Lietuvos kelias

V. Vasiliauskas. Ar žodžiai „tėvas“ ir „motina“ taps keiksmažodžiai? (16)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Klausimas sveiko proto žmogui skamba pokvailiai, o tikinčiajam – ir šventvagiškai, kaip papiktinimas, prieštaraujantis Dekalogui, kurio ketvirtas įsakymas visiems laikams paskelbė: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Savo ruožtu šį Dievo įsakymą vykdo tie tėvai ir vyresnieji, kurie myli savo vaikus, jais rūpinasi.

Ir vis dėlto šis drastiškas klausimas nėra absurdiškas. Ir visai ne dėl tų išsigimėlių, kurie neverti nei tėvo ir motinos vardo, nei vaikų meilės ir pagarbos. Bet tie sociopatai (kurių negali išvengti nė viena tauta ir visuomenė) tapo Lietuvoje ne sociopatologijos, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ar prezidento Antano Smetonos šeima giedojo sutartines?(audio) (5)

Užulėnio sutartinių giedotojos. Pirma iš kairės - Marija Smetonienė. | Jurgio Dovydaičio nuotr. Lietuvių tautosakos rankraštyno fototeka.

1935-ieji metai. Tautosakos rinkėjas Jurgis Dovydaitis keliauja iš Jonavos į Biržus, ieškodamas dainininkų ir pasakotojų. Jo kelias veda per Užulėnio kaimą Taujėnų valsčiuje – prezidento Antano Smetonos gimtinę. Čia jis aptinka kelias moteris, mokančias giedoti sutartines. Tarp jų ir Mariją Smetonienę. Užulėnyje Dovydaitis užrašo net 50 sutartinių!

Deja, tais laikais tautosakos rinkėjai neturėjo galimybių įrašyti balso. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Apie rinkimus, „puošnias karietas“, konfrontacijas ir dar šį bei tą (3)

Pixabay.com nuotr.

Tiesiogiai apie politiką rašau gana retai. Tam turime pakankamai užkietėjusių profesionalų politologų. Rašau apie priešišką propagandą ir giliuosius propagandos mechanizmus bei technikas. Tačiau kartais būna, kad viena ir kita šiek tiek persipina. Propagandos mokslo srityje tai vadinama „politinės karybos priemonėmis“ (angl: political warfare). Naudojant jas pakankamai išmoningai, tampa įmanoma pasiekti ir kitų manipuliatyvių tikslų: kurti nenatūralias konfrontacijas propagandos „taikiniu“ tapusių valstybių visuomenėse, paveikinėti elektorato nuomones, rinkimų kampanijas ir panašiai. Taigi šįkart pasiryžau parašyti. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Andrius Gaidamavičius apie vandalizmą miškuose (5)

Andrius Gaidamavičius apie vandalizmą miškuose | Alkas.lt nuotr.

Vos tik sumažėjo visuomenės bei žiniasklaidos dėmesys ir medienos verslininkų technika vėl sugrįžo į miškus „atsigriebti“ už trumpą prastovą. Saugomose teritorijose miškai ir vėl kertami. Apie paskutinius įvykius miškuose ir aplink jų kalbamės su gamtininku, žurnalistu bei aktyviu visuomenininku Andriumi Gaidamavičiumi.

Taip pat sužinosite apie tai kaip kiekvienas galite prisidėti prie miškų Skaityti toliau

S. Kocienė. Grėsminga naujiena – ketinama likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką (7)

Lietuvos medicinos biblioteka | Wikipedia.org nuotr.

Iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnybos lapkričio 5 d. išplatinto informacinio pranešimo sužinojome apie pradedamą SAM pavaldžių įstaigų reorganizaciją. Pranešime skelbiama: „…Taip pat planuojama likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką, nes nėra tikslinga turėti vieną žinybinę biblioteką, jei jos vykdomas informacines paslaugas su turimais resursais taip pat gali vykdyti kitos kompleksinės bibliotekos“.  Lapkričio 7 d. šiam pavaldžių įstaigų pertvarkos planui jau pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Už savo vaiką – tobulybės reikalavimas ir 50 Eur išmoka, o už globojamą – 1000 Eur? (7)

Juozas Dapšauskas su atžala | asmeninė nuotr.

Artimiausiu metu bus teikiamos įstatymo pataisos, kurios tikėtina aiškiau apibrėš, kada galima paimti vaikus iš tėvų. Jas rengia Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Rimantas Jonas Dagys, atstovaujantys opoziciją ir poziciją, tad mažai abejonių, kad šie patikslinimai tikrai bus priimti.

Vaikų teisių reforma buvo reikalinga, kad tarnybos būtų sujungtos, turėtų bendras gaires, kada tikrai reikia paimti vaikus ir kritiškai nesaugios aplinkos, kad skirtingose savivaldybėse nebūtų Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II) (9)

Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto (33)

Klaipėdos kraštas 1923-1939 | wikipedia.org nuotr.

Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą rodo atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien neigiamas valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje.

Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose renginiuose, skirtuose Tilžės akto 100-mečiui: šis svarbus 24 Mažosios Lietuvos signatarų Skaityti toliau

R. Cibas. Tapatumo klausimas (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Dviejų kandidatų į prezidentus, Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio akistata Rūtos tv. laidoje buvo įdomi ir neįprastai korektiška. Jie net vienas kitą gyrė. Dar taip nėra buvę. Du iš trijų paskambinusių žiūrovų išreiškė nuomonę, kad jie turėtų būti vienoje komandoje.

Tokia mintis kilo ir man. O su ja ir klausimas, kas juos vienija? Buvo toks pojūtis, kad visi politikai turėtų būti…

Dar Aristotelis apie demokratiją turėjo dvi nuomones. Skaityti toliau

D. Kuolys. Vartau slaptuosius ŠMM protokolus… Replika (1)

Švietimo ir mokslo ministerijos pastatas | Asmeninė nuotr.

Vartau kolegų pasidalytus slaptuosius Švietimo ir mokslo ministerijos protokolus… ir neatsistebiu.

Dar pernai ŠMM paskirstė 7 810 930 eurų konkrečioms ugdymo turinio atnaujinimo priemonėms pirkti! O iki šiol nežino ir negali pasakyti, kodėl ir kaip tą turinį atnaujins – neturi patvirtintų ugdymo turinio atnaujinimo gairių.

Galvoju: argi šie slaptieji ŠMM protokolai, pavadinti 09.2.1-ESFA-V-726 priemonė Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Dėkui Vidmantui Valiušaičiui, kad priminė Salomėjos Nėries gimtadienį. Tačiau… (41)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vidmantas Valiušaitis, kurį, maniau, šiek tiek pažįstu, priminė, kad šiandien sukanka 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904-1945). Anot, V. Valiučaičio, „Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys kas atsitinka naiviems žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje, o nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.“

Tai gal, V. Valiušaiti, pats jau tapai tokiu, kurių, anot paties, „netrūksta tokių nė dabar“? Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka (14)

Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Perskelbiame Vidmanto Valiušaičio lapkričio 17 d. įrašą Feisbuko paskyroje

Lapkričio 14 d. sukanka 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904-1945). Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys kas atsitinka naiviems žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje, o nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.

Čia mano dar senais laikais, kol dar nebuvau išmestas iš aspirantūros už „nelojalumą“ ano meto Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Hibridinio karo lauke: Pagrindinės propagandos rūšys; „Tol, kol jūs išseksite, imsite inkšti, palūšite ir galop…“ arba – sveiki atvykę į psichologinį karą! (XXII) (18)

Pixabay.com nuotr.

Sveiki, gerbiamieji! Smagu pradėti naująjį mūsų antipropagandinio edukacinių straipsnių ciklo sezoną. Nagrinėsime jau šiek tiek kitokias temas, tad naująjį ciklą praminiau: „Hibridinio karo lauke“.

Skubu pasidalinti malonia žinia: antroji monografija baigta! Jau pradėjau ir trečiąją. Ne tokia maloni žinia: finansavimo abiejų monografijų leidybai paieškos tebesitęsia. Ta proga drįsčiau teigti, kad su požiūriais, su kuriais teko susidurti, kad atseit propaganda yra tokie rimti klausimai, kad su antipropaganda reikia palūkėti, asmeniškai aš visgi nesutikčiau. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai (0)

Streikas mokyklose | E.Levin nuotr.

Atrodo, Lietuvoje šią savaitę ničnieko neįvyko, gyvenimas ramiai  sruvena įprasta vaga. Tik Lietuvos vaikai susiduria su iki šiol nežinomu reiškiniu, o jų tėvai – su nemažu kebeliu – kaip prižiūrėti vaikus,nes jiems prasidėjo neplanuotos atostogos, kurios nežinia kada baigsis.  Neterminuotas mokytojų streikas.

Seimo pirmininkas  V.Pranckietis ir vėl praleido progą patylėti. Neseniai visus pralinksminęs komentaru apie plynai kertamą Lietuvos mišką, kad nekertamas medis girioje supūna, Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių! (8)

Labanoro žygis | rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, ypač plynuosius kirtimus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose gamtai ir žmonėms itin svarbiose teritorijose. 1500 žygio dalyvių reikalavimas stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžiai įspūdžio nepadarė.

Praėjus mėnesiui, per kurį buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, giria vėl pilna miško kirtimo technikos ir miškovežių iš Latvijos. Skaityti toliau

D. Kuolys. Iš Kultūros ministerijos slaptųjų protokolų… Replika (6)

Nacionalinė dailės galerija, būsimas M. K. Čiurlionio muziejaus filialas| Efoto lt nuotr.

Iš Kultūros ministerijos slaptųjų protokolų – Lietuvos kultūros „maximizavimo“ planas. 

Kolegos muziejininkai dalijasi Kultūros ministerijos parengta „Nacionalinių muziejų“ reformos schema ir klausia, ką galvoju.
O toji schema rodo: visi Lietuvos muziejai bus sujungti į tris nacionalinius „akropolius“: Istorijos muziejų, M. K. Čiurlionio muziejų, Gamtos ir mokslo muziejų.

Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (64)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Šeimos politikos būtinybė (2)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pranešimas, skaitytas Raudondvaryje, pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.

Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?

Pagal ilgaamžę filosofinę ir politinę tradiciją šeima biologine ir dorovine prasme pagrįstai laikoma visuomenės ląstele. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Kas yra miškas Tau? (video) (3)

Andrejus Gaidamavičius | asmeninė nuotr.

Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.

Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas, toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje „Kada miškas Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

M. Puidokas. Dešimt principų, kaip taisysime vaiko teisių apsaugos klaidas (23)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nors šiomis dienomis būtų sunku rasti piliečių, kurie būtų negirdėję apie pagal norvegišką modelį veikiančios Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos klaidas, tačiau privalau paaiškinti – šiuo metu aktyviai dirbame, skubiai kurdami esminių veikiančio mechanizmo klaidų ir juos įtvirtinusių įstatymų pakeitimų projektus.

Vis dar yra „norvegiško“ modelių gynėjų, kurie bando neigti akivaizdžius faktus. Štai Dovilė Šakalienė neigia Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Mums kyla išnykimo pavojus (video) (39)

Arvydas Juozaitis ir Algis Avižienis | „Iš savo varpinės“ nuotr

Paslapčiomis ir be jokio piliečių pritarimo Lietuvos valdžia ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl migracijos. Pagal jį migracija pradedama laikyti kone žmogaus teise, o valstybės ne tik privalės priimti visus norinčius, tačiau ir užtikrinti visas socialines bei kitas garantijas. Iš esmės bet kokių migrantų priėmimas taps valstybės prievole.

Jau yra aiški JAV, Austrija, Lenkija , Vengrija, Slovakija, Čekija šios globalistų primestos sutarties nepasirašys. Tuo tarpu Lietuvos valdžia ir vėl ruošiasi paminti piliečių valią. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl Europoje veikia skirtingi vaiko teisių apsaugos modeliai? (8)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skirtingose Europos valstybėse egzistuoja vaiko teisių apsaugos modelių įvairovė. Tai nemažai priklauso nuo šalies mentaliteto, kultūros, tradicijų.

Tai, kas yra įprasta Pietų Europos regione, kai kuriose Šiaurės šalyse gali būti vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas, netgi pakankamas vaikui iš tėvų atimti. Pavyzdžiui, Ispanijoje vaikas netgi antausį gali užsidirbti, jei išdykauja prie pietų stalo. Toje šalyje šeimai geros manieros prie stalo tradiciškai yra labai svarbus dalykas, vaikai to mokomi nuo mažens. Bet po tokio sutramdymo vaikas glaudžiamas, bučiuojamas kaip niekur nieko, ir niekas Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

D. Kuolys. Smurtas valstybės vardu – malonė ar Orvelas ir Kafka? (9)

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Seimas priėmė įstatymą – kuriame pirmąsyk Lietuvos istorijoje ne tik uždraustos fizinės bausmės bei visos smurto formos, bet ir numatyta išsami pagalba šeimoms.“ – sako veidaknygėje Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Tačiau jos minimo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrojo straipsnio penktoji dalis skelbia:  „Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.

Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – žmonių partija? (9)

pixabay-com-bezdzionzmogis

Taip nusprendė pasivadinti Tėvinės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Kokią žinutę partija siunčia Lietuvos žmonėms? Tiesą sakant, tokią, kokią Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti elitiniai „konservatoriai“ siuntė jau seniai: kad žmonės, kurie nepriklauso šiai partijai arba nebalsuoja už ją, nėra žmonės.

Jie yra sovietiniai nostalgikai, vatnikai, fašistai, naciai, politiniai beraščiai, kvailiai, debilai, ligoniai, psichopatai – kas tik nori, bet ne žmonės – paprasti, eiliniai ir normalūs. Jei – su labai didele išlyga – juos ir pripažintų žmonėmis, tai tik Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (V) (2)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.

VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:

Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau