Lietuvos kelias

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I) (32)

R. Garuolio nuotr.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, iniciavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai? (video) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą.  Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti. 

Paprastas kriterijus, leidžiantis suprasti, turi ar neturi autorius/sambūris ką reikšmingo ir Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video) (2)

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 50 metų 1967 m. ant Kernavės piliakalnių buvo atkurta Rasos šventė. 1967 ir 1968 m. sovietinės priespaudos metais Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: Ričardas Mironas, Antans Poška, Antanas Danielius, Romualdas Kolonaitis, Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas ir kiti. 1967-ieji laikomi ir žinomo Vilniaus kraštotyrininkų Ramuvos klubo gimimo metais, nors jis įteisintas buvo tiktai 1969 m.

Platų etnokultūrinį judėjimą pradėjusi Ramuva siekė atkurti senuosius tautos papročius Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (19)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (7)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar Prezidentė nepraleido progos patylėti apie alkoholio mažinimo priemones? (4)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio 9 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą: griežtinimo pakeitimus, kurie tikrai yra istoriniai. Formuojasi viso regiono alkoholio vartojimo mažinimo politika ir sprendimai. Šiuo keliu jau eina Estija, sprendimus jau daro Lenkijos valdžia, neabejotinai, kad prie šios politikos prisijungs ir kaimynė Latvija.

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad ir pavienės alkoholio kontrolės priemonės priimtos Lietuvoje paskutiniu metu jau duoda rezultatus, tai pripažįsta pati alkoholio Skaityti toliau

R. Gudaitis. Apie Gedimino kalno tvarkymą Geležinio vilko dantyse (2)

Romas Gudaitis | Asmeninė nuotr.

Atgimimo metais rašėme klausydamiesi tiktai savo širdžių balso, o cenzūra, į mus žiūrėdama, dvėsė ir pakratė kojas. Šiandien rašyti – kam? Visi mes rašome – na ir kas? Prisimenate  Vladą Šimkų, jo autoepigraminę repliką: ,„kur nori –  ten ir kiški“? Be to Premjeras su ministrais klerkais sukruto, užsienio ekspertai moko, milijonai eurų šypsosi, viešųjų ryšių akcija pilnu tempu – ir painiotis bitutėm po sparneliais…

Suku ratus, iš visų pusių suku aplinkui Gedimino kalną, iš tolo, iš arčiau, galvoju apie darymus nedarymus, nelauktai sutinku matote kokį Geležinį, brrr, ir jisai sukalena Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (27)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

A. Černiauskas. Pensijų kaupimo sistema nepalanki moterims ir daugiau uždirbantiems (2)

Artūras Černiauskas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Pensijų kaupimo sistema atgraso tėvus eiti vaiko priežiūros atostogų. Tie, kas ryžtasi karjeroje padaryti pertrauką, senatvėje nukenčia finansiškai. Dažniausiai tai būna moterys.

Nors Lietuvoje nuolat baisimasi emigracijos mastais, sparčiai senėjančia visuomene, nedideliu gimstamumu, vis dar nesusitvarkome savame kieme ir patys aštriname problemą. Netyčia įtvirtinome principą, kad žmonės turi rinktis tarp šeimos ir finansinės gerovės. Pirmiausia galvoje turiu pensijų kaupimo sistemą, kur, pasirodo, tėvų noras kuo ilgiau patiems auginti vaikus, baudžiamas. Jei vaikų šeimoje daugiau – tai gali gerokai „kirsti“ per senatvės pensijos dydį.
Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 19 d. popietę buvo išplatinta žinia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė  įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią valstybinės lietuvių kalbos naudojimo apribojimui oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Vyriausybė pritarė Kirkilo-Kubiliaus įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 siūlančiam leisti Lietuvos piliečių pavardes pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, ir nepritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-471, kuriuo siūloma nelietuviškus asmenvardžius rašyti kitame paso puslapyje, pagrindiniame paso puslapyje išsaugant ir įrašus valstybine kalba. Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (31)

Pixbay.com nuotr.

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (10)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (31)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie rasizmą ir diskriminaciją (video) (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Lietuvos ryto“ laikraščio ir sporto klubo vadovo Gedvydo Vainausko žodžiai per „Lietuvos ryto“ televiziją sukėlė šurmulį visame pasaulyje. Pasirodo, į komandą galima priimti tik du juodaodžius. Ne daugiau. Nes susidaro klanas, trukdantis dirbti visai komandai. Pasisakymas, mažų mažiausiai, atviras klausimams. Jei norima Lietuvos sporto komandą išlaikyti lietuvišką, reiktų taip ir sakyti. Jog daugumą jos narių turi sudaryti Lietuvos piliečiai arba dar griežčiau – etniniai lietuviai. Žinoma, tai irgi sukeltų audrą, bet būtų aiškus principas. Koks gi principas išsakytas dabar? Kad baltas geresnis už juodą? Skaityti toliau

V. Pilinkienė. Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika? (4)

Vaida Pilinkienė | KTU nuotr.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga?

Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą (6)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Švietimo ir mokslo ministerijos „Trojos arklys“, žlugdantis humanitarines studijų programas (11)

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas

Švietimo ir mokslo viceministro dr. Giedriaus Viliūno raštas valstybiniams universitetams nulėmė tai, kad nutraukiamas priėmimas į kai kurias, iki tol mažesnį studentų skaičių (6-8) turėjusias humanitarines, socialines ir ugdymo mokslų magistratūros studijų programas, nes šiemet iškelta sąlyga, kad programoje turi būti ne mažiau kaip 12 studentų.

Tai reiškia, kad jei pavyktų surinkti tik 11 stojančiųjų studentų  į programą, priėmimas būtų atšauktas, nors programa dar neseniai buvo akredituota 3 ar 6 metams tos pačios ministerijos. Tokia aukščiausia „kartelė“ minimaliam studentų skaičiui nustatyta Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Gelbėkime Lietuvos pasėlį (1989) (4)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 28 metus, bet taip ir liko neišgirsti ir šiandien tebetinka bene visai taip pat kaip anuomet. Jie akivaizdžiai rodo, kad mes įstrigome „užburtame rate“ ir neišeisime iš jo, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką poetas mums bandė priminti. (Paryškinimai redakcijos.)

Niekada nemaniau, kad mūsų biudžetas toks „girtas“. Žinojau, kad alkoholis labai pelninga prekė, kad jo pagalba valstybė ne sykį tuštino žmogui kišenes (ir ne tik jas), bet kad būtų užplanuota šitokie skaičiai!.. Norėčiau žinoti, kuriame Valstybinio plano komiteto ar Finansų ministerijos kabinete jie gimė, kuo grindžiami, kaip motyvuojami. Aišku, jog tai ne eilinio tarnautojo išmonė. Skaityti toliau

V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje – komentaro vaizdo įrašas.

Rytoj vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai [pirmas rinkimų ratas įvyko birželio 11 d., sekmadieni, – Alkas.lt] yra labai svarbūs Europai ir pasauliui. Numatyti jų baigtį gana lengva. Šie rinkimai tik dar labiau išryškins dabar visame pasaulyje ir ypač ES vykstančius milžiniškus pokyčius. Galima neabejoti, kad vyks ginčas, kaip interpretuoti jų rezultatus. Nesunku numanyti, kad ES vadovai ir vadinamoji pagrindinė žiniasklaida Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi birbynės – vienas tonas (33)

Dvi birbynės – vienas tonas | Alkas.lt koliažas

Pamatęs kaip kūrėsi Tėvynės sąjungos partija, parašiau politinę pasakėčią „Gegutė ir devynbalsė“. Ją 2013 m. rugsėjo 9 d. paskelbė Lietuvos žurnalistų interneto portalas. Ten rašiau:

Lietuvos nedraugų nuostata išeinant pasilikti – realizuojama ne vien per priedangos organizacijas, bet ir per įsiterpimą į demokratinį valstybės valdymą – per partinę sistemą. Kai kurių sąjungų, akcijų, partijų kilmė – ne lietuviška, jos lojalumu Lietuvos valstybei nepasižymi, nes išsirito iš nedraugių kiaušinių, padėtų į Sąjūdžio lizdą.
Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: propagandos taktika; pagrindiniai Putino Rusijos skleidžiamos propagandos mitai (IX) (10)

dailysignal.com nuotr.

Pirmiausia, gerbiamieji, prašau priimti mano atsiprašymą: taip jau susiklostė, kad pagavo mane, lietuvaitę, žvarbūs šiaurės vėjai, ir teko kurį laiką pasirgti. Taip taip, čia, Baltijos šiaurėje, vis dar vėjuota, nors teoriškai jau vasara. Bet, kadangi narsiems nei atšiaurūs vėjai, nei peršalimai nebaisūs (na, gal truputėlį…), vėl, nors autorei karts nuo karto dar nusičiaudint – tęsiame „Propagandos žodyną“.

Šįkart pakalbėsime apie propagandos taktiką ir pagrindinius propagandos mitus, skleidžiamus mūsų (ir Estijos) informacinėje erdvėje. Turiu pasakyti, kad kai kurie mitai Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (95)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

A. Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės (19)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau