Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią?

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2017 11 20 08:43
2
R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią?

????????????????????????????????????

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.
Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R. Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai.Tokia yra Ąžuolyno, pavadinto Tautos Atgimimo vardu, kasdienybė. Ir visai kitokia ji švenčių metu. Ypač daug klegesio, linksmo šurmulio būna per Ąžuolyno dieną, paskutinį balandžio šeštadienį. 1989-ųjų balandis – Ąžuolyno gimimo metai, jo istorijos pradžia. Paskelbus ąžuolyno sodinimo akciją, kurios tikslas buvo palaikyti išsivadavimo Sąjūdį, plūstelėjo žmonės iš visų Lietuvos kraštų, tarsi tokiu būdu norėdami išreikšti savo valią: būti valstybe, būti vieninga tauta, būti laisva tauta!

J.Basanavičiaus namai-muziejus dabar. | R.Jasukaitienės nuotr.
J.Basanavičiaus namai-muziejus dabar. | R.Jasukaitienės nuotr.

Buvęs Bartninkų kolūkio pirmininkas Vladas Markauskas pasakoja: „Su Vilkaviškio rajono valdžia buvo sutarta, kad kolūkis būsimam ąžuolynui atiduos ir paruoš (t.y. suars) 30 ha žemės. Žmonės plūste plūdo, apsodino virš 40-ies ha. Net dalį kolūkiečių arų… Buvo ąžuoliukai kaip rykštukės, o dabar! Gražus ąžuolynas auga.“ Ant Aukuro kalno „Stelmužiukas“ jau dangų remia. Iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugino jį ąžuolų mylėtojas, vienas iš iniciatyvinės grupės narių, visoje Lietuvoje žinomas parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Renku gausiai prikritusias Stelmužiuko giles, šildau delne, grožiuosi jų sveikata ir tvirtybe: ilgaamžiškiausio Lietuvos ąžuolo genai perduoti!

J.Basanavičiaus muziejuje | R.Čėplos nuotr.
J.Basanavičiaus muziejuje | R.Čėplos nuotr.

Renkant vietą Ąžuolynui pirmam į galvą atėjo mintis geografui, a.a. Rimantui Krupickui: kurgi kitur jis turi žaliuoti, jei ne dr.Jono Basanavičiaus, mūsų tautos patriarcho, gimtinėj Ožkabaliuose! Nebeatsiejami tapo J.Basanavičiaus gimtoji sodyba, tapusi memorialiniu muziejumi, ir čia pat ošiantis žaliasis mūsų tautos Panteonas – Tautos Atgimimo Ąžuolynas. Per šiuos Nepriklausomos Lietuvos metus tauta nieko didingesnio ir amžinesnio taip ir nesukūrė. Netyla diskusijos dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje, nėra galutinio sprendimo, kokia skulptūra turėtų atspindėti ir paties J.Basanavičiaus asmenybę bei jo nuopelnus kuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Basanavičynėj degdavo žvakelės

Autobiografijoje Jonas Basanavičius rašė, kad jo protėviai buvę  turtingi ūkininkai, turėję apie 100 margų (60 ha) žemės, laikę net aštuonetą arklių, o tai buvo gana  reta. J.Basanavičiaus tėvai turėjo 40 margų (33 ha) žemės, augino vaismedžių sodą, aliejinė spaudė aliejų apylinkės žmonėms. Gyvenamasis namas, kuriame 1851 metais lapkričio 23-ąją  gimė būsimasis gydytojas ir pirmojo lietuviško laikraščio redaktorius, pastatytas 1832-ais. Ūkį paveldėjo brolis Vincas, vėliau jo vaikai. Užrašuose minima, kad 1867 metais, Jonui mokantis gimnazijoje, tėviškės stuba sudegė, vėliau atstatyta, tačiau 1921 metais sodybą ištiko dar vienas gaisras, tada sudegė visi pastatai, išskyrus gyvenamąjį namą. Vinco Basanavičiaus duktė Konstancija Šmulkštienė 1939 metais parašė prašymą Prezidentui Antanui Smetonai, prašydama padėti suremontuoti Jono Basanavičiaus sodybą. Prezidento sprendimu, buvo planuojama atstatyti naują namą pagal senojo pavyzdį, tačiau atstatymo darbai neprasidėjo – sutrukdė karas. Minima, kad 1975 metais sodyboje dar gyveno Konstancija Šmulkštienė – Jono Basanavičiaus dukterėčia; po 10 metų ten jau niekas nebegyveno, nebeliko nė vieno pastato. Tačiau kiekvienais metais Vasario 16-ąją net ir  apleistoje sodyboje, vietinių gyventojų vadinama Basanavičyne, degdavo žvakelės…

Prie ąžuolo, skirto Prezidentui Antanui Smetonai | A.Kepežėno nuotr.
R. Jasukaitienė prie ąžuolo, skirto Prezidentui Antanui Smetonai | A.Kepežėno nuotr.

1991m., minint Jono Basanavičiaus 140-ąją gimimo sukaktį, buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta patriarcho gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. 1998m. Jono Basanavičiaus gimtinei ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynui suteiktas kultūros paminklo statusas.

Lankydamasis bet kurio įžymaus žmogaus tėviškėje, nejučia dairaisi, akimis ieškodamas, kas galėjo pažadinti kūrėją, tarsi tas „kažkas“ tebepleventų gimtojoje erdvėje, tebeglūdėtų gimtojoje žemėje, sodybos medžiuose, apsamanojusiuose pamatų akmenyse. Nuojauta kužda, kad pirmąjį ir galingiausią impulsą  asmenybė gauna šeimoje, gimtojoje sodyboje… Deja, apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su tėvais neką težinome. Baigęs Lukšių pradinę mokyklą, jis buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. Nuo Ožkabalių tolokai. Tad pirmasis atsiplėšimas nuo gimtosios erdvės įvyko anksti. Ar buvo skausmingas? Tikriausiai. Besimokant gimnazijos (Marijampolės miesto mokykla buvo reorganizuota į klasikinę gimnaziją) ketvirtoje  klasėje, tėvai įkalbinėjo sūnų pereiti mokytis į Seinų kunigų seminariją. Tačiau Jono dvasininko kelias netraukė, jis jau buvo pradėjęs domėtis pasaulietiniais mokslais. Norėjo siekti aukštojo mokslo, bet Vilniaus universitetas tuo metu buvo uždarytas. Nusprendė vykti į Maskvą, kurioje ligi tol nebuvo buvęs. Drąsu, ryžtinga. Tėvai atkalbinėjo, bet pagaliau sutiko, dar ir materialinę paramą suteikė. Tėvų sprendimas buvo išmintingas. Ir toliaregiškas: suteikti savo vaikui apsisprendimo teisę XIX amžiuje buvo retas reiškinys!

Jono Basanavičiaus sodybos atidarymas.1991. lapkričio 23d. | R.Čėplos nuotr.
Jono Basanavičiaus sodybos atidarymas.1991. lapkričio 23d. | R.Čėplos nuotr.

Pirmaisiais metais Maskvoje J.Basanavičius studijuoja istorijos – filosofijos fakultete, klausosi rusų literatūros istorijos, lyginamosios kalbotyros paskaitų. Kodėl po metų pereina studijuoti mediciną? Tikisi gydytoju dirbti savam krašte. O gal kas kita patraukė? Studijų draugai, jų pažiūros? Yra žinoma, kad studijuodamas J.Basanavičius aktyviai dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje. Jo mokslinėms pažiūroms įtakos turėjo mitologinė mokykla, kuri teigė, kad liaudies dainos, tikėjimai, papročiai yra kilę iš pirmykščių mitų, kuriuose dangaus kūnai laikomi dievais. XIX a. antroje pusėje Europoje sparčiai plėtojasi tautinių ir etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros tyrimai, būtent tai lėmė ir tautinės savasties paieškas, išaugusias į tautinių valstybių kūrimąsi.

 J.Basanavičius ir Garliava

Bestudijuodamas Maskvoje, J.Basanavičius susidraugauja su Kaziu Aglinsku, kilusiu nuo Garliavos (Pagirių kaimas). Judviejų draugystė tęsėsi visą gyvenimą. Net ir tuomet, kai J.Basanavičius gyveno Bulgarijoje, ryšį palaiko laiškais: abu bičiuliai užsikrėtę lietuvybės idėja, renka tautosaką, platina lietuvišką spaudą.  Baigęs medicinos studijas, K. Aglinskas grįžta į Lietuvą, atidaro pirmąją lietuvišką vaistinę Garliavoje. Ji tampa ir  savotišku kultūros židiniu, draudžiamos lietuviškos spaudos – „Aušros“, o vėliau ir „Varpo“ –  platinimo centru. Iš prūsų atgabenę spaudą, knygnešiai ją slėpdavo Aglinsko vaistinėje; iš čia ji keliaudavo toliau po visą Lietuvą.

1989 pavasaris. Sodinamas Tautos Atgimimo Ąžuolynas Ožkabaliuose | R.Čėplos nuotr.
1989 pavasaris. Sodinamas Tautos Atgimimo Ąžuolynas Ožkabaliuose | R.Čėplos nuotr.

Inga Stepukonienė savo monografijoje „Garliava. Laikas ir žmonės“ (Kaunas, 2016) pasakoja, kad į Lietuvą sugrįžęs J.Basanavičius pirmiausia skubėdavęs  pas K.Aglinską. Iš Tilžės Nemunu atplaukęs iki Kauno, persėsdavo į jo jau laukiantį fajetoną. Susitikę bičiuliai dalinasi naujienomis, kuria bendros veiklos planus. K.Aglinskas įsitraukia į J.Basanavičiaus suburtą Lietuvių Mokslo draugiją, įneša 200 rublių įnašą, kiek išgalėdamas šelpia. Abu aktyviai dalyvauja Vilniaus lietuvinimo veikloje, kovoja su lenkiškąja Vilniaus vyskupijos hierarhija. Visų veiksmų inspiratorius buvo J.Basanavičius, aktyvus dalyvis ir K.Aglinskas, pasirašęs Memorandumą „Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose“ kartu su Gabrieliumi Landsbergiu, Stasiu Raila, Roku Šliūpu, Petru Vileišiu ir kitais to meto šviesuoliais.

1989 pavasaris. Sodinamas Tautos Atgimimo Ąžuolynas Ožkabaliuose | R.Čėplos nuotr.
1989 pavasaris. Sodinamas Tautos Atgimimo Ąžuolynas Ožkabaliuose | R.Čėplos nuotr.

Viešėdamas pas K. Aglinską Garliavoje, J.Basanavičius domisi vietos tautosaka; iš šių apylinkių užrašė apie 20 tautinių dainų ir raudų, visa tai pristatė 1909m. Vilniuje, Mokslo Draugijos posėdyje, kur demostravo dainų fonografavimą. Zagrados apylinkėse (netoli Garliavos) jis ėmęsis ne tik tautosakos rinkimo, bet ir etnografinių bei archeoliginių tyrinėjimų: pats savo rankomis kasinėjo senąsias Teleičių ir Karkazų kaimų 17-18 a. kapinaites, domėjosi žmonių palaidojimo būdu.

Buvodamas Garliavoje, Basanavičius nuolat gydė ligonius, kurių ateidavo labai daug: jis – pirmasis profesionalus šio krašto lietuvis gydytojas. Laisvu laiku mėgo bendrauti su žmonėmis, užrašinėjo jų pasakojimus. J.Basanavičių domino kiekviena spalvingesnė krašto žmonių istorija, atskleidžianti ne tik jų gyvenimo būdą, bet ir pasaulėjautą.

Ar išsaugosime tautos dvasią?

Apibendrindami galėtume pasakyti, kad J.Basanavičius siekė pažinti Lietuvą, jos žmonių gyvenseną; tam tikra prasme tęsė tai, ką jau buvo pradėjęs Simonas Daukantas. Iš mitologijos, tautosakos, romantizuotos istorijos J.Basanavičius kūrė TAUTINĖS VALSTYBĖS viziją, valstybės, kurios pamatą turėtų sudaryti tautos dvasia. Kiek ši dvasia yra saugoma mūsų dabartinėje valstybėje, atviroje pasauliui? Ar euroskeptikai nėra teisūs, bent iš dalies, būkštaudami, kad šis atvirumas gali ištrinti tautos savitumą, suniveliuoti jos unikalumą? Anot prof. V.Radžvilo, sovietiniai Lietuvos naikintojai teigė, kad „Basanavičiaus Lietuvos projektas buvusi istorinė klaida; Basanavičiaus projektas yra pasenęs ir nebeintelektualus – šitaip jį „demaskuoja“ ir „dekonstruoja“ atėjusi juos pakeisti nauja – dabar jau eurosovietinė tautos  „duobkasių“ karta“. („Vakarų aplinkkeliu – į Rusijos glėbį“. Delfi. 2017.11.16) Retorinis klausimas artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui.

Bebraidydama po Tautos Atgimimo Ąžuolyną, prisirinkau Stelmužiuko gilių, pilnas kišenes. Parvešiu savo mokiniams, prieš pusantrų metų čia, Represijų giraitėje, pasodinusiems ąžuoliuką sovietų nukankintam, Sverdlovsko lageryje 1941-aisiais sušaudytam  Garliavos mokyklos vedėjui Adomui Mitkui atminti. Ąžuolai vis dar sodinami, „stelmužiukai“ auga, išsibarstę po visą Lietuvą, primena dr.Jono Basanavičiaus tautinės valstybės idėjas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas
  2. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  3. R. Jasukaitienė. Neturėjau tėviškės
  4. R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka
  5. R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien
  6. R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė
  7. R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas
  8. Tautos stiprybė glūdi jos pačios syvuose
  9. D. Stancikas. Tautos savisauga
  10. Kviečia Tautinio atgimimo istorijos vakaras ,,Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių”
  11. Be kalbos nėra tautos
  12. Einame genetinio tautos išsigimimo keliu: kodėl lietuviai nebemoka švęsti be alkoholio?
  13. A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
  14. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  15. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  16. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  17. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  18. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui
  19. M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas
  20. Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės
  21. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  22. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  23. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  24. G. Mačiūtė. Daktaras Jonas Basanavičius – kurortologijos pradininkas
  25. J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas
  26. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  27. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  28. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  29. Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio
  30. Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies?

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    3 m. ago

    Ašaras spaudžia veidai 1989 m. nuotraukoje – kiek vilties, kiek tikėjimo, įsitikinimo, kad mes tuoj tuoj susitvarkysime ir žydės mūsų Lietuva – juk mes mokame, gebame, mes darbštūs, sumanūs, dori…

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    3 m. ago

    Derėtų plačiau nušviesti J.Basanavičiaus dalyvavimą ” Vilniaus lietuvinimo veikloje, kovoja su lenkiškąja Vilniaus vyskupijos hierarhija.” Apie jį kaip šių veiksmų inspiratorių, plačiau nušviesti memorandumo „Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose“ atsiradimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos)

Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos)

2021 02 17
Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

2021 02 16
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojais-lrp.lt nuotr.

Pirmoji pora dėkojo nacionalinių premijų laimėtojams: Esate tautos pasididžiavimo žiedas

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1608; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 881; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 808; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 686; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 671; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
  • Ačiū apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Pradedamas kurti filmas apie A. Ramanauską-Vanagą!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai