vu.lt nuotr.

Norėdami išsklaidyti visuomenės, politikų ir akademinės bendruomenės susirūpinimą, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Tarybos pirmininko pavaduotojas doc. Jurgis Pakeris atsiuntė rašinį – atsakymą į dr. Artūro Judženčio parengtą ir visuomenei išplatintą kreipimąsi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“. Skelbiame šį rašinį.

Dėkojame už išreikštą susirūpinimą lituanistikos plėtra Vilniaus universitete ir šalyje. Kartu jaučiame pareigą išsklaidyti Skaityti toliau

A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT (0)

Andrius Šemeškevičius | asmeninė nuotr.

„Norint, kad karjera būtų sėkminga, nebūtina organizacinėje struktūroje lipti laipteliais aukštyn“, – netikėtą mintį pamėtėja didžiausios šalyje telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Pasirodo, jau daugelį metų itin sėkmingai IT srityje besidarbuojantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informatikos inžinerijos absolventas į šią sritį pasuko dėl… geresnius pasiekimus kompiuteriniame žaidime pasiekusio klasės draugo! Skaityti toliau

P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų (46)

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

V. Mazuronis. Didžioji URM ir Prezidentės D. Grybauskaitės klaida? (33)

Valentinas Mazuronis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kalbu apie Lietuvos valstybės balsavimą JT, kai buvo balsuojama  už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trampo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Šį sprendimą pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“.

Nesiginčysiu dėl to, kad Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu, Skaityti toliau

E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias (5)

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos. Skaityti toliau

P. Urbšys: Įspėjimas V.Rubavičiui – pavojus mums visiems (20)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki šiol galėjo atrodyti, kad turime bent vieną iš pamatinių demokratijos požymių – minties ir žodžio laisvę. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai privertė tuo labai rimtai suabejoti. Paaiškėjus, kad kibernetinės atakos smaigalyje atsidūrė Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Rubavičius, į bandymą nutildyti drąsiai savo nuomonę reiškiantį mąstytoją reagavo tik keli jo kolegos. Tuo tarpu oficiali valdžia, nepraleidžianti progos papostringauti apie demokratijos vertybes, šį įvykį palydėjo grėsminga tyla.

Tai priminė gūdžius sovietinius laikus, kai kitaip mąstantys būdavo persekiojami ir Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (160)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas atveria pragarą? (14)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žymus anglų rašytojas Klaivas Steiplzas Ljuisas (Clive Staples Lewis) savo knygoje „Didžiosios skyrybos“ aprašo vietą, kurioje pildosi visi žmonių norai, tačiau tik tie, kurie susiję vien su jais pačiais. Čia žmonės taip susitelkę į save, kad prarado gebėjimą tiek teikti dovanas, tiek jas priimti. Nėra nieko, kas juos jungtų, išskyrus jų pačių vienišumą. Autorius šią vietą vadina pragaru.

Anot kito žymaus mąstytojo Čarlzo Teiloro (Charles Taylor) knygos „Autentiškumo etika“ žmogų sudaro tai, ką jis mąsto, ką jis myli, ką jis daro. Žmogaus vertė nėra tai, ką jis turi, o tai, ką jis ir tik jis gali duoti. Skamba instrumentiškai, jei to reikalaujame sau iš kitų, Skaityti toliau

V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas (1)

„Mūsų artojas“ | Archyvinė nuotr.

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. 1876–1881 m. tarnavęs rusų kariuomenėje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir dirbo Petro Vileišio žemės ūkio mašinų fabrike „Vilija“. Karo metu kartu su „Vilija“ buvo išvažiavęs į Rusiją. Kaip technikas darbavosi keliuose Rusijos miestuose. Po karo grįžo į Vilnių ir dirbo įvairiose geležies įrankių dirbtuvėse. Skaityti toliau

A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos (35)

Artūras Judžentis | Asmeninė nuotr.

Spaudoje paskelbus viešą inteligentijos kreipimąsi į Vilniaus universiteto vadovus dėl Filologijos fakultete vykstančios pertvarkos, universiteto rektorius A. Žukauskas paskelbė interviu, kuriame jautė pareigą nuraminti visuomenę. Tačiau šis interviu sukėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų.

Pasirodo, kad universitete steigti institutus buvo sumanyta Senato. Kas lėmė tokį Senato sprendimą, galima tik spėlioti. Vykdant pertvarką Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šiemet Skaityti toliau

V. Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“? (14)

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.

Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žalieji-valstiečiai per metus išvogė ir sužlugdė Lietuvą? (23)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Praėjus metams po labai ženklaus valdžios pasikeitimo – Seimo rinkimų, stebėjome viešojoje erdvėje nevienareikšmiškus vertinimus. To ir buvo galima tikėtis, matant kokia kritiško vertinimo banga buvo po Seimo rinkimų ir kiek jie suaktyvėjo per metus pajudinus ne vienos interesų grupės reikalus, finansus.

Stebint kai kuriuos žiniasklaidos kanalus galima susidaryti vaizdą, kad iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) triuškinamai laimėtų rinkimų Lietuvoje buvo gana blogai, bet dar pakenčiama, o kai jau „išrinko ne tuos“, tada prasidėjo tikrasis Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris (39)

Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

G. Navaitis. Idėja Lietuvai: Nustebinkime pasaulį balsų skaičiavimu (5)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XXI a. idėja – laimės ekonomika. Ji atsako į daugelį šių dienų klausimų. Ją remdamiesi paaiškinsime kodėl gerovei būtina nacionalinė valstybė, kodėl turi didėti mokesčiai turtingiesiems ir mažėti mokytojams, medikams, policininkams t. y. vidurinei klasei, kodėl norint geriau gyventi reikia plėsti piliečių dalyvavimą valdyme.

Įtakingų rupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta. Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo Skaityti toliau

P. Urbšys. Mūsų reakcija parodys, ar mes esame laisvės verti (13)

Povilas Urbšys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Tai, kas vyksta su Vytautu Rubavičiumi, ir taip, kaip reaguojama į tai, kas vyksta, dar kartą įrodo, kad mūsų valstybėje žmogus, jei jis nepriklauso vadinamajam elitui, yra paliktas pats sau.

Tik įsivaizduokime, kokia būtų reakcija, jei tokie dalykai būtų įvykę elito atstovui – politikos apžvalgininkui, žurnalistui ar šiaip kokiam viešam asmeniui, kuris aptarnauja vienokias ar kitokias politines galias? Tokia naujiena būtų numeris vienas ir tai būtų ištransliuota ir per televiziją, ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Skaityti toliau

V. Rubavičius: Valstybėje įsivyrauja ne politinio, o spec. tarnybinio mentaliteto valdymo būdai (13)

V. Rubavičius: Valstybėje įsivyrauja ne politinio, o spec. tarnybinio mentaliteto valdymo būdai | Alkas.lt koliažas.

Susibūrę Lietuvos šviesuoliai, siekiantys ugdyti visuomenės politinį mąstymą, skambina varpais: Lietuvoje daugėja politinio persekiojimo apraiškų.

„Šį kartą taikiniu tapo rašytojas, filosofas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei „Poezijos pavasario“ laureatas, Lietuvos kultūros tyrimų vyresnysis mokslinis darbuotojas dr. Vytautas Rubavičius, – rašoma „Vilniaus forumo“ pranešime. – Š.m. gruodžio 11 d. buvo įsilaužta į jo asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiama grasinimai ir patyčios. Siūlyta „keisti mąstymą“, įspėta – „nepasislėpsi“ ir grasinta „pakasti“. Vykstant šiam išpuoliui buvo pakeisti prieinamų interneto tinklų pavadinimai, Skaityti toliau

A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei (1)

dr. Artūras Judžentis | Propatria.lt nuotr.

Lituanistikos būklė Vilniaus universitete verčia nerimauti. Ypač per pastarąjį dešimtmetį nukentėjo lietuvių kalbos mokslas ir studijos.

Nebeliko fundamentinių (ne tipologinių!) dabartinės lietuvių kalbos gramatinės ir leksinės sandaros tyrimų. Pagrindiniai lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, žodžių darybos kursai labai sutraukti. Tai buvo padaryta prisidengiant „modulių“ mokymo sistemos diegimo vajumi, tačiau jos nepavykus įgyvendinti, ankstesnė tvarka taip ir nebuvo grąžinta. Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai jie ateina tavęs (17)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje įsitvirtinus naciams vienas pastorius-disidentas taip įvardijo savo šalies padėtį. Kai jie atėjo sunaikinti žydų, aš jų negyniau, nes žydas nebuvau. Tada jie atėjo sunaikinti profsąjungų, aš jų negyniau, nes jokiai profsąjungai nepriklausiau. Po to jie atėjo sunaikinti katalikų, aš ir jų negyniau, kadangi buvau protestantas. O kai jie atėjo sunaikinti manęs, tai manęs ginti jau nebebuvo kam.

Susidūrimai su totalitarinėmis ideologijomis visada panašūs. Jos palaipsniui naikina atskiras visuomenės ir politinės Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys? (7)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (47)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai (24)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti?

Emigracija politikams nerūpi Skaityti toliau