Lietuvos kelias

R. Baškienė. Ar kalbėjimas apie dvasingumą yra prorusiškumas? (21)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Eilinė spaudos konferencija „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“, kuri buvo skirta ketvirtosios prof. Jono Kievišo ir bendraautorių knygos apie dvasingumą  pristatymui, sulaukė nepagrįstų kaltinimų. Konferencijos kritikų teiginiai, eskaluojami vis naujame, net užsienio politikos kontekste,  šią konferenciją ir jos dalyvius pavertė neva „šlovinančiais V. Putino režimą“.

Kas gi įvyko konferencijos metu? Ši konferencija buvo jau nuo 2009 metų Seime rengtų konferencijų dvasingumo tema tęsinys. Konferencijoje kalbėjau apie Skaityti toliau

R. Karbauskis. Paliesti milžiniški interesai. Nesustabdysite permainų, nežiūrint visų bandymų tai padaryti (68)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Akivaizdu, jog mūsų ketinimai sutvarkyti alkoholio kontrolės sistemą, skaidrinti farmacijos sektorių, noras mažinti valstybės valdymo aparatą, pažaboti korupciją ir t.t. yra tikrosios priežastys, dėl kurių siekiama sugriauti mano reputaciją ir atitraukti nuo neatidėliotinų darbų. Paliesti milžiniški interesai. Esu išrinktas tarnauti žmonėms ir tai darysiu, nežiūrint į visus bandymus tam trukdyti.

Viešumoje paskleista informacija, kad savo turto deklaracijoje esą esu nurodęs ne visus man priklausančius nekilnojamojo turto objektus Ispanijoje, yra visiškai neteisinga.  Skaityti toliau

R. Paulauskas: Užsienio valdoma žiniasklaida – pavojinga (95)

Rolandas Paulauskas | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valdžia svarsto apie galimybę taikyti apribojimus lenkų žiniasklaidą valdančioms JAV ir Vokietijos žiniasklaidos įmonėms, kadangi šios visuomenę nuteikinėja, kad lenkų politikai esą priima blogus sprendimus. Vienas iš šalies lyderių Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė, kad bus panašus įstatymai kaip Prancūzijoje, kur galioja vieni griežčiausių žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų.

Žiniasklaida yra strateginė kiekvienos valstybės sritis, sunkiai suprantama, kaip viena šalis su savo vertybėmis gali skleisti propagandą kitokių vertybių šalyje. Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (3)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

J. Panka. Teisėja iš Anykščių vs Matukas iš Kėdainių, rezultatas 1:0? (31)

Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Paskutinę savaitę visa Lietuva sukrėsta, pasibaigus serialo apie pelenės Gretos nuotykius Seime, žiniasklaidos dėmesys prikaustytas prie mažo berniuko tragedijos Kėdainiuose. Nesvarbu ar tai būtų internetinis naujienų portalas, ar televizijos ir radijo žinių laida, ar tiesiog pramoginis pokalbių šou komerciniame kanale – visur kalbama apie artimųjų nukankintą berniuką Matą.

Ne tik žiniasklaida, bet ir visuomenė aptarinėja šį be galo liūdną ir sunkiai suprantamą įvykį, tema gvildenama tūkstančiuose socialinių tinklų diskusijų, bendradarbių pietų metu, visuomeniniame Skaityti toliau

V. Girdzijauskas. Didysis kūrinys (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rašomos knygos „Nepriklausomybės apsėsti“ ištrauka. Dalis šio teksto ir svarbiausieji akcentai buvo panaudoti paskaitoje „Romualdo Ozolo dienoraščiai – neišsemiamas šaltinis“, skaitytoje „Žinijos“ konferencijoje 2016 m. balandžio 21 d.

Jei kada nors atsitiktų, kad žmogaus gyvenimas būtų užrašytas nuo pradžios iki galo, su visais įsišaknijimais, atsirastų turiningas, kaip viso pasaulio istorija, epas.
Hermanas Hesė

Mėginant aprėpti ir susisteminti visą Romualdo Ozolo intelektinį palikimą, derėtų jį Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

Z. Vaišvila. JAV pradeda gerbti save, o Lietuva? (17)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

45-asis JAV Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vykdo savo rinkiminius įsipareigojimus. Ne viskas taip paprasta, tačiau tai jau vyksta. JAV Prezidentas atsigręžia, visų pirma, į JAV piliečius ir jų valstybę. Gal ir klysta, tačiau savo žodžio rinkėjams laikosi.

Prezidentas D. Trampas pasirašė įsaką dėl JAV – Meksikos sienos statybos. „Maistream-as“ juokiasi ir tyčiojasi, Meksikos Prezidentas pyksta. Tačiau ir Lietuvos politikai turėtų susimąstyti, kodėl JAV Prezidentas tai daro. Metinis JAV užsienio prekybos su Meksika deficitas yra 60 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad daug tarptautinių kompanijų Meksikoje jų pastatytose Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Pasirodo, vaikus galima užmušti, tai neuždrausta? (6)

Juozas Dapšauskas | penki.lt nuotr.

Skaudūs įvykiai Kėdainiuose vėl atvėrė žaizdą ir manipuliacijas smurto prieš vaikus tema. Kai kurie veiksmai, politikų, apžvalgininkų, žinomų visuomenės  veikėjų pasisakymai kai kada yra paprasčiausiai nekorektiški.

Būtina matyti visumą: šiandien smurtas bet kokios formos yra draudžiamas. Tai yra kriminalinis nusikaltimas. Jei ne, nesuprantu, kam sulaikė tuos du įtariamuosius, jei dar nėra priimtas įstatymas (mat neva buvo neatsakingai vilkinamas), juk tai ne nusikaltimas?

Nepateisinama, kad kai kas tokiomis manipuliacijomis sau nesąžiningai kraunasi politinį Skaityti toliau

M. Kundrotas. Su kuo kovojama – su smurtu ar su šeima? (23)

Dovilė Šakalienė | Alkas.lt koliažas

Šiurpi tragedija Kėdainiuose. Dar vienas pražudytas vaikas. Mirtinai sumuštas šeimoje. Tokių įvykių akivaizdoje sunku valdyti jausmus, o vis dėlto kaip tik tokiais atvejais ypač būtina įjungti blaivų protą. Antraip lengva pasiklysti, o kai kas jau bando žaisti žmonių jautrumu, stumdami savus politinius, ideologinius ir net verslo interesus.

Įaudrintoje atmosferoje pasipylė agitacija už dviejų Seimo narių siūlomą Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakciją, o taip pat – kaltinimai septyniems Seimo nariams, siūlantiems kitą jo redakciją. Nepritari tam tikram redakcijos variantui, reiškia, prieštarauji vaiko teisėms, jo apsaugai nuo smurto, Skaityti toliau

I. Dapšauskė. Kaip užauginti sveiką ir kūrybingą vaiką gamtoje? (video, nuotraukos) (0)

Ieva Dapšauskė | VšĮ „Tėvystės centras“ nuotr.

Tikriausiai visi tėvai stengiasi, kad jų vaikai nesirgtų, būtų laimingi, tačiau padėtis tokia, kad ypač mažamečių vaikų tėvai dažnai turi rūpesčių dėl vaikų sezoninių ligų, tėvams sutrikdomas darbo grafikas.

Visi epidemiologai sutinka, kad virusai labiausiai telkiasi uždaroje aplinkoje, o lauke tikimybė pasigauti kokį užkratą ženkliai mažėja. Vaikų sveikata priklauso pirmiausia nuo dvasinės ir psichinės atmosferos artimoje (šeimoje, ugdymo įstaigoje) aplinkoje. Kaip ir suaugusiems, taip pat ir vaikams labai svarbi sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grynas oras. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Apie Pašaminės kaimo gyventojų pravardes (10)

Pašaminės kaimo jaunimas, 1926 m. | P. Šimkavičiaus asmeninio albumo nuotr.

Pašaminė – tai seniūnaitijos centras Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone, įsikūręs netoli Švento (tarmiškai Švinto) ežero.

Straipsnyje pateikiamos Pašaminės kaimo gyventojų pravardžių vartojimo priežastys ir atsiradimo motyvai. Domėtasi, kaip pravardžiuojami pašaminiškiai ir kodėl pravardžiuojamam žmogui priskirta tokia pravardė.

Dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi (26)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.

Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (29)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

A. Medalinskas. Apie „užvažiuojamąją teisėsaugą“ ir „užvažiuojamąją žiniasklaidą“ (7)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt nuotr.

Istorija su Greta Kildišiene (kaip bevertintumėme šios moters veiksmus) bent man svarbi tuo, kad dar labiau išryškino vis stiprėjančią „užvažiuojamosios žurnalistikos“ tendenciją Lietuvoje. Ji vis dažniau papildo kitą žalingą reiškinį mūsų valstybėje, ypač kalbant apie politinę korupciją, – ,,užvažiuojamąjį teisingumą“.

Įdomu, kaip staiga visiems tapo daug svarbiau G. Kildišienė, o ne, pavyzdžiui, VMI vadovo pašalinimas. Abu šie reiškiniai turi daug panašumų. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar automobilio įsigijimas visada sukelia abejonių? (6)

Rima Baškienė | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Nepasitikėjimo ir abejonių jūra banguoja ir ypač šiuo metu, kai dar vis netyla Gretos Kildišienės automobilio lizingo istorija. Net paprastas automobilio pirkimas bandomas parodyti kaip kriminalas.

Na ir kas, kad automobilis pirktas ne iš kokio nors verslininko įmonės, o iš automobiliais prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės, na ir kas, kad lizingo sutartis  sudaryta su banku, na ir kas, kad atsakingai, net nelaukus 30 d., per kurias privalai deklaruoti šios sutarties sudarymą viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje – deklaruoji per 7 dienas, na ir kas, kad automobilis nėra prabangus (kainuoja 13 tūkst. Eurų) ir yra jau dviejų metų senumo – vis tiek žinių laidose ir Skaityti toliau

I. Ruginienė. Dėl valstybinių miškų reformos iki 3000 žmonių liks gatvėje? (2)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3000 šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo. Blogiausia tai, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus. Jei valdžia nuolat akcentuoja, kad svarbu vystyti regionus ir stabdyti jų tuštėjimą, kodėl pjaunama šaka, ant kurios sėdime? 

Tapęs aplinkos ministru Kęstutis Navickas pradėjo projektuoti itin sparčiai norimą įgyvendinti valstybinių miškų reformą. Jos tikslas – sujungti dabar veikiančias 42 urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę. Pasak ministro ir kitų reformos Skaityti toliau

B. Leonavičius: Lietuviai kolonizuojasi savo noru (3)

Bronius Leonavičius | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Jei sodietį užrištom akim paliktum centrinėje sostinės gatvėje, nuplėšęs raištį vargu ar jis atspėtų kur besąs – svetimžodžiai svetimžodžiai svetimžodžiai. Taip po truputį, po trupinį, nuosekliai metodiškai trinama lietuvio atmintis, ją kompensuojant svetimybių kamšalais.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dailininkas Bronius Leonavičius, pernai lankęsis vietose, kurias drąsiai gali vadinti kraštu su išoperuota atmintim (jo ir dar trijų lietuvių grafikų paroda „Lietuviškosios istorijos takais“ buvo eksponuojama Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, Tilžėje (Sovetske), sako, kad paveldo atžvilgiu Lietuvos politika tokia: viena ranka trinama, kita – saugoma. Klausimas tik, kuri Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Neturėdami kozirių, priešininkai prieš R. Karbauskį metė tūzą. Ar nepaskubėjo? (24)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Praėjusios savaitės pagrindinės žiniasklaidos naujienos vis sukosi apie išperkamąja nuoma įsigyjamą gan prabangų automobilį bei tariamą Klintono ir Levinski lygio romaną. Pradžiai galima pasakyti: iš visų blogybių ir tiesos – netiesos debesies, beliko tik mažas lietutis, kuris pasibaigė griaustiniu prieš dešimtmetį įvykusia bei paviešinta vagyste ir Gretos Kildišienės sprendimu trauktis iš Seimo. Istorija tik dar kartą patvirtino, kad tie blizgučiai, brangios mašinos žmogaus vertės nepadidina, prasmingumo nesuteikia, o laimės – tuo labiau. Tik pridarė visiems bėdų.   

Net prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ši istorija pradeda kenkti Lietuvos Skaityti toliau

N. Goštautaitė-Midtun. Lietuvos ūkis – ant alkoholio pramonės adatos? (6)

Nijolė Goštautaitė-Midtun (Midttun)

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija įregistravo Vyriausybės nutarimo projektą, nesvarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurias pasiūlė visuomeninė iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ ir Seimo praėjusios kadencijos opozicija. Pasiūlė atidėti,  atlikti detalų poveikio vertinimą. Kiekvienam punktui. Ir geležines klumpes sunešioti diegiant kompleksines alkoholio kontrolės priemones.  

2017-01-19 ministerija surengė „interesų grupių“ diskusiją apie alkoholio kontrolę. Sukvietė tikriausiai tik tam, kad vėliau ūkio Skaityti toliau

A. Veryga. Valstybė bus valdoma „griaučių spintose ieškotojų“ rankomis? (14)

Aurelijus Veryga | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Naujas skandalas“, „visi vagys“, „kur profesionalumas“ ir t.t. Puikios antraštės, generuojančios dar puikesnius paspaudimų skaičius ir komentarų kiekį. Manau, kad visuomenė iš tiesų nusipelno žinoti kas ir kaip ne iš skambių antraščių.

Taigi. Taip, aš priėmiau į savo patarėjų komandą žmogų, praeityje (prie maždaug devynerius metus) turėjusį problemų su azartiniais lošimais, kuris sėkmingai tas problemas išsisprendė (Artūrą Mažrimą – Alkas.lt pastaba). Taip, aš priimdamas jį žinojau apie tai ir apie tai nebuvo nuo manęs nuslėpta. Skaityti toliau

Prof. J. Jasaitis: Akademinė visuomenė lieka nustumta nuo strateginių sprendimų formavimo (0)

LMS tarybos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) taryba raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Sauliu Skvernelį siūlydami priemones galinčias padėti sėkmingai įgyvendinti XVII Vyriausybės programos nuostatas apie darnios regionų plėtros būtinybę.

Praėjus pusanto mėnesio nuo šio iniciatyvos nesulaukę deramo valdžios dėmesio mokslininkai kreipėsi į Alkas.lt redakciją prašydami paviešinti jų pasiūlymų turinį.

„Iš Vyriausybės kanclerės gavome tokią keistą padėką „už iniciatyvumą“, pažadą, kad į Skaityti toliau

D. Stancikas. Pareiga (15)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Kai prieš gerą dešimtmetį žmona apsisprendė kovoti prieš neteisėtas statybas (paprasčiau šnekant – korupciją) Kuršių nerijoje, pasiūliau jai prieš tai susirašyti savo ir artimųjų ydas, nuodėmes ir silpnybes, nes visa tai priešininkai panaudos kaip svarbiausią statybų argumentą. Taip pat pasiūliau išvardinti ir savo pliusus, nes priešininkai ir juos pavers minusais. Taip ir nutiko, tik viską dar reikėjo padauginti mažiausiai iš 5 kartų.

Jei užsimoji judinti įtakingųjų turtus, interesus bei keisti valdininkijos gyvenimo būdą, turi būti pasiruošęs stebėjimui per labai storą didinimo stiklą ir – greičiausiai – prarasti gerą vardą. O jei dar sugebi ir laimėti rinkimus, tai vien dėl šios pergalės įsigyji labai daug priešų – jais tapo visi pralaimėjusieji. Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (11)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

G. Kazėnas. Atsakymas A. Kubiliui dėl tautinių bendrijų (audio) (29)

Gediminas Kazėnas | mruni.eu nuotr.

Neseniai zw.lt interneto portale pasirodė Andriaus Kubiliaus interviu, kuriame pasisakoma, kad „lietuviškos partijos“ šiame regione (Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur 2016 m. Seimo rinkimuose bolotiravosi A. Kubilius – Alkas.lt) neturi jokių šansų, „gali persirenginėti kiek nori“, o bandydamos gauti mandatą yra visiškai naivios.

Prisipažinsiu nesitikėjau ir mane asmeniškai labai nustebino ilgamečio politiko toks santykis ir požiūris į šį klausimą. Todėl kaip TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas negaliu nesureaguoti į kai kuriuos teiginius, nes priešingu pripažindamas tuos teiginius turėčiau pasiūlyti partijai išformuoti tuos skyrius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nedalinkime perlų kiaulėms, žurnalistai! (pirmadienio mintys) (23)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio pabaigoje, kai vyko rinkimai į Seimą, Lietuvos žurnalistų sąjunga pateikė keletą klausimų: Kokį vaidmenį jų šurmulyje vaidina žiniasklaida, žurnalistai? Ar tinka žurnalistui aktyviai reikšti savo palankumą vienai ar kitai partijai, juo labiau agituoti balsuoti už vieną ar kitą konkretų asmenį? Kaip žurnalistų bendruomenė turėtų reaguoti, matydama tokius faktus? Tuomet LŽS pakvietė ir mane išsakyti savo nuomonę šiais klausimais, kurie mūsų nedidelėje šalyje kartais tampa labai skausmingi. Jau tada įsižiebusi diskusija apie žiniasklaidos paskirtį gali būti pratęsta.

Manau, kad šios beveik prieš tris mėnesius išdėstytos mintys, kiek pakoreguotos ir Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau