Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytą Seimo nutarimo pakeitimą, kuriuo siekiama įtvirtinti teisinį pagrindą siųsti į tarptautines jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Šiuo metu numatyta, kad į tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Hormuzo sąsiauryje gali būti siunčiama iki 5 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
„Iranui užminavus ir pradėjus blokuoti Hormūzo sąsiaurį, buvo sutrikdyta tiek Jungtinių Tautų jūros teisės konvencijoje, tiek tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtinta laivybos laisvė sąsiauriais. Laivybos laisvės sutrikdymas lėmė ekonominius iššūkius tarptautiniu mastu, kylančias naftos produktų kainas ir tas pačias ekonomines negandas mes patiriame ir Lietuvoje. Tarptautinėje bendruomenėje imta ieškoti sprendimų užtikrinti laivybos laisvę ir civilinių laivų saugumą“, – Seimo posėdyje sakė krašto apsaugos ministras.
Pasak R. Kauno, priėmus šį pakeitimą būtų sudarytos prielaidos Lietuvai reikšmingai prisidėti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos dėl laivybos laisvės Hormuzo sąsiauryje atkūrimo, JAV vadovaujamo Jūrų laisvės konstrukto, kurio dėmuo bus tarptautinė operacija, skirta laivybos laisvei ir koordinavimui Hormuzo sąsiauryje užtikrinti, kitų tarptautinių iniciatyvų, skirtų laivybos laisvei šiuo sąsiauriu atkurti, kurias remtų ir vykdytų NATO ir Europos šalys.
„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie šios operacijos siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. Šios tarptautinės operacijos būtų nesusijusios su JAV ir Izraelio prieš Iraną vykdoma karine kampanija“, – pabrėžė ministras.
Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 9 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
