Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui NoreikaiGenerolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tikitės meilės? Kokios? (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Meilė svarstoma ir skirstoma įvairiai. Graikų kalbos žinovai teigia, jog šioje kalboje yra bent keturios sąvokos, lietuviškai verčiamos šiuo žodžiu – agape (dvasinė meilė, grindžiama aukščiausiu pasiaukojimo laipsniu), filia (draugystė, grindžiama bendrais interesais ir sentimentais), eros (jausminė ir kūniška aistra), storge (dažniausiai taikoma vėlyvesnei santuokinei meilei, kai aistra jau gali būti išblėsusi, bet išlieka pripratimas ir prisirišimas).

Meilė – bene labiausiai išaukštinta ir kartu – labiausiai pažeminta sąvoka. Dažnas šių Skaityti toliau

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Paneigimas (Komentarai įrašui M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Paneigimas yra išjungti)

Alkas.lt nuotr.

2019 m. kovo 27 d. interneto portale Alkas.lt buvo paskelbtas Valdo Vasiliausko straipsnis „Valstietiška vėpsonė“, kuriame buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę neva jos vadovaujama VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) atliekamų žurnalistinių tyrimų duomenis gauna iš Valstybės saugumo departamento (VSD) o šis „LRT ir VSD bendradarbiavimas“ tariamai paremtas Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės giminystės ryšiais su neįvardintu VSD pareigūnu. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Smegenų plovimo akcija: Imk dvi pilietybes už vieno balso kainą! (39)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 2 d. Lietuvoje prasidėjo 230 tūkst. Eur kainuosianti referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimo kampanija, kurios metu žmonės bus agituojami per visas žiniasklaidos priemones. Tiesa, Vyriausybės kanceliarijoje teigiama, jog žmonės neva nebus agituojami, kaip balsuoti. Tiesiog jie žinos, kad gegužės 12-ąją teks atsakyti į referendumo klausimą – „ar sutinkate leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias euroatlantinės integracijos kriterijus?“.

Ieško naudos sau Skaityti toliau

G. Jakavonis. Sveikų Tėvynės gynėjų ieškosime su žiburiu (4)

Šauktiniai | youtube.com nuotr.

Iš Lietuvos kariuomenės ateinančios žinios verčia susimąstyti: karinei tarnybai dėl sveikatos tinkami vos 40 proc. šauktinių. Ar iš tiesų mūsų jaunimas toks fiziškai ir dvasiškai paliegęs? Kas atsitiko, kad jaunuolių sveikata metai iš metų prastėja, ir ką turėtų padaryti valstybė, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata bei to paties mokytų savo vaikus.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Skaityti toliau

O. Voverienė. Žodžiai yra sėkla, iš kurios išauga amžinybės daigai. (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva, atbundanti iš naujo!
Čia laiko vingiuos gęstančių miražų,
Vėl uždegiau viltis Tėvynės labui.
Ties kryžkelių pilkais smūtkeliais
Atgims Tikėjimas, Tiesa ir Meilė
(Nežinomas poetas)

1933 metų naktį iš liepos 16 į 17-ąją lietuviai lakūnai Steponas Darius Jucevičius ir Stasys Girėnas-Gurskis perskrido Atlantą. Nors jie gimtosios Lietuvos nepasiekė, žuvo Soldino miške, jų didvyriškas skrydis amžiams įrašė Lietuvos vardą į pasaulio aviacijos istoriją ir jų širdžių tiltu sujungė Lietuvą ir Ameriką. Tas širdžių Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

A. Rusteika. Kaip jie mūsų pinigus dalinosi (11)

Valdžia | lrs.lt nuotr.

Sporte būtina, kad rungtynės būtų teisingos, visi turėtų lygius šansus ir taisyklės būtų vienodos visiems. Ar įsivaizduojat lenktynes, kur vienas bėgtų su bulvių maišu ant nugaros, o kitas – ne? Boksą ar atletiką be svorio kategorijų? Ralį, kur varžytųsi Formulės-1 bolidai su kartingais?

Lietuvos politikoje, kur beveik viską lemia pinigai, tokia „lygybė ir teisingumas“ yra įtvirtinta įstatymu, ginančiu partinių grupuočių, pasivadinusių „tradicinėmis partijomis“, monopolizmą. Aišku, visiškos lygybės būti negali, nes didesnė partija turi ir daugiau narių, ir rėmėjų, Skaityti toliau

Prezidento užkalbėjimas nuo puikybės (4)

100-reiksmingiausiu-ivykiu_istorineprezidentura.lt

Kaskart, kai kadenciją pradedantis prezidentas duoda priesaiką Tautai ir Tėvynei, iš atminties šulinio išnyra baltagalvė dėdienė su savo užkalbėjimais: kai sutiksi miške gyvatę, sakyk „paukštytė paukštytė“ ir ji tavęs nelies. Šitą jos priesaką atsimenu iki šiol, bet visuomet pirma mintis pamačius marguolę ta pati: gyvatė!

Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Norvilas, kadaise baigęs teatro režisūros mokslus Maskvoje (GITIS), teoriškai ir praktiškai yra susipažinęs su žodžio balsu galia, tad nieko keista, kad priesaikos aktą vertina kiek kitaip. Jo nuomone, prezidentas prisiekia ne tik Seimui, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Populizmas, radikalizmas ir konservatizmas (12)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Populizmo sąvoka dabar – vienas pagrindinių sisteminių politinių jėgų keiksmažodžių, skiriamų politiniams oponentams, atstovaujantiems alternatyvioms vertybėms ir siekiantiems alternatyvios darbotvarkės. Ką iš tiesų reiškia šis žodis? Tai reiškia politinę retoriką ir praktines priemones, kurios patinka liaudžiai arba, jei kitaip sakant, politinei tautai.

Šia prasme populizmas gali būti tiek geras, tiek blogas. Vienas didžiausių Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

K. Jovaišas. Procesas Sausio 13-osios byloje – Niurnbergo tribunolas komunistams (36)

Alkas.lt koliažas

Panašiai kaip ir Niurnbergo tribunolas, procesas Sausio 13- osios byloje yra veikiau politinis, o ne juridinis aktas. Jis yra mažas žingsnis atskleidžiant komunistų režimo nusikaltimus žmoniškumui, bet didelis žingsnis teisiškai pripažįstant šį režimą kaip nusikalstamą.

Išties, istorijoje vienintelis Kremlius turėjo keistą įprotį užsmaugti savo draugus broliškame glėbyje ir versti juos giedoti Džiaugsmo odę, kad jie niekada nekvėpavo tokia pilna krūtine. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl iš Signatarų namų balkono aidi vienišas balsas? (30)

Signatarų namai | Tourism.lt nuotr.

Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.

 

Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui (1)

Kalba pasakyta laidojant  a.a. Vytautą Balsį-Uosį

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

D. Stancikas. V. Radžvilo klaida, arba Kas yra „tautinių jėgų“ kandidatas (54)

A.Juozaitis ir V.Radžvilas | alkas.lt nuotr.

Vytautą Radžvilą visuomet įdomu skaityti – net ir tuomet, kai jis klysta, ar kai nesutinki su jo nuomone. Todėl ir paskutinį jo straipsnį „Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?“ taip pat perskaičiau su įdomumu. Nors su svarbiausiomis straipsnio išvadomis ir iš esmės nesutinku.

Bet pirmiausia apie tai, kam pritariu. Pritariu, kad tautines vertybes skelbiantis kandidatas šiandien neturi šansų patekti į Prezidento rinkimų antrąjį turą, juolab laimėti tuos rinkimus. Nesvarbu, kas jis būtų – Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ar net Justinas Marcinkevičius.

Skaityti toliau

D. Paukštė: Civilizacijos nusižudo, o ne yra nužudomos (4)

Audrys Antanaitis, Dainius Paukštė ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Dainių Paukštę, Migracijos ekspertą kalbina Rokas Gasparaitis

– Kokios giluminės „pabėgėlių krizės“ priežastys?

– Europos populiacija sensta ir netrukus ims nykti. Tai reiškia, kad dirbančių ir išėjusių į pensiją asmenų santykis vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sumažės taip smarkiai, kad antrieji pirmiesiems taps nepakeliama našta. Mokslininkų nuomone, Europos problema yra ta, kad jos gyventojai nori mėgautis link žemesnio, nei reikia populiacijos atsinaujinimui, Skaityti toliau

M. Taurinskas. Demokratija ar socialinė inžinerija? (12)

Medardas Taurinskas | Asmeninė nuotr.

Socialinė inžinerija yra tokia siauros žmonių grupės veikla, kai jie, ne tik, kaip Jozefas Mengele (Josef Mengele) eksperimentuoja su gyvais žmonėmis, jie eksperimentuoja su įvairiomis socialinėmis grupėmis, tautomis, valstybėmis net žmonijos ir gyvybės Žemėje likimu.

Karlas Marksas, padaręs skubotas išvadas iš savo gilių mokslo tyrimų, kurias išsakė savo Komunistų partijos manifestu, į Pasaulį paleido socialinės inžinerijos šmėklą. Ji ėmė siautėti po Pasaulį ir Lietuvoje penkeriems dešimtmečiams virto okupantų tankais. Nors iki jo ir dabar yra ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui? (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas

Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau

K. Garšva. Vietovardžių metų gairės (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (4)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

G. Jakavonis. Bolševikinės griovimo kultūros įkaitai (7)

skulpturos_Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kodėl šiandien, praėjus trims laisvės dešimtmečiams, tebekariaujame su sovietmečio skulptūromis, o kone kiekvienas sumanymas įamžinti Tautos istorijai svarbius įvykius ar valstybei nusipelniusius žmones supriešina visuomenę, įveldama ją į nesibaigiančius nevaisingus ginčus.

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo žurnalistas ir kolekcininkas Vilius KAVALIAUSKAS, paveldosaugininkė Gražina DRĖMAITĖ, dailininkas Giedrius KAZIMIERĖNAS, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė „žalgirietis“ Gediminas JAKAVONIS.

Skaityti toliau

A. Bajoras. Kaip VRK prыэmэ rekomendacыją – bausti Juozaitį už agыtacыją* (video) (15)

Kaip VRK prыэmэ rekomendacыją – bausti Juozaitį už agыtacыją* | Autoriaus nuotr.

Penktadienį bandžiau paskirti kūrybai. Užuot darbinio arklio pirštų kanopomis tarškinęs valdiškus klaviatūros mygtukus, ryžausi užmesti kokio sielos poilsiui skirto dvasingo rašinėlio apmatus…

Tik staiga! – čir vir vir! – mano užantyje – mobilus vieversys draugo balsu:
– Tu ką! Nežiūri!?
– O kur?
– Eik greičiau į www.vrk.lt tiesioginę transliaciją – pamatysi ko nematęs…

Sudomino. Įsijungiau. Žiū – o čia Skaityti toliau

O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta? (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tegul pavojaus supratimas sutvirtins Jūsų širdis patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo ateities ir laimės gynimo darbui. (Vladas Putvinskis-Pūtvis. Raštai, 1993, p. 227)

Dabar Lietuvoje tautinių jėgų ir naujųjų liberalų, kurių ideologija įsivyravusi Lietuvoje, vyksta žūtbūtinė kova, pradedant Seimu ir baigiant visuomeniniais judėjimais. Mūsų valstybė, globalistų pastangomis nusilpninta, ir Skaityti toliau

K. Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo (16)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys, ugdomoji prasmė ir žmogiškoji vertė. Skaityti toliau

A. Stancikienė. Kaip aš ėjau už Vytį (39)

Aurelija Stancikienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ruošiuosi Kovo 11-ąją į eitynes už Lietuvą. Už Vytį – Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur 1864 m. Rusijos caras nužudė sukilimo vadus.

Oras – tai saulė, tai pūga, bet nuotaika pakili.

„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“ – girdžiu partizanės Dianos Glemžaitės poeziją niūnuojant savo vyrą. Skaityti toliau