Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2021-01-10 11:11:50
7
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

Yra kūrinių, aktualių visam pasauliui. Jų temos – amžinos, problemos – svarbios visiems Žemės gyventojams. Yra kūrinių, kurie pasakoja apie vienos tautos buitį, atspindi tik jai būdingą pasaulėjautą. Tokie kūriniai paprastai neverčiami į kitas kalbas, nes manoma, kad jie nebus įdomūs kitų šalių skaitytojams. Literatūros kritikai, vertindami tokius kūrinius, įvardina kaip nereikšmingus, neturinčius „gelmės“. Jie galėtų būti įdomūs nebent etnografams arba tiems, kurie nori pažinti svetimą kultūrą „iš vidaus“.  Ar verstume į kitas kalbas Žemaitės, Šatrijos Raganos ar Daukanto raštus? Kiek jie būtų įdomūs šių laikų Europos skaitytojui? Nekalbant jau apie kitų žemynų gyventojus, savo kalba, kultūra, tradicijomis ir papročiais dar labiau nutolusius nuo mūsų, lietuvių, pasaulėjautos ir pasaulėžiūros.

Toks „neverčiamas“ į kitas kalbas yra ir airių rašytojas, poetas, žurnalistas Patrikas Kavanas ( Patrick Kavanagh), gyvenęs XX amžiaus pradžioje. Rašytojas gimė Iniskino (Inniskeen) kaime  netoli Karikmakroso (Carrickmackross) miestelio (Monaghan grafystė), sakytum, primenančio senovinį lietuvių bažnytkaimį. Visgi šis pastebėjimas nėra tikslus, nes tuo metu airiai jau daug ką buvo perėmę iš juos pavergusių britų. Šeimoje augo dešimt vaikų, tėvas – batsiuvys, senelis – miestelio mokytojas. Nors šeima gyveno neturtingai, vis tik visi vaikai gavo tam tikrą išsilavinimą: trys dukros tapo medicinos seserimis, sūnus ir dar dvi dukros  mokytojomis, o Patrikas perėmė tėvo amatą – siuvo batus, bet kirbėjo mintis rašyti, papasakoti, ką mato, ką išgyvena.

Zalvarinė lentelė su P.Kavano kūrinių ištraukomis-R.Jasukaitienes nuotr
Žalvarinė lentelė su P.Kavano kūrybos ištrauka | R.Jasukaitienės nuotr.

Pirmieji jo kūrinukai buvo apie gamtą ir kaimo gyvenimą. Įsidrąsinęs pirmuosius kūrinukus  nusiuntė į Dundalko laikraštį. Redaktorius įžvelgė vaikino gabumą vaizdžiai pasakoti, paskatino rašyti ir mokytis.

Savo autobiografijoje P. Kavanas pasakoja, kaip pėsčias (visai kaip mūsų Daukantas) išsiruošė į Dubliną (apie 200 km). Ten mokėsi ir dirbo žurnalistu. Tuo pačiu metu rašė autobiografinį romaną apie airio kelionę per šalį ir per istoriją. Romanas nebuvo palankiai sutiktas, nes jame Patrikas pasakojo apie varganą airių gyvenimą, britų priespaudą, Bulvių marą, dirbtinai sukeltą badą, kuriuo buvo siekiama palaužti airių siekį išsivaduoti iš anglų kolonistų priespaudos. Visgi vėliau, Airijai išsikovojus Nepriklausomybę (dalinę, nes kelios grafystės, taip vadinama Šiaurinė Airija,  ir dabar oficialiai priklauso Didžiajai Britų karalystei), Dubline pagal šį romaną buvo pastatytas spektaklis „Didysis badas“.

Buvęs kalėjimas | R.Jasukaitienės nuotr.
Buvęs kalėjimas | R.Jasukaitienės nuotr.

Kitas Patriko Kavano romanas „Taris Finas“ buvo netgi uždraustas kaip žeminantis airių savigarbą, nes jame pasakojama apie besaikį girtuokliavimą, kitas ydas, kaimiečių tamsumą, prietarų žiaurumą. Iškeltos problemos to meto kritikų buvo suvoktos kaip tautos žeminimas. Tačiau laikui bėgant ir pagal šį romaną buvo sukurta pjesė ir pastatytas spektaklis Dublino teatre. Prieš pat mirtį jį pamatė ir pats kūrinio autorius Patrikas Kavanas. Dabar šis kūrinys yra įtrauktas į mokinių mokymosi programas. Beje, vaikaitė, gyvenanti Airijoje, mane ir supažindino su šio airių rašytojo kūryba.

Savo bendraamžių P.Kavanas dažnai būdavo pavadinamas girtuokliu. Rašytojas mėgo išgerti. Mėgo linksmą kompaniją. Beveik visą gyvenimą nugyveno vienas. Susituokė prieš pat mirtį – vedė draugo seserį. Tuo metu rašytojas sirgo plaučių vėžiu, tačiau ir tuomet nenustojo rašyti ir gerti… Ant kuklaus kryželio, žyminčio rašytojo amžinojo poilsio vietą, užrašyti paties kūrėjo žodžiai: „Pasimelskite už tą, kuris vaikščiojo kalvomis, mylėdamas gyvenimo stebuklus“. 

Varguolių namai (restauruoti) | R.Jasukaitienės nuotr.
Varguolių namai (restauruoti) | R.Jasukaitienės nuotr.

Parašyti šią apybraižą mane paskatino įdomus P. Kavano kūrybos įprasminimas per jo gimtojo miestelio istoriją. Prie išlikusių objektų, kuriuos vaizdžiai aprašė kūrėjas, pritvirtintos nedidukės,  žalvario lentelės su P. Kavano žodžiais-ištraukomis iš autobiografinio romano. Skaitydamas poetiškus teksto gabaliukus susidėlioji vientisą anų laikų miestelio gyvenimą: štai turgaus aikštė, kurioje mykia atvestos parduoti karvės, bliauna avys, kriuksi kiaulės. Prie šios turgaus aikštės glaudžiasi Darbo namai (nelyginant savotiška Darbo birža). Kaimiečiai, atvykę iš aplinkinių kaimelių, laukia pasiūlymų: vienoje pusėje stovi vaikinai ir dairosi į merginas, kitoje gatvės pusėje stovi merginos, atsukusios nugaras į banką (suprask, žvilgčioja į vaikinus). Netoliese tebestovi kalėjimas (tiesa, nebeveikiantis), kuriame buvo laikomi ne tik nusikaltėliai, bet ir tie, kurie neišgalėdavo  susimokėti mokesčių. Toje pat gatvėje tebėra baras, kuriame daugiau nei šimtmetį linksmindavosi atlygį gavę samdiniai ir darbininkai.  Šiurpūs Varguolių namai, į kuriuos po Bulvių maro ir Didžiojo badmečio būdavo apgyvendinami visiškai nuskurdę, neišgalintys susimokėti už trobelę žmonės – našlaičiai vaikai likę be globėjų. Šeimos būdavo išskiriamos, kad „nesidaugintų“, atskiriami ir vaikai… Už Varguolių namo, tuoj už tvoros – benamių kapinės.

Skaudi, dramatiška airių tautos istorija. Norintys ją pažinti, turėtų atidžiai (ir kantriai) skaityti „mažų“, tarsi pasauliui ne itin reikšmingų (todėl ir nepripažintų) rašytojų kūrinius, nes juose atsiskleidžia tikrasis, nepagražintas tautos charakteris, jos savastis. Galbūt šiuose kūriniuose nerasime globalių temų, problemų,  aktualių šiems laikams. Vienok amžinybės atšvaitų aptiksime ir juose. Nes, anot Vydūno, „kiekviena tauta, parėjusi iš Kūrėjo valios, apreiškia ypatingą savo pasaulio supratimą (…) ir įdeda savo sielos-dvasios ypatingumą į pasaulio kitimą“.

Kuo giliau pažįstame kitų tautų  savitumą, tuo atidesni esame savai prigimtinei kultūrai, susiformavusiai per tūkstantmečius. Verta pagarbos tauta, įprasminanti ne tik svarbiausius istorinius įvykius, bet ir istorijos tėkmę, atsispindinčią per kasdieninę buitį. Gal ir vėl ateina tautiškų kūrinių laikas?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas
  2. R. Jasukaitienė. Sakmė apie „plechavičiuką“ Steponą
  3. R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis
  4. R. Jasukaitienė. Neturėjau tėviškės
  5. R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka
  6. R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė
  7. R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią?
  8. R. Jasukaitienė. Bulgarija nusivyliau, kelione – ne
  9. R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje
  10. R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina
  11. R. Jasukaitienė. Gineso alaus – į kalėjimą ?
  12. R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas
  13. R. Jasukaitienė. Medkirty, patausok šitą medį
  14. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  15. R. Jasukaitienė. Įkurta Tarptautinės Ąžuolo draugijos Lietuvos grupė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Išties says:
    4 metai ago

    Nūdienos Lietuvoje savosios lietuviškos kultūros ,ypač muzikinės,atsisakymo apraiškų vis didėja,deja. Tarkim LRT muzikinėse laidose net vaikai, jaunesnioji karta vis dažniau dainuoja angliškai, o ženkli dalis subrendusių vokalistų,kad ir pvz.Justinas Jarutis,ne tik atlieka ,bet ir kuria angliškai.Akademiniame gyvenime sparčiai didėja dėstymo lietuvių kalba atsisakymo pavyzdžių, moksliniai darbai skatinami rašyti angliškai.Geriausi Lietuvos orkestrai – namie ar būdami išvykoje užsienin- atlieka beveik vien nelietuvišką klasikinę muzikinę kūrybą,tiesiog vengia savosios puikiosios klasikos.
    Tad, savųjų tautiškų kūrinių laikas vis atitolina,deja.

    Atsakyti
  2. Ona Voverienė says:
    4 metai ago

    Deja, toks jau mūsų tautos mentalitetas. Baudžiauninko: viskas, kas svetima gerai ir gražu, kas sava blogai ir negražu. Įpratome būti per visokias okupacijas bestuburiais, taip ir lankstomės į visas puses, net ir tiems, kuriems reikėtų duoti į snukį už jų nepadorumą. Bet, kadangi esame bestuburiai taip mums ir atsitinka. Nors… galėtume vaikščioti visi aukštai iškėlę galvas… Reta Europos valstybė gali šiandien didžiuotis turėdama savo valstybės jau beveik 800 metų valstybingumą, ir tiek savo tautos didvyrių, kiek mes turime, kovojusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, žuvusių ir dar gyvų. Kai visa tai žinai, negali nesididžiuoti savo tauta ir savo valstybe. Visose tautose būna jų didvyrių ir netikėlių. Yra tokių ir mūsų tautoje. Tik ne visoms tautoms teko būti kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Ti – nelengvca tautos dalia. Bet lietuviai šitą egzaminą išlaikė. Ir atkūrė savo valstybingumą. Neliko vergais kultūriškai menkesnių okupantų. Todėl ir galime tuo didžiuotis. Ir tą pasakoti savo vaikams, anūkams ir proanūkėliams. O. V., Vilnius, 2020.01.10

    Atsakyti
  3. ŽEMAITIS says:
    4 metai ago

    Keltų tautų atgimimas – įkvėpiantis pavyzdys. Atgimsta airių, valų, škotų gėlų, bretonų (Prancūzija) kalbos.
    Net laikyta mirus konių kalba atgimsta – vis daugiau ir daugiau ją mokančių (žr. https: // en.wikipedia. org/wiki/Cornish_people).
    Girdėjau, kad Vokietijoje ir Lietuvoje yra žmonių, laikančių save prūsais ir mokančių atkurtą prūsų kalbą. Tai puikus pavydžiai.
    Beje, ES politika tai skatina.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Ar tik nereiktų – kad ir mūsų tautininkams – užsiimti ryšių su atgimstančiomis kalbomis/tautomis užmezgimu ir gilinimu – turime mus jungiantį tikslą išsaugoti Ateičiai tas kalbas? O ir moksleivius įtraukus (jei tik rastų tam viskam finansavimą), jiems būtų puikus pavyzdys, kad ir „visame civilizuotame pasauliui” gajūs mūsų tikslai, mūsų mintys artimos, ne visur sėkmingai dygsta globalizmo šabakštynai.
      Jei ŠMM nuo pirmų dienų imtųsi tautiškumą ugdyti, šiandien Lietuvoje visai kita atmosfera vyrautų – juk jau būtų subrendusi ta dvasia auginta karta! O tada, Nepriklausomybės pradžioje, kai mūsų akyse Viltis švietė, tai nebūtų sunku – vaikai irgi ta Viltimi degė.
      Deja, Seime tada nebuvo kam Lietuvos ateitimi rūpintis – vidaus reikalus sprendė –
      Kuo tada Seimas ir politikai buvo užsiėmę, pasakoja jie patys:
      Tema: „Vytautas Landsbergis negali vadintis Lietuvos prezidentu 2020-10-23“ svetainėje „YouTube“ – youtu.be/3K4l1JpZ4bU

      Atsakyti
  4. Rita says:
    4 metai ago

    Patiko

    Atsakyti
  5. Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    Mahatma Gandis, Antanui Poškai, buvo sakęs : “LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ!”
    Ir štai, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, esu įminęs per 50 seniausiųjų kultūrų šaltinių!
    Jų dėka ATRADAU TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS,
    Seniausios Žemėje Lietuvių kalbos dėka pasisekė įminti net ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠĄ” kuriam jau per 450 000 metų!
    Beja, garbioji Lietuvos archeologė MARIJA GIMBUTIENĖ net neįtarę, kad VAKARŲ EUROPOJE,
    ilgą laiką TYRINĖJO LIETUVIŲ PROTĖVIŲ KAPUS!
    PASIRODO, kad, nuo 700 jų m. .p.r.m.e, VAKARŲ EUROPOJE gyveno MŪSŲ PROTĖVIAI KELTAI!
    Tai VOKIEČIŲ istorikas FRIDRIKAS ŠLETĖ praneša knygoje ” KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”!.
    Įdomu ir tai, kad HERODOTAS, ANAIS LAIKAIS, MŪSŲ PROTĖVIUS “KELTAIS” pavadino NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KELTIS – PERSIKELTI – ATSIKELTI!
    Pasirodo, kad MŪSŲ PROTĖVIAI, VIENINTELI PASAULYJE, nuolat ir nuolat stebėdavo gamtoje vykstančius geofizinius procesus. Beja, ne tiktai stebėdavo bet ir FIKSUODAVO kad šią informacija galėtų naudotis ATEINANČIOS KARTOS!
    Taip, seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ne tiktai įminta – kas? kada? ir kodėL? Žemėje vyko, bet ir KAS? KADA? ir KODĖL? VYKS ATEITYJE?
    ŠI INFORMACIJA YRA PRANEŠTA MANO KNYGOSE : “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”!
    Beja, pastarojoje knygoje yra įmintas “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS: kuriam jau per 450 000 metų!
    GARBĖ LIETUVIŲ PROTĖVIAMS!!!!!!

    Atsakyti
  6. Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    Laikas pagerbti Lietuvių protėvį KRIVIŲ KRIVAITĮ VANDENORIŲ, kuris epe “ILIADA” ir “ODISĖJA” PASAULIUI pranešė – : KAS Žemėje VYKO TREČIAJAME TŪKSTANTMETYJE prieš mūsų erą, ir tai, kad 1179 metais, prieš mūsų erą, SPROGO LEGENDINIS TERO – ATLANTO – SANTARINI UGNIKALNIS, kuris ŠALTINIUOSE vis dar MENAMAS KAIP “TROJOS” KARAS!
    Būtina žinoti, kad Krivių Krivaitis Vandenorius, buvo ir ASTRONOMAS ir GEOFIZIKAS ir Hidrologas, ir net
    vulkanologas! Jo komanda, daugel metų stebėjo Viduržemio jūroje esančius vulkanus – Atlanto, Etnos, Vezuvijų, Santarini saloje. Kad tai buvo labai ir labai kvalifikuota gamtos pažinimo komanda, liudija tas faktas, kad šie protėviai, IŠANKSTO buvo pranešę visam VIDURŽEMIO regionui, apie gręsianti didelį pavojų dėl Atlanto – SANTARINĮ ugnikalnio vyksiantį galingą sprogimą.
    Gyventojai rimtai sureagavo į šį perspėjimą. ir po 1179 m. sprogimo, nuostoliai buvo minimalus – Santarini saloje archeologai aptiko tiktai vieną apdegusią kiaulę!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
legacy.pitchengine.com nuotr.

Prieš kelionę nepamirškite tinkamai nuvalyti automobilio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai