Kokią bepasirinksi valstybės gyvenimo sritį, kur sprendimus priima viešojo sektoriaus darbuotojai, gana dažnai jais siekiama pakenkti pilietinės daugumos interesams. Pavyzdžiui, atsisakymas bendrauti su Baltarusija tuo lygmeniu, kuriuo bendrauja mūsų strateginio partnerio – JAV atstovai, rodo savitą strateginės partnerystės atmetimą. Juk partnerystę ir įrodo ėjimas viena kryptimi. Todėl partnerio pasiūlymus reikėtų vertinti pagal jų teisingumo ir naudingumo mums kriterijus, o ne pagal pavienių mūsų pareigūnų kaprizus, kurie šiandien pateikiami kaip „oficialiosios Lietuvos“ pozicija.
Žmonijos išmintis byloja, kad žmogaus ryšys su žmogumi yra nekvestionuojama vertybė. Tačiau „oficialioji Lietuva“ dalykiškų dialogų su kaimynu vengia kaip velnias kryžiaus. Jeigu nepasitikima trumpoka pastarojo Lietuvos valstybingumo patirtimi, pasitikėkime Biblija. Pavyzdžiui, „Evangelijoje pagal Joną“ rašoma: „Pradžioje buvo Žodis.“ (…) „Visa per jį atsirado, / ir be jo neatsirado nieko, / kas tik yra atsiradę. / Jame buvo gyvybė, / ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.“
Ar tai nereiškia, kad be Žodžio nėra kas gina gyvybę, kas saugo žmones nuo buvimo tamsoje? Žodinio bendravimo, paprastai, vengia patologiniai bailiai arba individai, kurie nusikaltę žmoniškumui. Kodėl mūsų valstybės vardu kuriamas bijančio bendrauti prasižengėlio įvaizdis?
Iš to kyla pagrįstas klausimas, kodėl „oficialiajai Lietuvai“ nereikia žinojimo šviesos? Jeigu nesi prikiaulinęs kaimynui tiek, kad dabar gėda pažiūrėti jam į akis, kodėl reikėtų vengti šalių oficialių pozicijų aiškumo?
Kita vertus, mūsų Konstitucija (25 str. 4 dalis) draudžia reikšti tautinę, religinę ar socialinę neapykantą. Todėl neapykanta reiškiamas požiūris į tuos, kurie kitos tautybės, kitokios religinės pakraipos ar tvarkosi pagal kitokius socialinės sąrangos principus, nesiderina su mūsų Konstitucija.
Žinoma, kad blogai, jog nužmogintais motyvais Rusijai užpuolant Ukrainą, mūsų kaimynė Baltarusija nepasipriešino dėl jos teritorijos panaudojimo šiai teroristinei Rusijos veiklai. Tačiau reikia įvertinti, ar Baltarusija buvo pajėgi atsilaikyti Rusijos spaudimui įvesti savo armiją į jos teritoriją. Juk mes, Lietuva, 1940-aisiais, supratus, kad jėgos labai nelygios, taip pat paklusome sovietų karinei invazijai į Lietuvą.
Bet koks iššūkis, bet kokia situacija, kai dar galima kalbėtis, reikia pasinaudoti žmogaus ryšio su žmogumi galimybe. Vadovautis principu, kad man gerai, kai kitam blogai – kraštutinai nehumaniškas požiūris. Išmintis tokiu požiūriu nesivadovauja. Pagalvokit, „oficialiosios Lietuvos“ atstovai, kokia bendravimo su kaimynais kryptis mūsų tautai yra teisinga, nes tik kelionė teisinga kryptimi suteikia laimės pojūtį.
Čia tipiškas kremlinės-vatnikinės propagandos pavyzdėlis. Tokia tariamai naivi demagogija. Savo principais panaši į tą, kur rusai ukrainiečiams visiškai taikiai ir naiviai priekaištauja: „kodėl jūs priešinatės ir apšaudote į Ukrainą įžengusią rusų kariuomenę užuot draugiškai ją sutikę ir taikiai leidę jai įvykdyti specoperaciją?…“
>jo
Manau, kad LMA aspirantas, teisininkas ir Sąjūdžio suvažiavimo organizacinio komiteto narys Jonas Ivoška yra teisus. Šventu raštu (Evangelija pagal Joną) straipsnyje remiasi jis taipogi drąsiai. Todėl, jei esate vatnikas galimai pats, tai nemanykit, prašau, kad vatnikais yra ir visi. Atsibuskite “jo”, po Perkūnėliais!
Oho! Koks „argumentuotas“ ir „logiškas“ atsakymas į mano pastabą!
Betgi JAV, matyt, netgi nežino, kaip Baltarusija elgiasi su Lietuva: migrantų praleidimas (ar netgi pasiuntimas) pro sieną, balionai, litvinizmas ir t.t… Kuri normali valstybė su tuo sutiktų?
Matyt, JAV nežino, kad Baltarusijos valdžia uždarė paskutines lietuviškas mokyklas dabartinės Baltarusijos teritorijoje- Gervėčių krašte Rimdžiūnuose, Pelesoje, Brėslaujos krašte, taip pat uždarė visas lietuviškas draugijas. Lietuviškai savasčiai ir lietuvių kalbai Baltarusijoje iškilo didžiulis pavojus.Gal gerb. straipsnio autorius imsis žygių šiai padėčiai pakeisti?
>Taigi, skt.
Citata: “Matyt, JAV nežino, kad Baltarusijos valdžia uždarė paskutines lietuviškas mokyklas dabartinės Baltarusijos teritorijoje – Gervėčių krašte, etc.”. Manau, kad su tuo reikia sutikti – JAV apie tai nežino. Juolab kad tikėjimų JAV-ose yra daug ir labai įvairių. Dėkoju.
Bet straipsnio autorius galimai žino- tad tegu keičia padėtį, važiuoja, įtikinėja.aiškina.
Joks modelis nebepadės suvienyti Lietuvos, nes ją į savo rankas perėmė globalistai, tėvynė ten, kur galima daugiau užplėšti pinigo. Kitaip tariant, įsigali visagalis posakis – “Nieko asmeniško, tai tik biznis”, kuris leidžia parduoti ne tik savo tėvynę, senus tėvus, bet ir atsisakyti ateities – vaikų, nes jie per brangiai kainuoja. Globalistinė iškrypėliška politika – tai šokis prie būsimo savo kapo duobės. Ko norime, tą ir turime.
Ar ne apie kalio trašų tranzito atnaujinimą per Lietuvą kalbama ? Gal jį atnaujinus, galimai bus sukurtas kitoks bendrabūvio modelis tautos laimės pojūčiui ?
>Vincas Kalava
Bet, šokis šitas prie būsimo savo kapo, Vincai, tai – šokis “su kardais” (“Šokis su kardais” – muzikinis kūrinys). Išvada: dar ne vakaras, Vincai, dar ne vakaras…
Slapteji priešai ir „senoji aristokratija“: Arielis Maromas apie šešėlinę valdžią:
youtube.com/watch?v=zGlIIYI3jOM