Birželio 19 d., penktadienį, 9 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks tarptautinė konferencija „1941 m. Lietuvos sukilimas: tarptautiniai kontekstai“, skirta Birželio sukilimo 85-osioms metinėms.
Konferencijoje bus nagrinėjamos 1941 m. Birželio sukilimo istorinės aplinkybės, jo interpretacijos skirtingais laikotarpiais bei šio įvykio vieta platesniame Rytų ir Vidurio Europos istoriniame kontekste. Renginys suburs istorikus, tyrėjus ir viešosios erdvės dalyvius iš Lietuvos ir užsienio, siekiant akademinės diskusijos pagrindu įvertinti sukilimo reikšmę ir aktualumą šiandien.
Konferencijos moderatorius Seimo narys prof. Valdas Rakutis pabrėžia: „Birželio sukilimas buvo ne izoliuotas Lietuvos vidaus įvykis, o dalis didžiulės geopolitinės krizės, kuri 1941 m. vasarą apėmė visą Rytų ir Vidurio Europą. Todėl šiandien svarbu tyrinėti ne tik tai, kas vyko Kaune ar Vilniuje, bet ir tai, kaip Lietuvos nepriklausomybės siekiai buvo matomi Berlyne, Maskvoje, Londone ir kituose Europos politiniuose centruose. Tik tarptautinis kontekstas leidžia suprasti, kodėl sukilimas tapo vienu dramatiškiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas ir 1941 m. Birželio sukilimo kolegijos vadovas dr. Kostas Ivanauskas.
Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio istorikai bei tyrėjai, kurie aptars Birželio sukilimo naratyvų kaitą, geopolitinius kontekstus ir antisovietinio pasipriešinimo paraleles regione.
Antrojoje konferencijos dalyje vyks apibendrinamoji diskusija „1941 m. sukilimų vieta Rytų ir Vidurio Europos istorijoje“, kurioje dalyvaus politikai, istorikai ir visuomenės veikėjai.
„Pastaraisiais metais viešumoje pasirodo vis daugiau dokumentų, leidžiančių Birželio sukilimą pamatyti ne vien kaip Lietuvos vidaus pasipriešinimo istoriją, bet ir kaip sudėtingą tarptautinį reiškinį. Vokietijos institucijų dokumentai, lietuvių politinių veikėjų memorandumai ir Vakarų šaltiniai rodo, kad Lietuvos nepriklausomybės klausimas 1941 m. buvo svarstomas platesniame Europos karo ir dviejų totalitarinių režimų susidūrimo kontekste. Todėl šios konferencijos tikslas – aptarti sukilimą remiantis šaltiniais ir istorine analize, o ne vėlesniais stereotipais“, – pažymi konferencijos Seime iniciatorius, Seimo narys Audronius Ažubalis.
Renginys skirtas akademinei bendruomenei, politikos formuotojams, studentams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija bei jos tarptautiniais kontekstais.
Tiesioginė transliacija:
UŽSIRAŠYMAS Į KONFERENCIJĄ (iki birželio 17 d.)
Sveikinimai. Tikėkimės, kad ir komunizmas pagaliau bus įvertintas – prilyginant nacizmui.
Keistas vėlimasis į tarptautinių konferencijų kalbas, kai klausimas yra pačios tautos kaip suvereno reikalas – namų darbas, t.y. kai Birželio sukilimo paskelbtą aktą dėl Lietuvos suverenios valstybės atkūrimo ir jos Laikinosios vyriausybės sudarymo reikalinga patvirtinti Seime valstybės teisiniu aktu (ratifikuoti). Istoriniai faktai byloja, kad sukilimas vyko visoje Lietuvoje, taigi jis buvo Tautos kaip suverono teisės subjekto veiksmas. Sukilimo veiksmais buvo užvaldytos valstybės valdymo institucijos, valstybinis radijas ir t.t. Tokiu atveju buvę sovietų netesėti aktai dėl Lietuvos ‘prisijungimo’ prie TSRS prarado teisinę galią pagal tai, kad jie tapo ankstesni už biržliškąjį. Tokiu atveju laikytina, kad Birželio 23 d. Lietuvos valstybė jau buvo atkurta ne tik de jure, bet ir de facto. Tai, kad ją po poros dienų karine jėga užėmė hitlerininkai bei tai kokie įvykiai buvę jiems įvedus savo jarinę valdžią Lietuvoje, sukilėlių Birželio 23 d. priimtų ir per radiją pasauliui paskelbtų dokumentų teisinės galios nekeičia. Tad, jų ratifikavimui Seime teisinių kliūčių nėra. Taigi, Seimo pareiga – Birželio sukilimo 23 d. aktus ratifikuoti, suteikiant jiems valsybės dokumentų ir tarptautinės teisės nustatytą galią.
Tam atlikti jokia tarptautinė konferencija nėra reikalinga, tad jos organizavimas, regis, yra tik tolesnis partinis Tautos ir Valstybės vedžiojimas už nosies, rinkiminis šou, siekiant gelbėti partijos, Seimo, valdžių patriotiškąjį prestižą rinkėjų akyse.
Argi, 1941 m. vasaros geopolitnes krizes tarptautinėse (gal lenkiškose) konferencijose Rakučio istorikai negalėtų aptarinėti po to, kai Seimas Birželio 23 d. Sukilimo priimtus dokumentus ratifikuotų…
Taip, tai panašu į Brazausko Sąjūdžio metu siūlytą Stepas po Stepo, užuot skelbus Nepriklausomybę. Ir į lėtą Sporto rūmų griovimą. Matyt, Centras dar nedavė nurodymo.