Pirmadienis, 15 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Žmonės

Z. Vaišvila. Ką Rūta Gajauskaitė pasakytų šiandien?

Zigmas Vaišvila, www.alkas.lt
2026-04-22 22:49:48
278
PERŽIŪROS
2
Rūta Gajauskaitė | G. Beržinsko nuotr.

Rūta Gajauskaitė | G. Beržinsko nuotr.

Kalba, skirta Aukščiausiois tarybos deputatės Rūtos Gajauskaitės (1946-2015) 80-ųjų gimimo metų paminėjimui, pasakyta 2026 04 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje

Nepavydėčiau Seimo nariams, jei principingoji Rūta Gajauskaitė, Aukščiausioje Taryboje atstovavusi Lazdijų rajono rinkėjus, Seimo tribūnoje paaiškintų, ką reiškia Kapčiamiesčio karinio poligono steigimas.

Arba pašokdintų jus, kad nesirūpinama pasisavintais valstybės atkūrimo dokumentais, kad Seimo Pirmininkai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Saulius Skvernelis visą kadenciją bijo dėl to priimti 15 signatarų. Štai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio nuomonė: „Rūta Gajauskaitė teisės mokslų kandidatė ir gamtosaugininkė-kriminologė… Ji sugebėjo vyrišką profesiją pritaikyti patiems moteriškiausiems siekiams įgyvendinti – gyvybės išsaugojimui Žemėje. Aš balsuočiau už ją.“

Ne visiems pakako argumentų ir kantrybės diskutuoti su ja. Rūtos tiesos siekio ir neapykantos melui, neteisybei paragauti teko ir Vytautui Landsbergiui, ir Algirdo Brazausko vadovaujamai partijai. Kodėl su ja buvo sunku susikalbėti? Rūta buvo bekompromisė. Tačiau tik ten, kur ir turėjo tokia būti.

Ji buvo labai jautri, visų pirma, bėdoms ir nelaimėms tų, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos ir paramos – neįgaliesiems, prievarta išsiųstiems ir nukentėjusiems Černobylyje, Afganistane,…. buvusiam „Atgajos“ ekologijos klubo vadovui ir Kauno merui Sauliui Griciui, kuris jo mirties ar žūties 1991 m. gegužę išvakarėse kreipėsi į Rūtą. Ji pasisiūlė padėti jam skubiai nelegaliai prie Lazdijų kirsti Lenkijos sieną. Ji nebijojo, kai to reikėjo.

Saulius paprašė palaukti rytdienos, kad vyktų su šeima. Kitą dieną jo neliko.

Su Rūta susidūriau dar iki Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio. Mokslų akademijoje po „Žemynos“ ekologijos klubo diskusijos su tuomete valdžia ir Ignalinos AE atstovais apie šią AE, Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje, jų slėpimą. Rūta mane užsipuolė, kad nepasakiau dar to, ir to, ir to… Išsikalbėjome.

Kiti mudviejų žingsniai jau buvo bendri. Lietuvos žaliųjų judėjime, Lietuvos žaliojoje partijoje, Sąjūdyje, 1989 m. jos vadovaujamoje pirmojoje Ekologijos ir gamtosaugos katedroje Lietuvoje. Ir Aukščiausioje Taryboje. Ne Atkuriamajame Seime, kurio nebuvo.

Rūta buvo labai kantri, randanti tinkamą žodį, patarianti, atiduodanti paskutinį pinigėlį tam, kam to labai reikėjo, ir tada, kai to reikėjo. Ją reikėjo nors šiek tiek pažinti. Ir suprasti, kad ji buvo pirmos grupės invalidė. Bent šiek tiek daugiau pagarbos jai, jos žinioms ir jos būklei turėjome parodyti visi mes. Ir gydytojas, išsigandęs jai suteikti neatidėliotiną pagalbą paskutiniąją jos naktį.

Tie, kurie su ja nesusikalbėjo, manau, kalti buvo patys. Rūta niekada nesiekė ką nors apgauti ar pergudrauti. Be abejo, ji – moteris. Ir tai jai padėdavo kantriai ir nuosekliai siekti prasmingo tikslo.

Tie, kas ją užsipuldavo, nesusivaldydavo, net nežinodami jos labai sudėtingo gyvenimo, privalėjo suprasti, kad ji moteris, kad jai ir dėl fizinės būklės būdavo neišpasakytai sunku.

Rūtos stiprumas buvo kažkoks antgamtinis. Stiprybės, žinių, netradicinio gydymo ir užsispyrimo dėka ji nežinia kaip atstatė vaikystėje sulaužyto stuburo nutrauktų nervų veikimą. Rūta dalinosi savo žiniomis ir patirtimi su visais. Ne vienas, jau praradęs viltį, net piktos ligos atveju po Rūtos patarimų maloniai nustebindavo ir save, ir medikus, neberadusius ankstesnės paciento ligos diagnozės pėdsakų.

Rūta gimė Kaune pokario metais. Jos tėveliai turėjo nedidelę siuvyklėlę prie Soboro, kurioje ir gyveno. Šias patalpas tvarkydavo moteris, dirbusi šalia buvusioje ligoninėje. Vieną dieną atėjusi iš ligoninės, ji neberado Rūtos tėvelių. Juos ką tik buvo suėmę ir išvežę. Ar dar blogiau kas nutikę. Moteris rado tik kūdikį – Rūtą. Ir tapo Rūtos mama.

Rūta patyrė, ką reiškė ir antrosios mamos sulaikymas Kauno KGB, jos kančia ir tyčiojimasis iš jos, kaip moters. Ši kančia baigėsi „kompromisu“ – moteriškių, kaip sakydavo Rūta, išsikraustymu iš jų būsto, užleidžiant jį kankintojui.

Rūtos mamos, karo metais išgelbėjusios iš geto 12 žydų tautybės berniukų, gyvenimas ir po karo buvo nesibaigiantis voverės bėgimas uždaru ratu. Reikėjo išgyventi, išmaitinti ir užauginti dukreles. Todėl Rūta žinojo ir suprato, ką reiškia kabintis į gyvenimą. Ji žinojo gyvenimo kainą, save atidavė tiems, kuriems labiausiai to reikėjo.

Sudėtingos studijos TSRS prokuratūros institute Maskvoje taip pat vos nesibaigė Rūtai labai blogai. Rūtos Gajauskaitės disertacija „Gamtosauginių įstatymų pažeidimų, sukėlusių atmosferos oro ir vandens užteršimą, kriminologinė charakteristika“ buvo suprasta kaip antitarybinė veikla. Užsistojo ją žydų tautybės vadovė. Gal Dievas taip grąžino Rūtai skolą už Mamos pasiaukojimą ir kančias?

Rūta Gajauskaitė, rinkimų į Aukščiausiąją tarybą plakatas
Rūta Gajauskaitė, rinkimų į Aukščiausiąją tarybą plakatas | archyvinė nuotr.

Rūtą puolė beatodairiškai. Kas tie, kurie dangstėsi jaunimu, pasirašiusiu prašymą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl galimo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo R. Gajauskaitės sudarytame istorinių ir mokslinių straipsnių rinkinyje „Sodoma ir Gomora“?

Frydrichas Nyčė mokė: „Pats lengviausias kelias sugadinti jauną žmogų yra mokyti jį labiau vertinti tuos, kurie mąsto vienodai, negu tuos, kurie mąsto kitaip, negu visi kiti.“ Ar kreipimąsi į prokuratūrą pasirašęs jaunimas skaitė šį straipsnių rinkinį, kuriame paskelbtos šiandien ir Seimo puslapyje skelbiamos „Lietuvių chartos“ mintys? Gal už šio jaunimo nugarų pasislėpusiems nepatiko tai, kad Rūta Gajauskaitė pratarmėje nurodė:

„Viena iš tragiškiausių 1917 metų socialistinės revoliucijos ideologijos sudėtinių dalių buvo asmens demoralizacija per religijos naikinimą ir ateizmo įdiegimą bei seksualumo atskyrimą nuo dorovės. Lytinius santykius supaprastinus iki „stiklinės vandens“ išgėrimo“ teorijos, vienu ypu buvo nubrauktos tūkstantmečiais kurtos tradicijos, suformavusios tikslingas lytinio gyvenimo elgesio normas.

Vienu ypu buvo nubraukti ir to elgesio teisingumo kriterijai – naudingumas visuomenei,  vaiko teisės ir šeimos interesai. …Sekso revoliucijos užuomazgos „stiklinės vandens“ teorijos vardu prasidėjo nuogalių demonstracijomis Raudonojoje aikštėje, skubiu vaikų lopšelių-darželių įkūrimu nesantuokiniams vaikams priglausti, bei specialių įstatymų kūrimu tokiai demoralizacijai įteisinti.“

Kodėl vengta dalykinės diskusijos šiais klausimais? Visų pirma, Seime.

Paskutiniojoje Rūtai Gajauskaitei iškeltoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jos pateiktas kasacinis skundas liko neišnagrinėtas. Neliko Rūtos. Kodėl atkurtos Lietuvos visuomenė tokia žiauri? Šiandien į šį klausimą atsakyti turite jūs, Seimo nariai.

Sutikdama 2015 metus, Rūta Gajauskaitė tvarkėsi archyvą ir, lyg nujausdama savo išėjimą, kolegoms Aukščiausiosios Tarybos deputatams palinkėjo: „Gyvenimas be meilės… neturi jokios prasmės…“

Leiskite baigti Rūtos mums surašytos atmintinės dalimi:

Pati gražiausia diena? Šiandien.
Pats lengviausias dalykas? Suklysti.
Pati didžiausia kliūtis? Baimė.
Pati didžiausia klaida? Nuleisti rankas.
Visų blogybių šaknis? Savanaudiškumas.
Prasmingiausias laiko leidimas? Darbas.
Didžiausias pralaimėjimas? Nusiminimas.
Geriausi mokytojai? Vaikai.
Svarbiausia būtinybė? Bendravimas.
Kas jus daro laimingu? Būti naudingu kitiems.
Didžiausia paslaptis? Mirtis.
Gražiausias iš visų dalykų? Meilė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Rūta Gajauskaitė. In memoriam papildant, 2015-02-03
  2. Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė
  3. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  4. Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“
  5. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  6. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  7. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  8. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  9. Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę
  10. Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video)
  11. E. Klumbys, Z. Vaišvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“
  12. Z. Vaišvila. Kaip politikai Lietuvą įkaite padarė
  13. Z. Vaišvila. Gimęs Vasario 16-ąją
  14. Z. Vaišvila. Kodėl Baltijos kelias – ne valstybės šventė?
  15. A. Vaišvila. Dėl K. Škirpos Atminimo lentos pakabinimo teisėtumo

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Giedrius says:
    2 mėnesiai ago

    Šviesu

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    2 mėnesiai ago

    Ką ir be pridursi . Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gedulo ir vilties diena
Istorija

Kaunas kvietė Gedulo ir vilties dieną prisiminti tremtinių likimus bei puoselėti istorinę atmintį

2026 06 14
Atliekų konteineris
Lietuvoje

Kaune – mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pakeitimai

2026 06 14
Telefonas
Lietuvoje

Dauguma keliautojų ES ir EEE šalyse už mobilųjį ryšį toliau mokės kaip namuose

2026 06 14
1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys
Pilietinė visuomenė

Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

2026 06 14
Z karta
Lietuvoje

Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška – bėda slypi ne žinių trūkume

2026 06 14
Pinigai, taupyklė
Lietuvoje

Juodai dienai lietuviai ruošiasi nepakankamai nuosekliai

2026 06 13
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Tyrimas: tik 5 proc. lietuvių yra apmokyti ir dirba pagal aiškias DI taisykles

2026 06 13
Vaistai
Lietuvoje

Raminamieji vaistai tarp jaunimo tampa vis didesniu iššūkiu

2026 06 13
Jašiūnų dvare skambėjo jaunimo eilės, dainos ir drąsa
Kultūra

Jašiūnų dvare skambėjo jaunimo eilės, dainos ir drąsa

2026 06 13
RRT orientacinis žaidimas „Ryšio 100-metis“
Istorija

Radijo šimtmečio paminėjimui Kaune prasideda RRT orientacinis žaidimas „Ryšio 100-metis“

2026 06 13
Dr. Renata Minkevičiūtė
Astronomija ir kosmonautika

Molėtų observatorijoje: egzoplanetų paslaptys ir pažintis su didžiausiu teleskopu šiaurinėje Europoje

2026 06 13
Kaunas, Taikos prospektas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune mažiausiai žūčių pėsčiųjų perėjose tarp didžiųjų miestų

2026 06 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina (I News) apie Mato, ką rašote klaviatūra: žinovas įspėja apie 8 kartus išaugusią grėsmę
  • +++ apie Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui
  • Vilna apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • P.Skutas apie Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaunas kvietė Gedulo ir vilties dieną prisiminti tremtinių likimus bei puoselėti istorinę atmintį
  • Kaune – mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pakeitimai
  • Esant prie vandens svarbu ne tik mokėti plaukti
  • Nepasterizuotas pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis

Kiti Straipsniai

1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys

Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

2026 06 14
Gabrielė Tuminaitė

Ruošiamasi pristatyti Goldonio trilogiją: rugsėjį VMT – G. Tuminaitės režisuotos I d. premjera

2026 06 14
Kompiuteris

Mato, ką rašote klaviatūra: žinovas įspėja apie 8 kartus išaugusią grėsmę

2026 06 14
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti

2026 06 13
2016-m. Poezijos vakaronė Punske. Šventė prasidėjo prie kun. M. Simonaičio suolelio

S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (II)

2026 06 12
Aurelijus Veryga ir LVŽS politikai

A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?

2026 06 11
Šeima

Seime vyks mokslinė praktinė konferencija apie šeimų būklę Lietuvoje

2026 06 11
Kastytis Braziulis politinės analizės kontekste Lietuvos žemėlapio fone

K. Braziulis. Ar Lietuva pamažu slenka diktatūros link?

2026 06 11
Viešieji užrašai Vilniuje

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2026 06 11
Sekretas | Alkas.lt koliažas

D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą

2026 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina (I News) apie Mato, ką rašote klaviatūra: žinovas įspėja apie 8 kartus išaugusią grėsmę
  • +++ apie Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui
  • Vilna apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • P.Skutas apie Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui
  • AAA apie Gydytojos verdiktas: kodėl pusę jūsų vitaminų galima išmesti
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: skirta 21 stipendija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai