Č. Iškauskas. Lietuvos skaldytojai plūsta į Vilnių

Su Lenkija Lietuva yra artimiausios strateginės partnerės. Ši kaimynystė ypač naudinga abiem šalims, ypač dabar, kai už jų sienų bruzda karingai nusiteikusios Putino ordos. Tai mus dar labiau vienija.

Tačiau vis dar pasitaiko, kad koks marginalas – radikalas (o jų atsiranda abiejose pusėse) blyksteli su savo paistalais, nedraugiškais pareiškimais, istorijos iškraipymais, dar kažkokiomis purvinomis nesąmonėmis. Tai tarsi deguto šaukštas į mūsų dabartinius, gana skaidrius kaimyniškus santykius.

Antai, Europos parlamento narys, politinės partijos „Lenkijos karūnos konfederacijos“ (Konfederacja Korony Polskiej, KKP) vadovas Gžegožas Braunas (Grzegorz Braun) panūdo aplankyti Lietuvą, kai gegužės 1 d. jo partija organizuos savo renginį ne bet kur, o prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Be to turėjęs įvykti ir G. Brauno susitikimas su gyventojais Vilniaus kultūros ir dvasingumo centre, kurį valdo Pranciškonų vienuolynas. Anksčiau „Lenkijos karūnos konfederacija“ pranešė dalyvausianti tradiciniame Vilniuje vyksiančiame šventiniame parade gegužės 2 d., kai yra minima lenkų, gyvenančių užsienyje, diena.

59-rių metų G. Braunas nuo 2019 m. iki 2024 m. buvo Lenkijos parlamento narys, o prieš 11 metų įkurtai „Lenkijos karūnos konfederacijos“ partijai vadovauja nuo 2019 m. Nuo 2024 m. jis yra Europos Parlamento narys. Politikas viešojoje erdvėje apibūdinamas kaip radikalių ir provokuojančių pažiūrų: griežtai kritikuoja Europos Sąjungą, Lenkijos paramą Ukrainai. Politikas pasisako prieš tai, ką jis vadina „Lenkijos ukrainizacija“, prieš Lenkijoje gyvenančius imigrantus ir pabėgėlius iš Ukrainos. Jis taip pat buvo kritikuotas, kai Lenkijos parlamente užgesino žydų religinę žvakę – toks poelgis pavadintas antisemitiniu.

Dar bjauriau skambėjo jo pasisakymai apie Lietuvą. Socialiniame tinkle „X“ politikas pareiškė, jog Lenkijos kariuomenė „neturėtų pakelti nė piršto gindama šią mažą, ištuštėjusią, bjaurią, antilenkišką, bismarkišką, anglosaksišką ir žydišką būtybę, kuri yra Lietuva“. Jis taip pat paragino stabdyti Vilniaus lietuvinimą.

Galima daug rašyti apie jo vadovaujamą KKP grupuotę, kuri, prisidengdama Bažnyčia, išpažįsta ultradešiniąją poziciją, o save G. Braunas laiko Jėzaus Kristaus advokatu Žemėje bei „nukarūnuotu Lenkijos karaliumi“. Lietuva irgi turėjo keletą karalių, bet lenkų politiko prototipas Petras Gražulis toli gražu neprilygsta kolegai iš EP. Mes dar prisimename neįtikėtinus televizijos kadrus, kai šis parlamentaras Lenkijos seime gesintuvu gesino Chanukos žvakes ir ginčijo faktus apie holokaustą…

Neabejotina, kad jo vizitas į Vilnių būtų skirtas lietuvių bei lenkų tautiniam supriešinimui, ES ir Lietuvos politikos kritikai, radikalių lenkų veikėjų, kurių dabar neliko daug, vienijimui. Nebe reikalo sostinės meras Valdas Benkunskas retoriškai klausė: „Jeigu ta mūsų Europa, ta mūsų vertybinė sistema tau nepatinka, kodėl tu taip nori ja naudotis, keliauti laisvai į kitą šalį ir čia turėti platformą skleisti savo nuodus? Ką tu pametei Vilniuje?“.

Dėl G. Brauno kontraversiškų veiksmų ir provokacijų Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į VSD dėl tolimesnių rekomendacijų. Tačiau ši tarnyba pareiškė, kad neturi žvalgybos informacijos apie planuojamo skandalingo lenkų europarlamentaro ir kitų radikalios dešiniosios partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ politikų vizito Vilniuje keliamą grėsmę valstybės saugumui.

G. Brauno kolega EP Dainius Žalimas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį dėl planuojamo Europos Parlamento nario G. Brauno atvykimo į Lietuvą, prašydamas inicijuoti jo įtraukimą į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jo buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šiuo atveju europarlamentaras reikalauja apskritai drausti atvykti į mūsų šalį.

Žinoma, politinio radikalo asmenybė dar nesukuria precedento, kad jis čia suvienys antilietuviškas prolenkiškas ar proputiniškas jėgas. Tačiau dabartinėje geopolitinėje situacijoje jis papildytų Penktosios kolonos gretas, o istoriniu aspektu – primintų lenkų radikalų neseną šūkį „Wilno nasze“, kokių užrašų ant sostinės pastatų dar pripaišoma…

Sakoma, kad gūdžios istorijos luitų stumdyti neverta, tačiau iš atminties kai kas niekaip neišdyla – ne, ne 1920 m. pilsudskinė agresija ir 19 metų užsitęsusi dalies Lietuvos okupacija, net ne lenkų „autonomininkų“ išpuoliai per Lietuvos nepriklausomybės atgimimą, ne „tomaševskininkų“ partiečių nesantaikos kurstymai Vilniaus krašte ar raginimai įvesti tiesioginį Maskvos valdymą…

Gretinant su odioziniu G. Braunu, iš atminties niekaip neišdyla 2009 metai, kai tuometinis (beje, ir dabartinis) Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) televizijos eteryje pareiškė: „Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“. Tada Vilnius pareiškė protestą, bet 2013 m. ministras, atvykęs į Lietuvos sostinę, jau giedojo apie Vilniaus ir Varšuvos draugystę, tačiau vėlgi su sąlyga, kad „reikia, jog Vilnius įvykdytų prieš dvidešimt metų sudarytos Lenkijos-Lietuvos sutarties sąlygas ir ištesėtų senus pažadus“, t. y. „priimtų konkrečius sprendimus lenkų tautinės mažumos atžvilgiu“. Tų metų gruodį R. Sikorskis išgyrė V. Tomaševskį, kad šis su visa LLRA „užima stiprią poziciją, gindamas lenkų bendruomenės teises“.

O 2023 – ųjų metų pavasarį ano ministro misiją pratęsė dabar jau buvęs ir per vykusius Lenkijos Seimo rinkimus premjero posto netekęs Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki), Vilniuje įteikęs valstybinius apdovanojimus dviem aktyviausiems lenkų politikams, kurių vienas, kaip prisimename, tuojau pat po 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, per sovietinę Pergalės dieną, dėvėjo rusišką Georgijaus juostelę, dėl ko buvo supeiktas net Lenkijos Senate…

Sąrašą galima tęsti. Iš kur atsiranda šie purvino elgesio ir bjauraus žodžio meistrai? Kas juos kursto ir jiems už tai moka? Kas juos priglobia čia, Lietuvoje?

Autorius yra politikos apžvalgininkas