Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2016 11 10 13:25
0
R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas
100_6495
Airija | R.Jasukaitienes nuotr.

Per atoslūgį Atlantas atidengia akmenis, bangų mūšos sutrupintus, nugludintus laiko, todėl nebeskaudžius basoms kojoms ir prašalaičio akiai. Tik ne airio sielai… Visa, kas byloja apie tam tikrą ritmą, nuolatinę kaitą, sustyguojančią ne tik gamtos, bet ir žmogaus, visos tautos, netgi visos žmonijos būtį, neapsieina be skausmo. Ši alegoriška įžanga – iš noro paaiškinti,  žodį „macalla“ ir jo prasmės visuotinybę.

Atvykus į Airiją, į savo  vaikaičių gimtinę, maga kuo daugiau pamatyti, pažinti. Kai mano anūkė sako: „Myliu Lietuvą, nes ten gyvena močiutė“, atitariu: „Myliu Airiją, nes ten gyvena mano vaikai ir anūkai“. Šį kartą dukra, belaukdama atvykstančios viešnagėn, nupirko bilietus į Monagano teatre vyksiantį koncertą. Aiškinamės jo pavadinimą: macalla – ne angliškas žodis, tad žodyne jo nerandame. Ir tik iš programėlės paaiškėja, kad „Macalla-2016“ (pažodžiui išvertus – praeities aidas) –  renginiai, vilnijantys per šalį visus  2016-uosius ir  primenantys  airiams  prieš 100 metų per Didžiąją Velykų savaitę vykusias kruvinas kovas, kurios buvo išsivadavimo pradžia. Britų kolonistų  priespauda truko apie 800 metų. Per tą laiką airiai neteko prigimtinės kalbos.

O anot vieno iš kovos vadų, žinomo airių poeto Patriko Pyrso, „šalis be kalbos, tai šalis be sielos“. Tad vienas iš kovotojų  reikalavimų ir  buvo grąžinti tautai kalbą… Po šimto metų airių kalba grįžta į gyvenimą: jos mokoma mokyklose, ją turi mokėti policininkai, mokytojai, kiti valstybės tarnautojai. Tačiau kol kas anglų kalba yra vyraujanti. Kokios panašios visgi Lietuvos ir Airijos kovos dėl gimto žodžio!

Negaliu neprisiminti savo tautos pastangų išsaugoti gimtąją kalbą, o per ją – ir tautišką dvasią.  Negaliu nesididžiuoti mūsų knygnešiais, daraktoriais, paprastomis kaimo moterėlėmis, mokiusiomis savo vaikelius prie ratelio… Ir koks trapus tas mūsų savasties turėjimas dabar, Lietuvai sparčiai nykstant, o su ja – ir vienai iš seniausių pasaulio kalbų…

100_6510
Airija | R.Jasukaitienes nuotr.

Kodėl 1916-ieji tokie svarbūs Airijai? Juk nepriklausoma Airijos respublika buvo paskelbta tik 1921-ais? Kruvinoji Velykų savaitė žymi išsivadavimo pradžią. Nors ir anksčiau airiai ne kartą buvo sukilę prieš pavergėjus, šis, skirtingai nuo ankstesniųjų, buvo ginkluotas. Airių respublikonams pavyko susitelkti ir, pasinaudojus istorinėmis aplinkybėmis (vyko Pirmasis  pasaulinis karas, britai buvo į jį įsitraukę), Didžiąją Velykų savaitę pulti pavergėjus. Sukilimui vadovavo 7 vyrai. Tarp jų – ir minėtasis Patrikas Pyrsas. Britų armija slopinti airių sukilėlių atvyko su daug gausesnėmis pajėgomis, pasitelkė netgi sunkiąją artileriją. Pagrindiniai mūšiai vyko Dubline. Vienam iš  sukilimo vadų Džeimsui Konoliui – sostinėje pastatytas paminklas. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas: apie 3500 airių suimta ir įkalinta, apie 1800 – išsiųsta į darbo stovyklas, o vadams įvykdyta mirties bausmė.

Tačiau net ir po tokių skaudžių represijų tauta nepasidavė. 1918 metais airių partijai, pasivadinusiai Sinn Fein (ji ir dabar tebeveikia), pavyko patekti į Britų parlamentą. Patekusieji paskelbė Airijos nepriklausomybę. Nors britai jos nepripažino, tačiau pajudėjusių ledų nebebuvo galima sulaikyti. 1919 – ais vėl prasidėjo nepriklausomybės kovos, jos tęsėsi iki 1921-ųjų. Tačiau net ir tuomet ne visa Airija tapo laisva. Šiaurinė Airija tebepriklauso Britų karalystei, ten ir dabar plevėsuoja anglų vėliavos, kursuoja jų valiuta, o mokyklose nemokoma airių kalbos… Pogrindyje tebeveikia Airijos respublikonų partija, Belfaste (Šiaurinės Airijos sostinėje) nuolat kibirkščiuoja Airijos respublikonų armijos (sutrumpintai vadinamos IRA) ir britų policijos susidūrimai. Visgi anglai šiuos susirėmimus ir išpuolius linkę įvardinti kaip vietines kovas dėl tikėjimo (airiai-katalikai, anglai-protestantai anglikonai), tačiau tai tėra pretekstas nuslėpti tikruosius airių tikslus.

14885868_10210831984779497_767113786_n2
Airija | R.Jasukaitienes nuotr.

Suskaldytos, o greičiau, padalintos Airijos gyventojai priešiškumo vieni kitiems nejaučia. Nors Šiaurinėje dalyje žmonės gyvena geriau: didesni atlyginimai, mažesnės įvairių prekių kainos (ir šitai nusveria tautinius jausmus), visgi daugelis Airijos gyventojų tebepuoselėja viltį, kad smaragdinė, amžinai žaliuojanti sala kada nors visa sugrįš tikriesiems jos šeimininkams. Manau, kad būtent todėl 1921-ųjų metų Airijos pergalė nelaikoma nei galutine, nei švęstina. (Bet tai – asmeninės mano įžvalgos).

Šitai pajutau sėdėdama „Macalla-2016“ koncerte. Siuitos, skirtos kruvinosios Velykų savaitės įvykiams atminti, autorius ir orkestro dirigentas – Maiklas Runis (Michael Rooney). Tai jaunas, gabus muzikos mokytojas, subūręs 60-ies atlikėjų orkestrą, kuriame skamba ne tik airių mėgstami smuikai, bet ir tautiniu instrumentu vadinamos airiškosios arfos, fleitos, bandžos, akordeonai… Sujungęs profesionalių kompozitorių kūrinius su airių liaudies, M.Runis sukūrė siuitą, persunktą airiška dvasia. Ekrane – išlikusių to meto nuotraukų, atspindinčių varganą airių gyvenimą, maro metus, didžiąją emigraciją, kovas, fragmentai, laiškų nuotrupos… Paskutinėje skaidrėje – 2011metais Dubline, Ramybės sode, prie paminklo žuvusiems airių kovotojams – partizanams pirmą kartą nusilenkia karalienė Elžbieta, taip pripažindama šias kovas buvus teisėtas. Pildosi Patriko Pyrso svajonė (ir reikalavimas) atgaivinti airių kalbą. Siuitos intarpuose aktoriai deklamuoja jo ir kitų airių poetų  eiles airiškai… Šešios siuitos dalys pasakoja apie šios šalies grožį, turtingą dvasinę jos praeitį, apie kovas dėl laisvės. Visa Airijos žemė permirkusi ašraromis, prakaitu, krauju, galbūt todėl ji žaliuoja žiemą vasarą…

100_6505
Airija | R.Jasukaitienes nuotr.

Stebiuosi, kokia mūsų tautai artima šios svetingos šalies praeitis: beveik sutampa išsivadavimo datos, susijusios su Pirmuoju pasauliniu karu, gebėjimas pasinaudoti pavergėjų „nusilpimu“. Tapatus ir mūsų Mažosios Lietuvos, ligi šiol sovietų okupuotos ir nuo šalies atplėštos, likimas. Artėja ir Lietuvos 100-osios Nepriklausomybės metinės. Ar buvusios Sovietų sąjungos vadovai atvyks nusilenkti mūsų laisvės kovotojams? Retorinis klausimas… Galbūt kada nors, po dar vieno šimto metų… jei tik Lietuva iki to laiko nebus išskridusi ten, kur šilčiau…

Kokia jėga, kokia partija imtųsi kovoti už lietuvių tautos išlikimą? O tuo tarpu, kol ne meilė tautai, jos kalbai, o tuščios ambicijos ir nebaudžiamas noras pasipelnyti iš tėvynainių darbo inspiruoja partijas ir jų vadovus („vien tik auksas valdo mus“ – kažkur girdėta?) eiti į rinkimus, Lietuva (pilni lėktuvai jaunų tėvų, mažų vaikelių) skrenda ten, kur gali išgyventi.

100_6518
Airija | R.Jasukaitienes nuotr.

Tomis pirmosiomis lapkričio dienomis, kai Lietuvą merkė šlabdribos, Airijoje rusvai, gelsvai, raudonai tebešvietė visžalių gebenių apraizgyti medžių guotai, kai kur atidengdami padanges remiančias viršukalnes, nelyginant  pliktelėjusius pakaušius glostydami plaukė lengvi debesiukai. Slėniuose ramiai ganėsi avytės, pilkus kelio akmenėlius iš tolo primenančios. Vingiuoti keliukai, vis atsimušantys į jūrą… Juk sala. Graži ji, ta Airijos  žemė, tiek vargo, kančių prityrusi, Maironio žodžiais betariant.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  2. R. Jasukaitienė. Neturėjau tėviškės
  3. R. Jasukaitienė. Čiobreliai žydi ir ant akmens
  4. R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė
  5. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  6. R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
  7. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. Šį vakarą „Init“ TV laidoje „Mūsų praeities beieškant“ – apie baltų kalbą
  10. R. Ragauskaitė. Ąžuolų medus
  11. T.Dirgėla. Pamąstymai paskutinįjį vasaros vakarą
  12. Nesulaužęs žalio lapo priesaikos
  13. L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą
  14. R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos
  15. A. Pupkis. Iš pupkininkų gyvenimo istorijų
  16. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą | vlkk.lt nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

2022 12 19
Kviečia „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“ | Čiurliono namų archyvo nuotr.

Kviečia „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“

2022 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Verslas | plcc.lt nuotr.
Lietuvoje

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Kęstutis apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą
  • Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa
  • Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
2
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio ambasadoriaus...

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 15
2
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

„Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“- rašė Ieva Simonaitytė, aktyvi kovotoja , kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

by daiva
2023 01 10
3
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Kęstutis apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

Kitas straipsnis
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

V. Sinica. Nebijokite Trampo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai