Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Lietuvos kelias

J. Dapšauskas. Tik aklas nemato faktų apie konservatorių partijos ir „MG Baltic“ išskirtinę draugystę (video) (9)

Juozas Dapšauskas | Alkas.lt koliažas

Nenustebau, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams neužsimena apie „MG Baltic“ ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ilgalaikę meilę. Juk iš vienuolikos komiteto narių tik keturi priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai, o komitete stiprias pozicijas turi būtent TS-LKD frakcija.

O taip pat nieko neužsimenama ir apie prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį. Sunku Skaityti toliau

A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu (14)

Aušra Papirtienė | O. Posaškovos. nuotr.

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Sąjūdžio trisdešimtmečio misija (10)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“

Nuo tos viltingos pradžios praėjo trisdešimt metų. Ar šis valstybės kūrimo laikotarpis atnešė tuomet puoselėtų vilčių išsipildymą? Dažnai girdimas retorinis klausimas „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“ Skaityti toliau

J. Gafurova. Pasmerkta Lietuvos pilietybė (26)

Alkas.lt nuotr.

Dvigubos pilietybės idėjos taip susuko politikams galvą, kad šie imasi keisti įstatymus. Metų pradžioje užsienio reikalų ministras tikino, kad nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jį valdžia pasiruošusi kartoti. Suprask, kol piliečiai nubalsuos tinkamai. O kad daug kartoti nereikėtų, Seime jau pateiktos Referendumo įstatymo pataisos, nuleidžiančios referendumo kartelę. To ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir neseniai įsikūrusios socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Naujųjų „raudonarmiečių“ maršai per Lietuvą? (35)

Nuo Žaliojo tilto nukeltos visos keturios sovietinės skulptūros | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liūdna stebėti, kai Lietuvoje, tarsi  kokie grybai,  vienas po kito naikinami  iš senesnių laikų  užsilikę meno, architektūros paminklai, kurie, suprantamai,  savu laiku  atspindėjo anų dienų  idėjas, mintis, siekius, lūkesčius. Tie senesni  paminklai Lietuvoje griaunami gaivališkai,  vos ne  „raudonarmietiškai“, kaip ir per „per naktį“ nusprendus – tie ar  anie praeitį atspindintys kūriniai turi būti nugriauti,  jie mums nebereikalingi. Dabar vėl girdisi  naujas dūzgesys apie ketinimą griauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje.

Bet ar  tikrai yra pamatuoti, pilnutinai ir išsamiai apsvarstyti tokie Vilniaus ar ir kitų miestų valdžių sprendimai – griauti, naikinti, šluoti nuo žemės paviršiaus – paleisti į Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau

A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė! (53)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė. Skaityti toliau

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti (42)

Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.

Šiandien, kai artėjame prie Sąjūdžio 30-mečio, dažnai klausiame – kodėl, atkovojus Nepriklausomybę, jo kūrėjų keliai išsiskyrė. „Aš buvau linkęs geriau tapti auka, negu „valgyti“ bendražygius. Daugelis pasirinko būtent valgytojų vaidmenį. Aš turiu galvoje tuos Sąjūdžio radikalus – jie jau tada buvo tapę Sąjūdžio žandarmerija, netgi prokuratūra ir kalėjimu. Turint omeny, kad bet kokia opozicija buvo pavojinga tai Sąjūdžio viršūnei – skelbė „tautos priešais“. Jiems pavojinga atrodė netgi kritika“, – konstatuoja filosofas Arvydas Juozaitis, įspėdamas, jog dabar mums būtina išgyventi Tautai pražūtingą Tėvynės tuštėjimo metą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nemeilė kitokiems ir pakanta gyvybės naikinimui (3)

Šeima | lrv.lt nuotr.

Dalyvaujant kontrakcijoje prieš pirmą Lietuvoje homoseksualistų propagandinę demonstraciją teko išvysti plakatą su užrašu: „Kodėl mano meilė sukelia tau neapykantą?“ Puikus propagandinis teiginys, vertas pagyrimo už profesionalumą. Akcentai sudėlioti taip, kad priešinga pozicija privedama iki absurdo. Bet apmąsčius klausimą į jį atsakyti gana lengva. Todėl, kad tai nėra meilė.

Vienas gražiausių vyriškos draugystės aprašymų – Aleksandro Diuma tėvo keturių muškietininkų trilogija. Šie keturi vyrai išties Skaityti toliau

R. Laimikienė: Pamatėme tikrą valdžios veidą (10)

Laima Laimikienė | S. Žumbio nuotr.

Valdžia kruopščiai ruošiasi referendumui dėl dvigubos pilietybės. Renkama patogi data, sutampanti su prezidento rinkimais, svarstoma referendumą rengti dvi dienas, dėliojamos formuluotės. Tokių kalbų negali ramiai klausytis Rima Laimikienė. Ji – viena iš referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams 2014 m. iniciatorių. Moteris niekada nepamirš, ką teko patirti, kai išdrįso kovoti už Lietuvos žemę. Sistemos girnos jos nesutriuškino, tačiau privertė į tai, kas šiandien vyksta šalyje, pažvelgti kitomis akimis.

– Šiandien girdžiu, kad vėl kalbama apie dvi dienas truksiantį referendumą, kaip buvo per Skaityti toliau

V. Rubavičius. Ar NSGK išvados išvaduos „užvaldytą valstybę“? (7)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Mūsų valstybėje jau senokai įprasta skandalingų burbulų pūtimo politika. Esama įvairių skandalų lygių, visų jų paprasta akimi neįžiūrėsi, tačiau aukščiausiu lygiu vykstančiuose dalyvauja visi pagrindiniai mūsų valstybės vadovų ir institucijų „kabinetai“. Skandalų skandalėlių būta daugybės, tačiau vienos pamokos mūsų politikai taip ir neišmoko – aukštojo lygmens skandalai įtraukia labai daug įtakingų žmonių bei institucijų ir įgauna savo logiką, kurios neįmanoma numanyti. Kitaip tariant, neįmanoma apskaičiuoti visų vieno ar kito institucijos veiksmo pasekmių.

Paskelbtas politinės korupcijos byloje figūruojančio buvusio liberalų lyderio Eligijaus Skaityti toliau

K. Masiulis. Politinis laukas kaista (1)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Artėja rinkimai – tą galima suprasti iš politinių  įvykių, įtampų ir naujienų gausos. Partijos ir politiniai vadovai ir jau pradėjo stumdytis dėl startinių pozicijų su naujai kylančiais lyderiais. Per vieną savaitę išgirdome apie Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Petro Gražulio ir Povilo Urbšio manevrus. Partijų atstovai rungiasi, kas daugiau papils kritikos konkurentams, reputacijos svyruoja, į tai žymiai nervingiau reaguoja reitingai.

Kurie rinkimai svarbiausi?

Nors pagal rangą svarbiausi artėjantys rinkimai yra Prezidento, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Justinas Drovusis (10)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Diena kaip Dievo šypsena

Justinas Marcinkevičius

Prašau atleisti: tautos poetą vadinsiu tik vardu – Justinas. Bendraudamas kreipdavausi į jį kaip ir daugelis – gerbiamas Justinai, tačiau šio rašinio pobūdis reikalauja šiltesnio kreipinio. Tikiuosi, kad jį pateisinsiu.  Skaityti toliau

A. Butkevičius, Z. Vaišvila. Liustracijos komisijos sprendimas – tiesus kelias dėl baudžiamosios bylos LGGRTC iškėlimo (6)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė | KAM nuotr.

Algimanto Urmono vadovaujama tarpžinybinė liustracijos komisija paskelbė sprendimą, kad negalima pripažinti, jog a.a. Saulius Sondeckis ir a.a. Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB. Tokiu būdu Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) apšmeižė mirusius žymius Lietuvos žmones.

Kilus visuotiniam pasipiktinimui, a.a. kardinolą Vincentą Sladkevičių LGGRTC pats pašalino iš š.m. sausio 5 d. www.kgbveikla.lt paskelbto slapta su KGB Skaityti toliau

G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai (35)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liko tik metai kai bus siūloma apsispręsti dėl dvigubos pilietybės, sukurti sąlygas išeiviams iš Lietuvos tapti kitos šalies piliečiais, išsaugant Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jau šiandieną yra galimybė lavinti teisinius gebėjimus ir diskutuoti ką daryti su turinčiu Lietuvos pilietybę Gudijos ar Rusijos piliečiu jei jis kariautų prieš Lietuvos valstybę. Ar jį griežtai bausti kaip Tėvynės išdaviką ar juo humaniškai rūpintis kaip karo belaisviu, kurį gina tarptautinė teisė? Panašių problemėlių, kurių tikimybė gana menka, sugalvojama tikrai Skaityti toliau

S. Birgelis. Punsko krašto lietuvių visuomenės veikėjas Romas Vitkauskas (1953–2018) (video) (III) (0)

Romas Vitkauskas | Asmeninė nuotr.

1991 m. spalio 8 dieną Punske prasidėjo I verslininkų susitikimai, kuriuos organizavo Romo Vitkausko įsteigtas sklaidos centras „Punia“ ir Antano Venslausko įmonė „Balticom“.  Į nedidelį Punsko miestelį sugužėjo daug verslininkų bei įvairių sričių specialistų.

Susitikimų organizatoriai iš pradžių galvojo surengti kelias paskaitas mūsų krašto pradedantiems ir jau sėkmingai rinkoje įsitvirtinusiems verslininkams. Ilgainiui paaiškėjo, kad jos gali būti įdomios Lenkijos ir Lietuvos smulkaus verslo atstovams. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Birželis, vasaros pradžia: Lietuva 1940 m. ir 2018 m. (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Gali būti, kad vienos didelės šalies ambasada Latvių gatvėje anksčiau laiko išėjo vasaros atostogų ir net atkimšo pergalės šampaną, nes tikrai sulauks ordinų už sėkmingiausią operaciją NATO ir Europos Sąjungos šalyje. Nuostabiausia, kad viskas įvyko be tos šalies atstovų pastangų.

Bet tai yra didžiausias meistriškumas nešvarius darbus atlikti svetimomis rankomis: nereikėjo nei trolių, nei fake news, nei išlaidų agentūrai. Viską padarė patys lietuviai. Tobulai – lyg iš natų. T.y. iš KGB vadovėlių. Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II) (33)

Pixabay.com nuotr.

2. Krikščioniškosios doktrinos ontologinis netikrumas

Krikščionybė išvaro žmogų iš jo namų – iškerta iš prigimtinių tautinių šaknų ir pakerta gelminius ryšius su senosios pasaulėjautos archetipais, arba dievais ir jų galiomis (žr. I dalį). Savų papročių, siejančių tautą su jos gamta, gyvenamąja tikrove, išreiškiančių meilę vietai ir teikiančių būties tikrumą, vieton ji bruka svetimus.

Priėmęs krikščionybę žmogus iškrenta iš savo tautos ir tampa Skaityti toliau

R. Adomaitis: Sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas (6)

Regimantas Adomaitis | respublika.lt nuotr.

– Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė? Kaip jūs atėjote į Sąjūdį?

– Aš niekur nėjau. Mane išrinko – net nežinau kas mane pasiūlė, kai Mokslų akademijoje birželio 3 dieną buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Man tik paskui draugai paskambino ir pasakė, ar žinai, kad esi išrinktas į iniciatyvinę grupę – nenustebk, jei tave kvies kokiam nors veiksmui. Žinoma, išrinkimas į šią grupę atitiko visas mano vidines intencijas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą (4)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugelis kolegų dalija visas pasaulėžiūras į juodai baltas diadas. Arba esi nacionalistas, arba tolerastas. Arba katalikas, arba komunistas. Arba ruso/polono/judofilas, arba fobas.

O kas, jei esi nacionalistas, kuris gerbia visas tautas, o savoje tautoje palaiko etninių grupių, religijų, subkultūrų įvairovę? Jei esi protestantas, romuvietis arba katalikas, pripažįstantis istorines savo Bažnyčios klaidas? Jei smerki Vladimiro Putino diktatūrą, bet mielai skaitai Levą Tolstojų? Arba smerki Efraimą Zurofą, bet palaikai Izraelio teisę gyvuoti savo etnoistorinėse žemėse? Pagaliau, jei smerki Armijos Skaityti toliau

M. Puidokas. Kam naudingas laiškas, galėjęs Lietuvai kainuoti beveik 400 milijonų? (6)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Tikriausiai visi esame girdėję posakį „kaip tik diena – taip naujiena“. Būtent šitoks pasakymas geriausiai apibūdina toli gražu ne geriausią šiandieninės Lietuvos situaciją: „MG Baltic“ bylos griausmai, skandalingi sąrašai tų, kurie metų metais galimai darė neleistiną, bet didžiulę įtaką šalies viduje, ir dviprasmiški susirašinėjimai.

Regis, visko tiek daug. Vienok, tai dar ne viskas – ima atrodyti, jog kai kurie tinkamoje vietoje tinkamu laiku parašyti laiškai gali būti Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video) (26)

eurovizijos-nugaletoja-2018-alkas-lt-nuotr

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau

A. Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas (18)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi.

Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja pinigai – sužinosi viską ir valdysi pasaulį arba paspringsi švendrės lapu. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Išpuoliai vis aršėja (14)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Jau tenka susitaikyti su „didelio Lietuvos priešo“ vaidmeniu. Kabutes rašau dėl to, kad pats nesijaučiu esąs Lietuvos priešas – visomis jėgomis stengiuosi palaikyti lietuvybės ir valstybingumo dvasią. Esu įsitikinęs, kad valstybė mūsų tautai yra Dievo dovana, o mes su ta dovana labai jau neatsakingai elgiamės – visiškai negalvojame apie sparčiai menkėjančias valstybinio suvereniteto, taip pat ir lietuvių tautos gyvybinės galios atsargas.

Tačiau kai kurios mūsų specialiosios valstybinės struktūros, o tokių ne viena, tiksliau – kai kurie jose dirbantys pareigūnai mane laiko priešu. O jau kovojant su priešais tinka visos priemonės. Kai Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

Europarl.europa.eu nuotr.

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip kvailutis rengiasi ginti tėvynę (52)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra tokia lietuvių pasaka, kurią ir šiaip verta dažniau prisiminti. Ji vadinasi „Kvailutis“:

Vieną kartą tėvas turėjo sūnelį, jį visi kvailučiu vadino. Išleido vieną dieną tėvas kvailutį pas senelę. Jam sugrįžus, klausia:
– Kvailuti, ką tau davė senelė?
– Ką gi duos? Adatėlę man davė!
– Kur dėjai adatėlę?
– Važiavo žmonės keliu su vežimu šieno, įsikišau į tą šieną adatėlę, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Grybauskaitės valdymo erai paminklą pastatė VSD (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Paskelbus „tulpės“  susirašinėjimą su  Eligijumi Masiuliu ir pradėjus svilti Dalios Grybausksaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu.  Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs  rubuilis  „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai!

Nesunku nuspėti, kieno stalčiuose (kompiuteriuose) ši skandalinga į viešumą išmesta informacija buvo saugoma – taip pat ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Batai Baldai Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės