Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Lietuvos kelias

G. Landsbergis. Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“ (8)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paskelbė Atvirą laišką valstybės vadovams ir visuomenei , Skelbiame visą šio laiško turinį.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Skaityti toliau

A. Strelčiūnas. Ar parkai, muziejai ir kitos lankytinos vietos Lietuvoje pasiruošę priimti lankytojus savaitgaliais? (1)

Aukštadvario RPD nuotr.

Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Skaityti toliau

Signatarai: Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta? (tiesioginė transliacija) (6)

Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? | Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 5 d. 12.30 val. Seime bus surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta?“

Š.m. rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Ta proga signatarai B. Genzelis, A. Butkevičius ir Z. Vaišvila Lietuvos valdžios klausia, ko siekiama a.a. kardinolą Vincentą Sladkevičių be įrodymų skelbiant buvus slaptu KGB agentu? Kodėl Popiežius Pranciškus pasitinkamas šiuo akibrokštu Romos Katalikų Bažnyčiai? Skaityti toliau

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vietoj alergijos – paskata paminklą statyti (video) (8)

Prezidentė Lukiškių aikštėje | A. Vaišnoro koliažas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisimindama sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusį paminklą Leninui, sako jaučianti „alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie ateitį, o apie praeitį. Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai“, – LRT televizijai Lukiškių aikštėje penktadienį sakė prezidentė.

Kalbėti apie dabartį ir ateitį neminint praeities, labai jau vartotojiška nuostata, juk visa Skaityti toliau

J. Burokas. Atverkime savo širdis žuvusių už tėvynės laisvę pagerbimui ir teisingumui (6)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Reprezentacinėje Lukiškių aikštėje 2018.08.27-31 dienomis įvyko naujos LRT vadovybės  didysis projektas „100 valandų“, skirtas Lietuvos jubiliejui. Viena reprezentacinės aikštės, pagal profesoriaus Gintaro Čaikausko, architektų Kęstučio Akelaičio, Lino Naujokaičio įgyvendinto projekto (sąstingio, okupacijos), dalis buvo užpildyta išmaniais paviljonais, scenomis, stendais, palapinėmis ir kita skoningai įrengta atributika. Kitoje aikštės pusėje, vadinamoje laisvės dalimi, kurioje nutiesti pėsčiųjų takai simbolizuojantys „Gyvybės Skaityti toliau

G. Navaitis. Ką ruošia Lietuvos švietimo sistema? (5)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.

Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems  Skaityti toliau

V. Vižinis. G. Nausėda ir grandiozinis Lietuvos viešosios erdvės FEIKAS (27)

Gitanas Nausėda | Respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Na ką gi.. .pradedu žadėtą savo rašinių ciklą apie apie Gitaną Nausėdą.

I dalis. NETIKĖTOJI. G. Nausėda ir grandiozinis Lietuvos viešosios erdvės FEIKAS.

Nesenai eilinį kartą visais kanalais žibėjo auksu prezidento rinkimų reitingų karalius Gitanas Nausėda, pasitraukęs iš SEB banko su pažadu skelbti savo valią kiek vėliau. Visi suprantame, kad Gitano gyvenime pirmą kartą jo valia taps POLITINIU ĮVYKIU. Iškiliu, jei paskelbs prezidento rinkimams – TAIP, ir ,manyčiau, grandioziniu, jei – NE. Kadangi grandiozinis variantas sveiko proto žmonių atmetamas išsyk… laikas išsikalbėti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ideologijos problema (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pirminė ideologijos problema – tai, kad bet kuri ideologija susiaurina žmogiškąją būtį iki vieno, geriausiu atveju – iki kelių aspektų ir jais bando paaiškinti visą politinę, kultūrinę ar socialinę visumą. Liberalizmas virš visko iškelia laisvę, socializmas – lygybę ir vienybę, nacionalizmas – tautiškumą, o konservatizmas – tradiciją bei rezervuotą požiūrį į pokyčius.

Tiesa, iš šių keturių klasikinių ideologijų konservatizmo atstovai mažiausiai norėtų vartoti žodį „ideologija“. Dėl tam tikrų priežasčių jie tiesiog vengia šios sąvokos ir tam Skaityti toliau

V. Balkūnas. Vakar teko susidurti… Replika (4)

Fotoreporteris Vidmantas Balkūnas | Asmeninė nuotr.

Vakar teko susidurti su rajono paauglių gauja. Nieko naujo turbūt, tačiau kai judi mašina, o ne kojomis, – daug ko nepastebi. Mane tas susidūrimas nustebino. Ir taip gana nemaloniai.

Prie stotelės pastebėjau nepilnamečių susirinkimą. Šūksmai, riksmai. Nežinau, gėrė jie, rūkė ar vartojo. Tačiau praeiviai aplenkdavo nekukliai tą vietą. Ir vėliau kaimynai pasakojo, kad bijo pro čia eiti namo ir suka tolimesniu keliu.

Mano paprašymas išsiskirstyti paveikė skirtingai. Didžioji dalis suprato, kad gal Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui (3)

Estijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmių Laisvės aikštėje tribūna | B. Puzinavičiaus nuotr.

Neretai sakoma, kad estai mus lenkia, pirmauja daugelyje sričių, raginama iš jų pasimokyti, sekti jų pavyzdžiu. Bet tik ne istorinės atminties įamžinimo srityje. Čia estai ir jų sostinė Talinas irgi akivaizdžiai pirmauja, bet Vilnius neseka jo pavyzdžiu ir, sprendžiant iš pastarųjų metų Vilniaus savivaldybės atstovų veiksmų ir pareiškimų, net ir neketina to daryti.

Atrodo, kad mūsų sostinės vadovybei su meru priešakyje ne tik neįdomūs Talino pasiekimai šioje srityje. Jie nelinkę įsiklausyti ir į vietinių aktyvistų, Lietuvos patriotinių organizacijų atstovų nuomonę, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Pagaliau lūžis (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI.

Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė kryžkelė, kurią priėjus visiems Lietuvos politikos tyrinėtojams ir komentatoriams neišvengiamai teks apsispręsti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė (29)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paauglystė – tai laikotarpis, kai žmogus atranda save, atsiribodamas, o dažnai ir susipriešindamas su kitais. Vaikystėje žmogus save suvokia kaip didesnės, bendresnės visumos dalį, pirmiausiai – šeimos. Psichologų teigimu kūdikis ankstyviausioje fazėje apskritai suvokia save kaip vieną esybę su motina. Vėliau savos, atskiros tapatybės suvokimas stiprėja, nors daugeliu atvejų globos, pagalbos, patarimo, išminties tebeieškoma šeimoje, bendruomenėje.

Paauglystėje savivoka ir saviraiška įgauna itin radikalias formas. Paradoksalu, bet kaip tik Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Gerb. Ušacko laiško belaukiant (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Sklinda gandas – kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus žmonėms laiškus rašo. Ir ne gana to, tikisi dar ir atsakymo iš jų sulaukti. Taigi ne šiaip sau rašo…

Pirma mintis: ar ne pigiai rinkėjus nori nupirkti šis kandidatas? Asmeniniai laiškai, beldimasis į duris, ėjimas iš kiemo į kiemą, etc. – ko tik nematėme per daugiau kaip 20 metų Lietuvoje vykusius rinkimus. Kai šie dažniausiai tariami dėmesio rodymai buvo mūsuose naujiena, jie dar galėjo padaryti kažkokį įspūdį, sukelti emociją ar net ašarą išspausti. Dar galėjai vaidinti tikrą ar tariamą žmonių atstovą. Bet po šitiek metų rodyti tokį (apsimestinį) naivumą – ir ką tai galėtų reikšti? Skaityti toliau

A. Zolubas. Komunistinio raugo recidyvas (8)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016 m. birželio 8 d., prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą „Lietuvos neokomunistai, vienykimės!“, kuriame davė aiškų signalą LSDP partijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją.

Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui besąlygiškai pakluso, juolab kad jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Skaityti toliau

I. Ruginienė: Dar ateis nauja didelių asmenybių karta. Sąjūdininkės mintys po 30 metų (0)

Sąjūdis 1988-2018 | Rengėjų nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui jos buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais.

Irena Ruginienė (tuomet Šimanauskaitė), 1988 metais dirbusi Mažeikių 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Skaityti toliau

I. Ruginienė. Kada Vyriausybė stos darbuotojų pusėn? (5)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vykstantis šokis aplink minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymą kitiems metams reikalauja atskiro komentaro. Vyriausybės siūlomas 20 eurų MMA pakėlimas netenkina profesinių sąjungų, kurios siekia, kad ji kiltų 50 – iki 450 eurų. Nors dauguma piliečių mano, jog ir 50 eurų yra gerokai per mažai.

Pernai, kai darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai nusprendė MMA kelti pagal tam tikrą formulę, esą taip išvengiant politikavimo, buvo lengvai atsikvėpta. Deja, pabandžius tą formulę pritaikyti praktiškai, paaiškėjo, kad be politikavimo – niekur. Skaičiais taip pat įmanoma manipuliuoti, ir formulėje kintamuosius galima „įdarbinti“ taip, kad rezultatas būtų toks, Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama (37)

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų. Skaityti toliau

I. Paliulytė. Kerta miškus! (10)

Inesa Paliulytė | Asmeninė nuotr.

Vyriausybė patvirtino absurdišką miško kirtimų normą. Teiginiai nepagrįsti, prieštaraujantys patys sau: „..didėsianti kirtimų norma užtikrins ne tik valstybinių miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, bet ir tinkamą aplinkosauginių bei socialinių funkcijų palaikymą – vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, padės išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą“.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dviguba pilietybė? O kas toliau? (6)

Alkas.lt nuotr.

Teologijoje yra tokia sąvoka: dvivietumas. Tikima, jog žmogus, turintis šią savybę, gali būti dviejose ar net keliose vietose tuo pat metu. Panašu, jog „didesnės Lietuvos“ patriotai tiki, jog šią savybę galima suteikti politinėmis ar teisinėmis priemonėmis. Jie mano, kad Lietuva padidės, kai po pasaulį pasklidę lietuviai ir kitų tautybių Lietuvos išeiviai, esantys kitų šalių piliečiai, gaus Lietuvos pasus.

Tokia politinė ir teisinė pozicija – suteikti dvigubą ar daugybinę pilietybę, kitaip tariant – po kelias pilietybes tam pačiam žmogui – suteikia pagrindo svarstyti ištisą eilę reformų. Jei tas pats žmogus gali būti kelių valstybių pilietis, tą pačią normą galima Skaityti toliau

R. Ereminas. Viešas pasiūlymas Aplinkos ministerijai – atsisakykime kirtimų Ąžuolynuose (4)

Raimundas Ereminas | palangosspc.lt nuotr.

Pilietinė iniciatyva – dėl kirtimų Ąžuolynuose

Miškų reforma jaudina didelę dalį visuomenės. Miškų ateitis yra svarbi aplinkosaugininkams, aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjams ir tiesiog neabejingiems žmonėms.

Vykstant reformai iš įmonės Lietuvos valstybiniai miškai, laukiame teigiamų pokyčių šiose srityse: ekonomikoje – efektyvaus ūkininkavimo, socialinėje – darbuotojų atlyginimai, darbo sauga, kompetencijų kėlimas ir aplinkosaugoje. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (52)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Didžioji atgimusios Lietuvos šviesuolių dalis yra kilusi iš valstiečių. Valstiečiai išsaugojo tautinę lietuvių kultūrą, kuri gulė į 1918 metų vasario 16-tosios Nepriklausomybės pamatus. Kurios dėka mes kalbame lietuviškai ir, tiesą sakant, dėl jos mes esame mes nūdienos Lietuvoje. Tai savaime aiški tiesa, kaip dukart du – keturi.

Deja, nūdienos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tai nebėra savaime aiški tiesa ir nėra dukart du – keturi. Ši sąjunga pasirašė sau tokią rinkimų programą, kad joje atsirado ir dvigubos pilietybės nuostata, kitaip tariant, daugiapilietiškumas, o tiesiai Skaityti toliau

S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas) (3)

Lukas Savickas ir Arnoldas Pikžirnis | FB nuotr.

Slapta aplinkos ministro darbo grupė

Aplinkos ministras 2018-04-26 įsakymu Nr. D1-334 sudarė darbo grupę prekybos mediena tvarkai tobulinti. Pažymėtina kad apie darbo grupės sudarymą nebuvo skelbta viešai, šis ministro įsakymas teisės aktų registro sistemoje nebuvo paskelbtas.

Kodėl ministras tokią svarbų klausimą sprendžia slaptai, kodėl slapstosi? Visada sakiau, kad pagrindinis miškų reformos užsakovų tikslas apriboti konkurenciją ir grupei suinteresuotų asmenų sudaryti išskirtines sąlygas įsigyti medieną iš valstybinių miškų Skaityti toliau

D. Čiužauskas. Neliko vilties pamatyti anūkę (video) (3)

Respublika.lt nuotr.

Aiški pačių aukščiausių valstybės institucijų pozicija praktiškai galutinai palaužė Neringos Venckienės tėvus Laimutę ir Vytautą Andrių Kedžius. Dar kartą išgirdę, kad niekas nesiruošia jiems padėti bent kartą susitikti su nežinia kur esančia anūke, seneliai nuleido rankas. Išvysti mergaitės jie nebesitiki. Kaip ir sulaukti tikrosios Garliavos istorijos atskleidimo.

Praėjusį mėnesį netrukus 80-mečio sulauksiantis V.A.Kedys kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir paprašė padėti sprendžiant klausimą dėl galimybės Skaityti toliau

M. Puidokas. Papildomi klausimai dėl Lietuvos kariuomenę stekenusios R. Juknevičienės brolio veiklos (2)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Seimo narės Rasa Jukneviciene audringa reakcija dėl Seimo narių grupės demokratiško paklausimo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui apie jos brolio Gintaro Urbono verslo ryšius Rusijoje ir NVS šalyse kelia vis daugiau įtarimų, kad įtakinga politikė baiminasi, jog gavus atsakymus gali paaiškėti jai nemaloni tiesa.

Tas paskatino tęsti tyrimą ir suformuoti naujus papildomus klausimus. Tuo siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes. Skaityti toliau

A. Ropolas. Urbanistinio sąvartyno link: Pristatytas Nemuno salos parko projektas (0)

Nemuno salos sutvarkymo projektas (PP), Kaunas. Projektuotojai: „Kauno planas“ ir architektas Gintautas Natkevičius.

Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos pro duris į Mažąją Kauno savivaldybės posėdžių salę telpančių kauniečių.

Ant stendų sukabintos pagrindinės projekto iliustracijos ir brėžiniai. Architektai pasitempę: paruošę išsamų projekto pristatymą – srautų schemos, erdvės organizavimo koncepcijos, puikiai integruoti saloje planuojami nauji objektai, aiškiai ir motyvuotai pagrįsta želdinių tvarkymo idėja, Skaityti toliau

D. Savickaitė. Valdžios sprendimai lyg gatvės mergelės parėdai mainos (1)

Dalia Savickaitė | asmeninė nuotr.

Mokslas sako, kad vyrų ir moterų smegenų pusrutuliai vienodi, tik moterys turi daugiau jungčių tarp jų, todėl esą jų požiūris į pasaulį labiau subalansuotas. Vienas pusrutulis atsako už išorinį gyvenimą, t.y. racionalusis protas, kitas – už emocinį, idealųjį, gal dar kitaip vadinamą fantazijų ir siekiamybių sritį. Mano pase parašyta, kad lytis mot., daktarai to nepaneigia, dar ir dukrą pati išnešiojau: lyg ir turėčiau būti „subalansuota“, nes jungčių tiek, kiek priklauso, bet kodėl taip nesijaučiu? Regis susidėlioji veiklos prioritetus, pasiskaičiuoji pajamas ir išlaidas, o štai triokšt keberiokšt ir ne dėl tavo kaltės sugriūva sustrateguotas statinėlis… Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

G. Burneika. Skirtumai ir panašumai tarp biblinio ir baltų Dievo (video) (40)

Gintaras Burneika | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame religijotyrininko Gintaro Bureneikos paskaitą, perskaitytą Romuvos stovykloje Dvarciškiuose (Švenčionių r.) 2018 m. rugpjūčio 15 Žolynų dieną.

„Šiandien tauta vertybių ir tapatybės kryžkelėje. Krikščionybė, sukompromitavusi deklaruojamas moralines vertybes, užleidžia vietą jos pagimdytai priešpriešai liberalizmui, ateizmui, agnosticizmui. Daugelis Lietuvos žmonių, siejančių krikščionybę su savo tautine tapatybe gręžiasi link savo gelminių baltiškų šaknų, tradicijų ir bando jas derinti su krikščioniškosiomis. Ar jos labai skiriasi? Ar suderinama Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės