Lietuvos kelias

K. Jovaišas. „Netektis“– Seimas be raudonųjų Tomaševskio draugų (10)

Alkas.lt koliažas

Paradoksas: Seimo rinkimų rezultatai adekvačiai išreiškia rinkėjų valią, bet Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu yra žemiau kanalizacijos lygio.

Gaisrininkais tauta pasitiki, seimūnais – ne. Kodėl? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, klasikinio liberalizmo korifėjus Fridrichas Augustas fon Hajekas (Friedrich August von Hayek), uždavęs klausimą „Kodėl iškyla blogiausieji?“, atsakė tokia dvasia, kad nešvarių putų iškilimas į viršų yra nenumaldomas visuomeninio gyvenimo dėsnis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautos ir tėvynės (16)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Jei nors vienai tautai užginama teisė kurti savo valstybę savo istorinėse žemėse, šią teisę praranda visos tautos šiame pasaulyje. Negalima visuotinio principo skaidyti pagal savus interesus. Tautinis savanaudiškumas – toks pat niekingas, kaip ir asmeninis savanaudiškumas. Skirtumas gali būti tik tarp praktinių galimybių išties paremti vieną ar kitą tautą kovoje už jos teises.

Daugiausiai priešpriešų nūdienėje Lietuvoje kelia Katalonijos laisvės kova prieš Ispaniją ir Arcacho armėnų atvejis Azerbaidžano agresijos kontekste. Prisimenama, Skaityti toliau

M. Lučka. Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (4)

Gojus | kronika.lt nuotr.

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą.

Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, – kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Skaityti toliau

V. Kavolis. Metafizinis teatras (0)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 403–409, 418–423 ir išnaša p. 541; visi kursyvai autoriaus).

Teatrinė kultūros forma

XVII a. paskutiniojo ir XVIII a. pirmojo trečdalio lietuvių katalikų kultūrą apipavidalina teatrinė sąmoningumo struktūra. Žmonės – ir pasyvūs žiūrovai jėzuitų nuo XVI a. pabaigos rengiamuose populiariuose spektakliuose, ir smulkus, bet jausmingai įsijungiantis scenos personalas po kraštą plintančiose religinėse procesijose, ir pagrindiniai aktoriai savo nuodėmės dramoje, nuolat stebimi ir žmogiškųjų pagalbininkų kunigų, ir gausių demonų; ir pagaliau pati scena, kurioje dėl jų sielos kovoja už juos galingesnės jėgos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas (47)

Pixbay.com nuotr.

Išgyventa ir išmąstyta žmogiška mintis kartais daugiau pasako apie Dievą, nei ištisa virtinė išmoktų Šventraščių citatų ar bažnytinių doktrinų. Tai – dėsninga, jei Dievas yra susijęs su žmogaus dvasia. Daugelis religijų Dievą ar dievus įkūnija anapus žmogaus. Paradoksalu, bet Dievo iškėlimas anapus gamtos pasaulio, į aukštesnes erdves, jam leidžia apsigyventi daug arčiau, jį mąstančio žmogaus viduje. Toks Dievas ir didesnis už gamtos dievus, ir artimesnis žmogui.

Andrius Kulikauskas savo dainoje „Ateina Dievas“ apdainuoja Viešpatį kaip pavargusį, pražilusį senolį, kurį išsekino mūsų, žmonių nuodėmės. Šis Dievas kartu ir stiprus, ir Skaityti toliau

A. Karalius. Viešas pareiškimas dėl vilos Perkūno 11 naikinimo (video) (34)

Audrys Karalius | K. Rimavičiaus nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minėjo orumo dieną. Gera proga atsakyti sau į klausimą – o kas gi yra tas orumas? Ar aš pats po spalio 17 konflikto gyvenu oriai? Sakau atvirai – taip.

Suvokiu orumą, kaip asmens, bendruomenės ir tautos gyvenimą pakelta galva. Kai kiekvienas ir visi jaučiamės verti savęs ir vertinami aplinkinių, įskaitant valstybę.

Orumas be pareigos ir atsakomybės – tik Skaityti toliau

O. Voverienė. Kaip gyvensime po seimo rinkimų? (44)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Visose pavojingose gyvenimo situacijose gelbsti tik proto balsas, padiktuotas išsilavinimo, žinių ir sąmoningumo. Gintaras Markevičius.

Žurnalistas Gintaras Markevičius viename iš savo straipsnių suformulavo reikalavimus politikams, kuriais mes, rinkėjai turėtume vadovautis, eidami prie rinkiminių urnų. Jo nuomone, „Politikai turi būti išsilavinę, plataus akiračio, nestokoti valstybinio mąstymo“ (Gintaras Markevičius. Mokslas yra vertybė // Tremtinys. – 2020, geg. 23, p. 3). Jis taip pat mano, kad dabartiniai valdančiosios daugumos politikai, „valstybei yra pavojingesni už koronavirusą, deja, tokios jau tos demokratijos grimasos, mat, tie veikėjai yra išrinkti Skaityti toliau

D. Malinauskas. Atviras laiškas R. Karbauskiui: Stabdykite Panevėžio „Garsą“ griauti pasiruošusį buldozerį! (9)

5f8d60afd4fd6

Jau dveji metai, kaip Panevėžio piliečių iniciatyvinė grupė „Išsaugoti „Garsą“, palaikoma tūkstančių piliečių, priešinasi Panevėžio kino teatro „Garsas“ nugriovimui. Vietoje jo vis dar ketinama statyti betoninį monstrą Panevėžio miesto istorinėje dalyje Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC).

Panevėžio valdžia, vadovaujama korupcija įtariamo ir teisiamo mero Ryčio Mykolo Račkausko, nesiliauja ieškojusi išeičių ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antisistemininkų krachas ir perspektyvos (144)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Nežiūrint kai kurių antisisteminių veikėjų saviguodos reikia pripažinti: visos partijos, pretendavusios į alternatyvą liberaliai politinei sistemai, patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Pagrindinė priežastis – tarpusavio susiskaldymas, o kai kuriais atvejais – net aktyvus vienas kito juodinimas. Tai nuvylė daugelį antisisteminių rinkėjų ir jie rinkosi mažesnį blogį – kurią nors iš sisteminių partijų, pavyzdžiui – valstiečius arba konservatorius, arba išvis boikotavo rinkimus.

Kai kurios antisisteminės partijos skyrėsi savo vertybėmis ar pozicijomis. Iš jų ypač Skaityti toliau

A. Martinkus. 1/10 arba Mintys po rinkimų (38)

Alkas.lt nuotr.

2020 m. rinkimų, į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatai turi būti suvokiami daug svarbesnio balsavimo šviesoje.

Turiu omenyje 2014 m. vykusį vadinamąjį Žemės referendumą, kuris buvo ne rutininis kas ketverius metus vykstantis „piliečių laisvos valios išreiškimo“ vaidinimas, o įvykis, pasakęs apie Lietuvos visuomenę daugiau, negu visi kiti nuo 1989 m. vykę balsavimai kartu sudėjus.

Žemės referendumas parodė konformistų (t.y. prisitaikėlių) ir nonkonformistų (t.y. tų, kurie linkę priešintis) santykį Lietuvos visuomenėje. Jis parodė šios visuomenės Skaityti toliau

E. Eigirdas. Nepritarkime Lietuvos kapituliacijos prieš V. Putino energetinę invaziją paktui (13)

Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr.

Šią savaitę Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai (PSO) nacionaliniams reguliuotojams pateikė suderintą elektros pralaidumo skaičiavimo metodiką, kuri, pasak jų, leis užtikrinti solidarų elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) boikotą. Anot jų, dokumentas numato, kaip vyks prekyba su Rusija po to, kai Lietuva sustabdys elektros importą iš Baltarusijos, pradėjus veikti Astravo AE. Naujoji metodika numatys, kad elektros importas iš Rusijos į Latviją turės kilmės garantiją, įrodančią, jog ši pagaminta ne Baltarusijoje. „Litgrid“ pabrėžia, kad tik taip bus įgyvendintas Astravo elektros ribojimo Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia… (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Istorikas publicistas Juozas Brazauskas seniai besidomintis Šveicarija ir jos ryšiais su Lietuva, artėjant abiejų valstybių diplomatinių santykių užmezgimo 100-čiui ir diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečiui (2021), įgyvendino teisėtą tautai ištikimo istoriko pareigą, parengęs skaitytojams vertingą knygą.

Autorius tvirtai įsitikinęs, kad išsami pažintis su Šveicarijos konfederacijos vedama nepriekaištinga vidaus ir užsienio politika būtina susipažinti ne tik į šią šalį atvykstančiam Lietuvos Respublikos diplomatui, bet ir šių dienų Lietuvos ekonominiam emigrantui. Autoriaus pasakymas, kad Šveicarijoje Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalizmas: plečia ar siaurina žmogaus pasaulį? (45)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Liberalų žodžiai, kad jie ruošia vaikus pasauliui, o ne šiam taškui – supraskime, Lietuvai – papiktino daugelį patriotų. Visgi vargu, ar pyktis arba kiti jausmai veda ką nors link tiesos. Geriau ramiai susėsti ir pamąstyti: kas čia pasakyta, ką tai reiškia ir kokios galėtų būti išvados?

Pirmas kylantis klausimas, kiek liberalai nuoširdūs, kalbėdami apie žmogų pasauliui? Juk liberaliu požiūriu vienintelė socialinė tikrovė yra individas, o visos kitos kategorijos, geriausiu atveju – išvestinės. Jei taip, liberalizmas veikiau siaurina žmogaus pasaulį, nei jį plečia. Skaityti toliau

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius (7)

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas | Rengėjų nuotr.

2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę.

Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus Skaityti toliau

R. Garuolis. Portalas www.manobalsas.lt varžo kandidatų ir rinkėjų teises žinoti? (13)

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. aš kaip Centro partijos – tautininkai kandidatas Seimo rinkimuose kreipiausi per savo rinkimimio sąrašo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl portalo www.manobalsas.lt veiksmų, apribojant rinkėjų teisę gauti informaciją apie kandidatus į Seimo narius.

Rugsėjo 21 d. el. adresu info@manobalsas.lt nusiunčiau užpildytą savo kaip kandidato į Seimo narius anketą su 33 atsakytais klausimas, kurių šis portalas prašė, kad rinkėjai galėtų teisingai pasirinkti balsuojant. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai? (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ atsiliepimų girdėjome daug: vieniems būtų geriau, kad holokausto žaizdos nebūtų liečiamos, kiti, priešingai, atsidūsta lyg sunkų akmenį nuo širdies nuritinę ir pasirengę kartu su nusidėjėle Tauta melstis ir gailėtis už nuodėmes…

R. Vanagaitės knyga įtikina, kaip mūsų tautą dešimtmečius palaikė naivumas, jog tie vis pasitaikantys dviprasmiškumai  dėl to, kas vyko per holokaustą mūsų Tėvynėje išliks amžinai neliesti ir savaime numirs nepalikę tautos istorijoje pėdsakų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nereikia bijoti homoseksualų. Nereikia jiems ir pataikauti (24)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Atsakymas Donatui Staneikai

Oficialiai homoseksualų dalies interesams atstovaujančios Laisvės partijos kandidatas Donatas Staneika rugpjūtį išspausdino straipsnį [1], kuriame kviečia atsisakyti baimės dėl homoseksualų santuokų. Siūlymas iš esmės – labai geras. Nederėtų savo sprendimų, juolab – viešąjį gėrį reprezentuojančioje politikos srityje grįsti jausmais, įskaitant baimę. Vis dėlto jo straipsnyje esama tam tikrų abejotinų teiginių, kuriuos norėtųsi aptarti kultūringoje diskusijoje. Skaityti toliau

K. Ž. Kerpauskas. Laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą (video) (104)

Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr.

Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta.

Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys – daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia – vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai (7)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Būdama Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininkė (1999–2006)  keliuose savo straipsniuose rašiau, jog yra pagrindo įtarti, kad ŠLB vadovė J. Kaspersen (J. Caspersen) piktybiškai siekia originalius išeivijos archyvų dokumentus „perskaityti“ sovietinės propagandos šešėlyje ir užsispyrusi visam lietuviškam pasauliui skelbia  suklastotą archyvų variantą, pagal kurį teigiama, kad įkurdami Šveicarijos konfederacijoje (CH) oficialią lietuvių bendruomenę išeiviai nesilaikė Lietuvių chartijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konstitucijos (1949), reikalaujančios, Skaityti toliau

K. Stoškus. Apie dorovės nuosmukį ir masinę kontrkultūrą (30)

Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Lietuvos kultūros kongreso 30-mečio proga skelbiame Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininko dr. Krescencijaus Stoškaus straipsnio ištrauką iš knygos Lietuvos kultūros kongresas : [Vilnius, 1990 m. gegužės 18-20 d.: kongreso medžiaga / redaktorių kolegija: Giedrė Kvieskienė (sudarytoja)… ir kt.], Vilnius : Spaudos departamento Leidybos centras, 1991 (Vilnius: Viltis).

Taigi, rašyta prieš 30 metų.

***

Politinis Lietuvos pabudimas yra tik pirmas jos atgijimo požymis. Antras, daug sunkiau Skaityti toliau

A. Milašius. Quo vadis, pasauli? (39)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Ne su viskuo, ką rašo Jonas Vaiškūnas, sutinku. Bet straipsnis geras. O nesutinku su tuo, kad Vaiškūnas mano (taip galima galvoti skaitant jo straipsnį), jog viskas priklauso tik nuo mūsų, tarsi viskas yra žmogaus rankose.

Kadangi istorinis vyksmas vyksta per žmogų (per žmogaus veiklą), tai žmogui ir atrodo, jog viską daro jis taip, kaip jis to nori. Kaip sakė vienas išmintingas filosofas, neabejotina, kad istoriją kuria žmogus. Tačiau jis nežino kokią istoriją jis kuria. Taigi, klausimas yra sudėtingas: kodėl žmogus nori to, ką jis daro? Kodėl jis viską Skaityti toliau

D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video) (1)

„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Romualdas Ozolas, pradėdamas Lietuvos kultūros kongresą 1990 gegužės 19 d, sakė: „Kultūros kongresas yra neeilinis (netgi revoliucinių 1990-ųjų metų) Lietuvos gyvenimo įvykis. Rengtas beveik metus, aprėpęs visas svarbiausias kultūros sritis ir klausimus, sukrėtęs viso pasaulio lietuvius.“

Žinoma dabar, rugsėjo 18 d. įvykęs Kongreso renginys „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ buvo kitoks nei tais 1990 metais. Tada užliejo žmonių jūra, skaičiai buvo stulbinantys ir kalbėjo patys už save: Skaityti toliau

K. Stoškus. Apie „Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projektą (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai

Patį seniausią, bendriausią ir tiksliausią kultūros apibūdinimą yra palikę romėnai (Markas Katonas vyresnysis, Markas Tulijus Ciceronas ir kt.). Jie kultūra laikė žmogiškąją veiklą, perdirbančią gamtą, keičiančią patį žmogų ir paliekančią atitinkamus produktus. Taigi kultūra buvo tai, kuo žmogus išskiria save iš visos gamtos. Kadangi tie skirtumai ryškiausiai regimi dvasinėje veikloje, vėliau kultūros sritis susiaurinama iki auklėjimo, ugdymo ir kitų dvasinės veiklos sričių. Skaityti toliau

J. Brazauskas. Apie pokario metų kančią (5)

gynejo-zodis-knyga-alkas-lt-nuotr1987 m. „Minties“ leidykla išleido  straipsnių rinkinį  apie liaudies gynėjus „Liaudies gynėjų žodis“. Pačiu laiku. Kitaip nesužinotų dabartinė jaunoji karta, kas jie buvo ir koks jų buvo vaidmuo. Vyresnės kartos žmonėms knyga primena sunkų ir sudėtingą gyvenimo laikotarpį. Tai buvo iš tikrųjų sudėtingas, gilių prieštaravimų kupinas istorinis procesas.  

Knygoje kalbama apie klasių kovą. Atseit, „politinės valdžios ir privatinės nuosavybės netekusi buržuazija įvairiais būdais siekė trukdyti ir kenkti darbo žmonių istorinei kūrybai, stabdyti socialistinio gyvenimo būdo Skaityti toliau

G. Merkys. „Tečerizmo“ ir neoliberalizmo grimasos Lietuvoje (6)

Gediminas Merkys | Asmeninė nuotr.

Lietuvos medijos rašo:  „maistą į kaimo darželius tiekianti įmonė nuo rugsėjo vaikus paliko be pietų – per didelė prabanga“ [1].

Čia konkretus pavyzdys, kaip Lietuvoje išmontuojama valstybė ir jos prievolė laiduoti viešąsias paslaugas, jų kokybę. Pasipiktinimą kelianti ir liūdna, istorija apie šiltu maistu nepamaitintus kaimo darželinukus yra net ne apie kokybę. Pasirodo, jog už viešus pinigus apmokėta ir privačiam verslui deleguota privaloma paslauga iš viso nebuvo suteikta. Nesuteikta mažamečiams vaikams. Vietoje paslaugos teikėjas parodė riestą špygą – mat jam Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviškas centras – pusiausvyros ideologija (58)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Politinės ideologijos dažnai simboliškai siejamos su smegenų pusrutuliais. Vieni mąsto dešiniuoju pusrutuliu, kiti – kairiuoju. O kaip vadinami žmonės, mąstantys abiem pusrutuliais? Tikriausiai centristais. Nors tam tikra prasme centristu gali būti ir žmogus, kuriam sunkiai veikia abu pusrutuliai.

Sveikas centristas atsirenka, kas geriausia, iš dešinės ir iš kairės pozicijų. Iš dešinės jis perima prigimtinės šeimos, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Saugokime gimtąsias šaknis (111)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Įveikėme hunus, totorius, mongolus, Europos barbarų rinktines pajėgas – kryžiuočius. Išlikome nesudoroti maskolių, apsigynėme nuo lenkų, išsmukome iš sovietinės imperijos…  Per ilgus mūsų tautos istorijos šimtmečius nukraujavome, nusilpome kovoje su įvairiais prievartautojais ir pavergėjais.

Prievartos jėgos nepalaužė titnaginių tautos raumenų. Kuo didesnė prievarta – tuo didesnis pasipriešinimas, tuo didesnė galia ir pergalės siekis sukildavo. Priešai, kurie naudojo jėgą – sulaukė atkirčio. Buvo mėginimų sugniuždyti mūsų kietasprandę tautą sunaikinant jos esmę, jos galių aruodą – gimtąją kalbą – tą pagrindinį Skaityti toliau

R. Grinienė. Lietuvos ornitologų draugijos ir Baltijos aplinkos forumo nuomonė dėl paukščių medžioklės Žuvinto biosferos rezervate (2)

Žuvinto biosferos rezervato nuotr.

Per pastarąsias dienas nuvilnijo daug jausmų sukėlusios diskusijos apie teisės aktuose atsiradusią „skylę“, leidžiančią šaudyti migruojančius paukščius Žuvinto biosferos rezervate. Tokia situacija mus, o taip pat ir platesnę gamtosaugininkų bendruomenę, stipriai papiktino, nors ir nenustebino (panašūs akibrokštai būdingi šiai Vyriausybei).

Penktadienio pavakare, Aplinkos ministerija pranešė, jog paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje visgi yra negalima. Tiesa, šio draudimo Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (I) (178)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis tikėjimas, prie kurio laikas grįžti

Mindaugas Karalius:

– Kodėl ir baltai, ir atskirai lietuviai, pradžioje nenusileidę slavams nei gausumu, nei teritorijomis, ilgainiui šitaip nuo jų atsiliko ir išvis atsidūrė ant išnykimo ribos? Ar mes dar galėtume tapti tokie tvirti ir savimi tikri, tarkim, kaip danai savo karalystėje?

Dainius Razauskas: Skaityti toliau

B. Valionytė. Ir po 30 metų neturime ilgalaikio lietuvių tautos išlikimo strategijos (17)

Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, jos Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, mieli kolegos ir diplomatinis korpusas, ir visi čia susirinkusieji.

Po 388 metų paskirtas kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. spalio 23 d. prie Sąjūdžio suvažiavimo metu grąžintos Vilniaus katedros tikintiesiems durų per pamokslą pasakė: „Lietuvių tauta yra ne tik gyva. Ji nori būti savarankiška, nepriklausoma tauta. Skaityti toliau