Pirmadienis, 22 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

Kęstutis K. Urba, www.alkas.lt
2026-06-01 19:22:05
1.3k
PERŽIŪROS
93
LRT studija, šaltibarščių dubuo ir simbolinis perspėjimas apie kultūros nustūmimą į šalį

Šaltibarščių kultūros laikai | Alkas.lt koliažas

Paskutinę pavasario dieną Vilniuje prie Baltojo tilto praūžė dosniai televizijų studijose komentuotas „Šaltibarščių festivalis“ į kurį priskrido net ieškančių nematytų pramogų bei skonių užsieniečių.

Sostinė skaičiuoja turistines pajamas, prospekte atitinkamos spalvos kilimėliai prie kavinių mindžiojami tos pačios spalvos sportbačiais, gausios reklaminės iškabos. Smalsuoliai gavo neregėtų vaizdų, kai kas ir spalvingų nučiuožimo į putas adrenalino,  o prekybininkai, pardavinėję indą nacionalinio patiekalo po 4 – 8 eurus, trina rankas dėl gražių pelnų.

Ne paslaptis, kad lietuvis mėgsta skaniai pavalgyti, kulinariniam paveldui Lietuvoje skiriamas nemenkas dėmesys, juo gali pasigirti ir vieni kiti atkurtų dvarų rūmai, tad šis keistokas renginys tik praplėtė žiemos galo stintų skanavimų Palangoje bei žuvienių, didžkukulių, blynų  kepimų atitinkamuose sambūriuose  bei renginių su varžybomis – kurie skaniausi, geografiją.

Nesu tokių naujoviškų pastaraisiais dešimtmečiais besiplėtojančių nuo atsivežtų iš užsienio alaus švenčių vyksmų nei šalininku, nei priešu – žmonėms reikia ir papramogauti, paskanauti bei pajuokauti, tačiau yra keletas svarbių momentų, verčiančių susimąstyti: kokį šalies įvaizdį formuojame, kokio prasmingumo televiziniai orientyrai peršami visuomenei masinės kultūros sferoje, juolab visai kuklučiu virstantis kultinis lyriško žodžio  mylėtojams skirto festivalio „Poezijos pavasario“ baigiamasis renginys tą pačią paskutinę pavasario dieną jau kelinti metai nebuvo transliuotas LRT Kultūros kanalu.

Panašaus nedėmesingo likimo dešimtmečiais susilaukė ir gražiai sostinės gatvėmis bei salėmis nuvilnijęs festivalis „Skamba skamba kankliai“, nors LRT save pristatinėjo informaciniu jo rėmėju.

Pavasarinė statistika, turbūt, tokia: šaltibarščiai sutraukė gal dešimtį tūkstančių miestelėnų, baigiamasis skambėjusių kanklių ir kitokių liaudiškų instrumentų koncertas Bernardinų sode – šimtus, tarp kurių dauguma – garbaus amžiaus žilagalviai,  o baigiamasis poezijos šventės – tiek kiek telpa Šv. Kotrynos bažnyčios salėje.

Tiesa, dar būta ir transliavimo youtube kanalais, tačiau bent jau pernai, baigiamojo poetinio žodžio šventės skanavimui, jame lankėsi tik aštuonios dešimtys e-užklydėlių, o ir pats LRT youtube poezijos šventės archyvinis aruodas labai jau seklus.

Todėl, atskirus poetinių švenčių – 2026 skirtingiausios trukmės reportažus internete iš Klaipėdos, Telšių, Kelmės, Vilkaviškio, Utenos, Alytaus ir iš kitur jau belieka laikyti kultūrinės rezistencijos, nukreiptos prieš  LRT politiką, apraiška.

Šios prioritetai yra akivaizdūs – pastarąjį sekmadienį pagrindiniai LRT kanalai buvo skirti Deimantinės lygos lengvosios atletikos varžyboms iš Rabato bei baigiamosioms pasaulio ledo ritulio čempionato kovoms dėl medalių iš Ciuricho, kuriose stumdėsi ir trankė prie čiuožyklos bortų vieni kitus šveicarų, suomių, kanadiečių ir dar kažkurios valstybės muskulingi vyrai.

Tą 17-ą valandą, kurią prasidėjo baigiamasis poezijos vakaras, LRT I kanalas rodė prastoko, pigaus skoningumo vakarą su Audrium Giržadu“ ir Viačeslavu. Minėta kiaulės koja, eurovizinės personos vestuviniai nutikimai, reiškėsi lenktynininkas Rokas Baciuška, vienas garsiausių Lietuvos virtuvės šefų su knyga „Mėsavalgiai“.

Pagal laiką buvo tik pavakarė, todėl tokią laidą, prieš kurią vėl nieko itin tokio neturiu, ir reikia rodyti nuo 22-os valandos. Gi sekmadienį LRT I kanalas baigė anglišku siaubo „28 valandos po“, nors pietums baisių istorijų gurmanams buvo pasiūlyta dvi kino filmo  „Maribu žmogžudysčių klubas“ dalys.

Gerai, kad nors „Sidabrinei gervei“ radosi laiko. II kanalas poetikos laiku rodė minėtą ledo ritulį dėl III vietos, po to buvo pusvalandis plaukikui Danui Rupšiui bei valanda pernykščiui „Vilnius jazz“.

Ir šie, ir kiti pavyzdžiai verčia daryti nelinksmą išvadą: Lietuvoje dešimtmečiais iš viršaus vykdomas etninės kultūros susinimas, nors ir yra jai skirtas įstatymas, o dabar jau imtasi ir poetinio žodžio.

Galėtumėte prieštarauti – „Duokime garo“ LRT transliuojamas kiekvieną sekmadienį, tačiau ta šiek tiek, net kičo apraiškomis blykstelinti liaudies saviveikla neturi nieko bendra su autentišku burdoniniu giedojimu bei tikruoju, išgrynintu etniškumu. Kurio apraiškų būta Bernardinų sode, kur ausis maloniai gaudė dzūkiškus, žemaitiškus sąskambius, išnyrančius iš lietuviško kaimo muzikinės kultūros gelmių.

Įvykiu tapo unikalus portugalų ansamblio pasirodymas, nenuvylė ukrainiečiai. Tačiau tuo pat metu negalėjęs būti poezijos renginyje, vėliau neradęs jo įrašo, pasijutau apvogtas.

Bus nebus geros valandos trukmės LRT reportažas iš gausių „Skamba, skamba kanklės“ savaitės renginių, kaip ir „Poezijos pavasario“ akcentai tv ekrane, galime spėlioti: viltis miršta paskutinė. Belieka prisimti teiginį iš informacinių karų: makro įvykis deramai neatspindėtas žiniasklaidos virsta mikro, ir atvirkščiai.

Gi šiuo metu tenka pakartoti, kad Lietuva pasaulyje ne vienam asocijuojasi su gintaro karoliais ir šiaudinėmis skrybėlėmis, alaus mėgėjais ir krepšiniu, didžkukuliais prie kurių jau prisideda ir šaltibarščiai.

Kitaip tariant, televizijos nemaža dalimi formuoja hedonistinių nuostatų pilietį, kuriam pilvo prisikimšimas yra šventas dalykas, o dvasinis alkis ir tikrasis dvasingumas tampa trečiaeiliu. Iš kur tada rasis tikrieji dvasiniai valstybingumo lyderiai, kokių būta pastaruoju Atgimimo metu?

Kokie gi būtų receptai situacijai keisti? Poetinės kultūrinės rezistencijos fronto įrašus, esančius youtube sąvartyne derėtų suklasifikuoti pagal regionus ir metus bei sukelti į renginių lobyno – rašytojų sąjungos svetainės tam skirtas skiltis.

LRT biurokratija, manipuliuodama laisvo žodžio lozungu, nacionalinį transliuotoją pavertė įtartinų kokybių ir banalumo masinės kultūros, kuriai, kaip pastebėjo filosofas Vytautas Rubavičius, yra būdingas suprekinimas, seklumo sklaidos kanalu, lyg negana privačių kanalų.

Kur jau čia susilaukti periodinės LRT laidos, skirtos Latvijos kultūrai, kurios pageidavimas buvo išsakytas ir per Seimo Kultūros komitetą, tačiau atsimušė į teisinę kazuistiką: pasirodo nepriklausomai žiniasklaidai, net vyriausybės programos nuostatos, tvirtintos Seime nieko nebereiškia – LRT laisva net nuo jų.

Todėl turėtų rastis kur kas konkretesnė įstatyminė nuostata, įpareigojanti nacionalinį transliuotoją deramai atspindėti nacionalinio lygmens renginius. O ir LRT laidų programuotojams laikas suvokti, kad kultūra savomis apimtimis yra gerokai plačiau nei menai, jau ir teisės prasme: pasiskaitykite Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą.

Todėl geros, turiningos laidos pavadinimas „Kultūros diena“ turėtų būti pakeistas į „Menų savaitę“. Tada gal atsirastų LRT II kanalo studijose daugiau vietos ir aktualioms verslo bei darbo, poilsio, teisinei, žiniasklaidos, politikos ir valdymo, ekologinei, šeimos, jaunimo, elgesio, kalbos, kūno, ugdymo ir kitoms kultūros sferoms paties aukščiausio kokybės siekio prasme.

Pabaigai pastebėsiu, kad ir „Poezijos pavasariai“, skaičiuojantys jau 62-us metus, ir  53-ią kartą įvykęs festivalis „Skamba kankliai“, kaip ir 57- asis „Grok Jurgeli“ – išskirtiniai tęstiniai renginiai tikrai nusipelno aukštųjų prezidentinių apdovanojimų.

Taip būtų išreikšta ne tik pagarba daugybei darbštuolių – organizatorių ir kūrėjų bei atlikėjų, bet ir parama, skinantis kelią į pagrindinius valstybės eterius, kurie privalo menus, o ne tik šaltibarščius, padaryti prieinamais visiems.  Kad ir tos jau primirštos strateginės vizijos „Lietuva 2050” gražbylystės dvasia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. K. Urba. Trižodžio mentalumo laikai
  2. K. K. Urba. Švedijos kultūros kanonas
  3. K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  4. K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  5. K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose
  6. K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  7. K. Urba. Mezolito baltai (I)
  8. K. Urba. Mezolito baltai (II)
  9. K. K. Urba. Kas tie Jordano liticiani ir Paulino Minorito Lituam?
  10. K. K. Urba. Vytautas Radžvilas sukvietė „Nacionalinį susivienijmą“ į konferenciją
  11. K. K. Urba. Kokios valstybės norime?
  12. K. K. Urba. Politinės oreivystės baliono raganos ir vilkai bei piratai
  13. K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  14. K. K. Urba. Tas nevykęs Lietuvos partijų social – liberalizmas
  15. K. K. Urba. Tas skylėtas Nacionalinio saugumo strategijos projektas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 93

  1. Kęstutis K.Urba says:
    3 savaitės ago

    netylėkime – turime atsikovoti nacionalinį transliuotoją Lietuvai

    Atsakyti
  2. +++ says:
    3 savaitės ago

    Tai tylus karas prieš lietuvybę ir lietuvių kultūrą, užgožiant ją kiču ir nutylint. Ir tai vyksta jau seniai. Kai per Dainų šventes Kalnų parke prasidėdavo liaudies ansamblių vakaras, Lietuvos televizija nutraukdavo savo transliaciją, nors tai buvo geriausia, autentiškiausia dalis.

    Atsakyti
  3. benas says:
    3 savaitės ago

    Sutinku , gerai pastebėta . Bet tas pat ir provincijoje , dargi baisiau .

    Atsakyti
  4. Marija says:
    3 savaitės ago

    Savalaikis aktualus straipsnis. Kas perskaitys? Ar lrt padarys kokias išvadas?

    Atsakyti
    • Kęstutis K.Urba says:
      3 savaitės ago

      lrt nepadarys, bet gal seimo komitetas ir ministerija sukrus

      Atsakyti
      • Marija says:
        3 savaitės ago

        Sr jie perskaitys?

        Atsakyti
  5. Mickėyus Mousėas says:
    3 savaitės ago

    Gal reiktu išpirdolinti velniop visą šhitą Ėlėrtėą ir sugrąžinti Lietuvon Lietuvos Televiziją ir Lietuvos Radiją. Tik kaip tai padaryti?
    Ir dar. Kaip skelbiasi pati(pats?) Ėlėrtė:
    2026 m. birželio 12-ąją LRT švęs savo 100-ąjį gimtadienį.

    Atsakyti
  6. Mickėyus Mousėas says:
    3 savaitės ago

    Ėlėrtė komunikuoja tokią edukaciją apie vasara Vilniuje vyksiančius kultūros renginius:
    Birželio 2–6 d. organizuojamas „Lithuanian Pride“. Pernai „Baltic Pride“ eitynėse dalyvavo apie 20 tūkst. dalyvių.

    Atsakyti
    • Gaila says:
      3 savaitės ago

      Štai kur taškomi mūsų pinigai!!!

      Atsakyti
  7. Kęstutis K.Urba says:
    3 savaitės ago

    Reikia didinti spaudimą LRT niekdirbystei per savus bei pažįstamus Seimo narius. Mano vieno pastangų neužtenka

    Atsakyti
  8. Šnipas says:
    3 savaitės ago

    Reguliariai gėrimės , kai per TV 3 rodo apsirijimo šventes . Cepeliukų rijimas ( deginti spirgai su pieno produktais : ) ……Šaltabarščių rijimo varžybos . Jau aludariai ruošia ( dabar !!!!! ) Oktoberfestinį alaus apsirijimą beigi hypersysiojimą ; kiaulienos kremzlių rijimą (labai sveika 🙂 Niekas man čia neprieštaraukit , jogei tai yra gerovės valstybės atributai .

    Atsakyti
  9. Gaila says:
    3 savaitės ago

    Visuotinė kultūrinė krizė.

    Atsakyti
  10. Vincas Kalava says:
    3 savaitės ago

    Visa tai nutinka tik tose šalyse, kur daugumą gyventojų kamuoja nepilnavertiškumo kompleksas, todėl ši dauguma strimgalviais puola kopijuoti visa tai, ką sumaniai yra sukūrę didžiųjų valstybių rinkodaros ir masių mulkinimo specialistai. Taip mūsų padangėje prisiveisė visokiausi “helovynai”, “valentinai”, prekybos centrų atlaidai per Kalėdas ir Velykas… Tad jeigu esame mulkiai, dėl to tik pačius save galime kaltinti.

    Atsakyti
    • onaiskaimo says:
      3 savaitės ago

      tikrai taip.. Visa tai puikiai įrodo provincija – ten toooks šiukšlynas bandomas pateikti kaip kultūra, kad net ką nors sakyt nėra jėgų.. Pagal save sakau – yra suprantančių, kad niekai, bet nedrįsta prieštaraut..Nesgi “savi žmonės daro”..O tie “savi” dažniausiai savi prie vietinių lovių

      Atsakyti
  11. P.Skutas says:
    3 savaitės ago

    Jau vien pats renginio pavadinimas ,,Šaltibarsčių festivalis” yra vulgarybė, taigi kap tokia neverta rimtesnio žmonių, nacionalinės LRT dėmesio. Kitas dalykas – lietuviškesnis kvapas būtų, jeigu renginys būtų vadintas, tarkim, ,,Šaltibarštinės” orientuojant jį kaip galimai tapsiantį nauja lietuviška šeimų, giminių kultūros, o ne komercijos, švente.
    ,,Poezijos pavasario”, ,,Skamba skamba kanklių” renginių centrinių dalių nerodymas per LRT, LRT.lt yra antitautinė valstybės kultūros politika – akivaizdus jos viešųjų interesų nepaisymas, sudarantis pagal dabartinį įstatymą LRT tarybai pakankamą pagrindą atleisti jos generalinį direktorų iš pareigų. Tad reikalaučiau, kad Taryba vykdytų šią savo įstatyminį teisę – pareigą. Manau, kad ir kiti būtų šios nuomonės.

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      Renginio pavadinimas yra ne ,,Šaltibarsčių festivalis”, o ,,Pink Soup Fest”.

      Atsakyti
  12. Gaila says:
    3 savaitės ago

    Pasirodo, šaltibarštinėse susižalojo vaikas ant batuto.
    Kiek sykių buvo minima, kad tėvai neleistų ten vaikų!!!

    Atsakyti
  13. Na tiesiog nuostabi šalis says:
    3 savaitės ago

    Po incidento Grigiškėse, kai viešojo transporto stotelėje nepažįstamas vyras ragino mažametę mergaitę eiti kartu, policija įvertino surinktą medžiagą ir nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Teigiama, kad pareigūnai nusikalstamos veikos požymių nenustatė.
    delfi.lt/naujienos/kriminalai/po-mergaites-isgasdinusio-ivykio-grigiskese-policija-nusikaltimo-neizvelge-120256960

    Atsakyti
  14. Kažin says:
    3 savaitės ago

    ‘Ant batuto’ yra taip smagu, kad neleisti vaikui padūkti ant jo neišeina. Reikalas tas, kad reikia jam paaiškinti, kad per daug neįsismarkautų, lakytųsi atsargumo ir be abejonės stebėti kaip tokiu atveju elgiasi.

    Atsakyti
  15. Mikabalis says:
    3 savaitės ago

    Lietuvoje įprasta, nepažįstamam žmogui pakalbinant mažus vaikus eiti kartu, papokštauti, be abejonės taip norint pakibinti mamas arba, galbūt, ieškant nuotykių. Gali būti, kad policija Grigiškių atveju tai ir nustatė

    Atsakyti
    • Na tiesiog nuostabi šalis says:
      3 savaitės ago

      Ypač jei jie buvo gerbiamo Skvernelio bendraminčiai.

      Atsakyti
  16. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    Iš gero gyvenimo visa tai. Reikėtų kurti Lietuvos Kultūrinį kodą, susidedantį iš Makro įvykių serijos metų bėgyje, ir į tuos įvykius LRT nori – nenori privalėtų tada kreipt atitinkamą dėmesį. Man taip atrodo.

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      Kai valdžia tarnauja ne tautai, belieka sukurti nepriklausomą nuo valdžios žiniasklaidą.

      Atsakyti
    • P.Skutas says:
      3 savaitės ago

      Tai, kas būtina ‘rodyti’ per LRT turi suprasti jos vadovas, atskirų laidų redakcijos, jeigu šie asmenys yra to nesuprantantys, tai jie yra atsisėdę ne savo vietoje. Kitokiu atveju, valdydami paskęsime biurokratijoje.

      Atsakyti
  17. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    O Lietuvos Kultūrinį kodą reikėtų spręsti tokia tvarka: Lietuvos Žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkei Almai Mosteikienei (tel. +370 686 022 02) derėtų paskambinti Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui (tel. +370 5 211 2000) ir sakyti: ”Prisigrybavau, prisiuogavau, o dabar noriu paklausti: kada šalia paminklo Karaliui Gediminui Katedros aikštėje bus įmontuota plokštė su 7.275 m. pr. Kr. Vilniaus m. įkūrimo datos data?”. Pagrindas: žyma Katedros presbiterijos pamatuose su Atmintine pentagrama juose (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” p. 22) ir tęsti: “Vilnių, juk, įkūrė lietuvių gentiniai dzūkai!” (p. 29). IŠVADA: Lietuvos kultūrinio gyvenimo pradžios 7.275 m. pr. Kr. datos fiksavimu Vilniuje privalo užsiimti LRT žurnalistai. Dėkoju.

    Atsakyti
  18. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    P. S. Juolab, kad 1410 m. Žalgirio mūšį ir žemaitukų žirgų pagalba laimėjo dzūkas iš Daugų dvaro Vytautas Didysis (komentatoriaus ‘Kažin’ pastaba).

    Atsakyti
    • Kažin says:
      3 savaitės ago

      Prie to, kad Vytautas laimėjo Žalgirio mūšį, yra būtina pridurti, bet jį laimėjęs paliko toks ‘žioplas’, kad tas laimėjimas išėjo ant savo, ant Lietuvos galvos – Lenkijos galybės naudai…

      Atsakyti
  19. P.Skutas says:
    3 savaitės ago

    > Rimgaudas
    Be abejonės Atmintinę pentogramą, esančią įmūrytą Katedros presbiterijos pamatuose ir bylojančią istorinį įvykį apie dzūkišką Vilniaus vietos įkūrimą, tiek metų LRT žurnalistai negalėjo palikti be dėmesio. Ji ir jos kaip dzūkų astronominio metų skaičiavimo dziegoriaus įrengimas privalėjo būti rodyti LRT progamose šimtus kartų, darant išvadą, kad tam demonstruoti tautai, pasaulio turistams būtna suprojektuoti ir įrengti atitinkamą koplytėlę (paviliono tipo) Katedros aikštėje.
    Esant šiam abejingumui, didžiuojantis taip senu lietuvių dvasinio centro (sostinės Vilniaus) vietos įkūrimu visų pirma derėtų dzūkų Alytaus žurnalstams, miesto valdžiai. Taigi, pritarčiau minčiai, kad visų pirma tai įgyvendinti imtųsi Alytaus žurnalistų pirmininkė. Netgi, jeigu pirmininkei Vilniaus merą prispausti nepavyktų, Alytus kaip Dzūkijos sostinė iš pagarbos senajam Vilniui galėtų plokštę su pentogramos, rodančios 7.275 m. pr. Kr. Vilniaus vietos datą, kopija imtis įrengti Alytuje, Rotušės aikštėje, taip padarant gėdą Vilniaus valdžiai. Beje, iš to Alytus, žurnalistai galėtų turėti ne tik prestižo, bet ir ekonominę naudą, susiejamą su pajamomis iš turizmo.

    Atsakyti
    • >P.Skutas says:
      2 savaitės ago

      Vilnius yra ne Dzūkijoje, bet Rytų Aukštaitijoje, rytų aukštaičių vilniškių tarmės plote ( ši tarmė berods yra ir Alko redaktoriaus gimtoji tarmė). vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/ Dziegorius ( zegar) yra skolinys iš lenkų kalbos, į lenkų kalba patekęs iš vokiečių kalbos ( Seiger) . zodis.eu/reiksme/dziegorius

      Atsakyti
  20. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    >Kažin
    Lenkų galybės naudai? Čia tų, lenkų chazarų (khazars), kurie karo vado Meško I (Mieszko I) vadovaujami 966 m. atvyko Europon ir, Popiežiui jam į žmonas parūpinus kaimyninės Bohemijos – Moravijos kunigaikštytę Dobravą (Dobrawa) buvo perkrikštyti į katalikų tikėjimą apsigyveno Vyslos ir Oderio upių aukštupyje? Taip, žinoma, taip, kadangi tai knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 73 p. aprašė istorijos analitikas Aivaras Lileika. Pirmu Lenkijos karaliumi po krikšto su sostine Krokuva čia tapo V. Lokietka. Ir nuo tada, ant Lietuvos galvos, čia viskas, kaip kad jūs, Kažin, sakote išėjo Lenkijos galybės naudai.

    Atsakyti
  21. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    “Kaip sakoma toje patarlėje – Dieve apsaugok mane nuo draugų (bendradarbiavimo sutartis su lenkais), o nuo priešų aš pats apsiginsiu”. Pasakymo šaltinis, – Vokietijos Bundestago AFD frakcijoje – pasipiktinimas.

    Atsakyti
  22. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >P. Skutas
    Matote, P. Skutai, toks dziegorius stovėjo ir ant Birutės kalno Palangoje. Jo liekanas savo laiku atkasė archeologas prof. hab. dr. Vladas Žulkus. Rekonstravus (‘Ist. par. į Lietuvą’ p. 50 – 52) brėžiniuose buvo nustatyta, kad mūsų Palanga žemaičiuose buvo įkurta dar vikingų, t. y. 7.632 m. pr. Kr., laikais. Atkurti ją, veikiančią, brangiai nekainuotų (panašu į akmeninių stulpų Stounhendžą Anglijoje, tačiau stulpai ąžuoliniai) ir tai pretenduotų Europos Kultūrinio Paveldo Ženklo statuso gavimą su turistų srautais kaip Stounhendže. O koplyčia su žiūrimais iš vidaus vitražais (architektas a. a. L. Pocius), kuri vaizduoja Birutę su jos laikų žmonėmis čia būtų tinkamai “įdarbinta”, tačiau, va, Lietuvos katalikų bažnyčia tam prieštarauja. Tad, kū tu čia, vargšas žmogeli, gali jau ką daugiau ir bepadaryti. Gal žurnalistai “Už laisvą žodį”, sakau, galėtų čia kiek padėti, tačiau jie užimti “Laisvo žodžio” anarchiniu platinimu Lietuvoje.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Ar 8 tūkstantmetyje prieš Kristų jau buvo vikingai ?

      Atsakyti
  23. Taigi says:
    2 savaitės ago

    Būtent.

    Atsakyti
  24. P.Skutas says:
    2 savaitės ago

    > Rimgaudas
    Gali būti, kad Gediminui ar dar Mindaugui pavaizduojant pentogramą Katedros pamatuose gavosi netikslumas, nes visgi sakralinė tradicija bylotų, kad astronominis dziegorius Vilniuje turėtų būti kokiu tūkstančiu kitu metų senesnis už Birutės kalno dziegorių Palangoje. Net gali būti, kad ta dzūkų dziegoriaus tradicija Vilniuje eina dar iš ledynmečio laikų, kurio įrengimui tūkstančius metų galėjo būti lietuvių naudojamas ledas. Kai ledynai ištirpo, tai tada, galimas daiktas, pereita prie ąžuolų naudojimo. Mat, ąžuolų, pabuvusių vandenyje 2- 3 šimtus metų, mediena tampa kietesnė už deimantą. Taigi, būtų galima paieškoti gal buvo padarytą netikslumų įmūrijant pentogramos pavaizdavimą Katedros pamatuose. Arba gal kas netikslaus yra su Birutės kalno dziegorius rodomais metais. Bet tai menkniekis palyginti su tuo kokie amžiai įsikūrimo vietų vienu ir kitu atveju pagal dziegorius yra nustatyti, kai net Stouhendžas pagal savo amžių yra apie 4 tūkstančius metų jaunesnis už lietuviškųjų dziegorių rodmenis.

    Atsakyti
  25. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >P. Skutas
    Norėčiau pasakyti, jog Dievas yra, buvo ir bus ir joks dirbtinis intelektas Jo nepakeis. Dievo dėka atsirado ir lietuvių tauta, kapelionas Klaipėdos universitete, kuris studentams ir ne tik jiems gražiai aiškina Dešimties Dievo įsakymų svarbą kiekvieno iš mūsų gyvenime. Su jo valia archeologai atkasė ir apvalų dziegorių, kuris kosminiu mastu, žvaigždynams besisukant aplinkui šiaurinį dangaus polių (Šiaurės žvaigždė), pagal archeonuotraukoje rodomą pentagramą (Ist. par. į Lietuvą, p. 22) sako,kad Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu. LEDYNAS, tirpdamas, ištirpo 10 tūkst. m. atgal, o maksimumą ties Vilniumi (žr. gimnazijos vadovėlius) jis buvo pasiekęs 25 tūkst. m. atgal, kas parodyta ir kn. ‘Ist. par. į Lietuvą’ 82 puslapyje. Dievo valia, taigi, atsirado Stounhendžas, tiek ir vikingų laikus menanti struktūrinė astronomijos observatorija Birutės kalne, kuri rodo 7.632 m. pr. Kr. Palangos miesto įsikūrimo datą šioje vietoje ir niekaip kitaip. Palemono kelionė (puslapis 72) visa tai tik patvirtina. Dėkoju.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Ar vikingų laikai siekia 7632 metus prie6 Kristų ?

      Atsakyti
  26. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    Taip. Kadangi 7632 metai prieš Kristų + 2026 m. po Kristaus šiandien sudaro 7632 + 2026 = 9658 metų atgal, o ledynmetis pasibaigė 10 tūkst. m. atgal, kelias vikingams, įskaitant Gotlando salą, nuo ledų išsilaisvinusioje Baltijos jūroje pasidarė jiems laisvai prieinamu plaukioti Baltijos jūroj visose jos ekvatorijose. Dėkoju.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Tai iškur tie vikingai VIII tūkstantmety prieš Kristų ?

      Atsakyti
  27. P.Skutas says:
    2 savaitės ago

    Tai čia nesusikalbėta. Supratau, kad po Katedra ne išlikusios pačios pentogramos liekanos rastos, o ta pentograma tik pavaizduota pamatų mūre. Tad maniau, kad dėl to galėjęs atsirasti koks jos krypties netikslumas.
    Tokiu atveju Vilniaus dziegoriaus pentograma buvo iš akmenų, o Palangos iš ąžuolų. Tas skirtumas taip pat yra istoriškai įdomus.
    Be to, kad esame Europoje tokie seni dziegorininkai pasauliui nepasigiriame. Tai taip pat sveiku protu – nesuvokiama.

    Atsakyti
  28. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >P. Skutas.
    Ir man nesuvokiama. D4koju.

    Atsakyti
  29. Švietimo kursai> P.Skutui says:
    2 savaitės ago

    Dziegorininkai- lenk. zegarniki- vok. Seigermacher.

    Atsakyti
  30. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >P. Skutas
    Bet, pagalvojęs, suvokiau: LRT žurnalistai, kovodami “už laisvą žodį”, pamiršo kovot už savo Tėviškės Nepriklausomybės kiekvieno kubinio centimetro svarbą, ir tiek. Dėkoju.
    ,

    Atsakyti
  31. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Švietimo kursai
    1. Gal mūsišką po Katedros prebiterija esantį archeonuotraukoje (archeologonuotraukoje) užfiksuotą dziegorių galima būtų vadinti dar ir metskaitiumi? Mat, metams suėjus, į išskaptuotą netoli dziegoriaus esančio ąžuolo drevę buvo metamas plokščias akmenėlis, po metų – antras, dar po metų – trečias ir t. t. Suėjus 10 metų, anie visi būdavo išimami ir metamas stambesnis akmenėlis. Vienuoliktiems metams pridedamas smulkesnis akmenėlis, dvyliktiems dar vienas, tryliktiems dar vienas ir t. t. Suėjus 100 metų, išėmus visus, dedamas vienas stambesnis už buvusius ir taip žmones žinojo kokio senumo yra jo miestelis, miestas arba gyvenvietė. Tai aprašyta tautosakoje (užmiršau autorių).
    2. Dziegoriaus pavadinimo lenkiškumas gali būt siejamas su okupacija lenkais būnant Žečpospolitoje. Pagal dzūkišką šneką labiau jis tiko dzūkams (dzieve mano).
    >+++
    Iš kur tie vikingai? Žemaičiai, taip pat ir kuršiai (žinoma iš istorijos) pagal gyvenimo prie jūros būdą buvo vikingai irgi. Dėkoju.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Vikingais vadindavo danų plėšikus nuo VIII amžiaus. Jie galimai veikė kartu su sembais ar gretimom gentim. Kuršiai danus ėmė pulti vėliau – manau, atsakydami į jų antpuolius, bet ne todėl, kad jų buvo toks gyvenimo būdas. O apie žemaičius, užsiimančius jūros plėšikavimu išvis neteko girdėti.

      Atsakyti
      • >+++ says:
        2 savaitės ago

        Kažkur skaičiau viduramžių kronikų citatą ‘Chrani nas Bože ot choloda, goloda i napadenija litovcev’ ( ‘Apgink mus ,Dieve, nuo bado, šalčio ir lietuvių puolimo’)

        Atsakyti
        • +++ says:
          2 savaitės ago

          Bet viduramžių pradžia – tik V amžius. O rusiškos kronikos – I tūkstantmečio galas. Po Kristaus. O ne VIII tūkstantmetis prieš Kristų.

          Atsakyti
      • skt. says:
        2 savaitės ago

        Kodėl tik danų, o ne ir švedų bei norvegų plėšikai buvo vadinamis vikingais? VIII amžiuje šiaurės germanai danai , švedai bei norvegai kalbėjo ta pačia senovės skandinavų kalba ( Dansk tunga- ‘danų kalba’ arba ‘liežuvis’),kuri tik IX amžiuje skilo į Vakarų skandinavų ( norvegų, islandų) ir Rytų skandinavų tarmes ( švedų, danų ir gotlandiečių) . Danų ir švedų tarmės ėmė skirtis tik XI-XII amžiuje ir palaipsniui tapo atskiromis kalbomis.

        Atsakyti
        • +++ says:
          2 savaitės ago

          Taigi, iki skilimo jie visi vadinosi danais.

          Atsakyti
          • skt. says:
            2 savaitės ago

            Deja, ne- danai ir tuo metu save vadino danskar, švedai- svenskar, norvegai- nordmenn.

          • Švietimo kursai says:
            2 savaitės ago

            Gal tai vėlesni savivardžiai,, bent VIII amžiuje danų gentis save vadino Danir, švedų gentis -Svear, norvegai, taip- Nordmenn.

        • +++ says:
          2 savaitės ago

          Bet visi jie kalbėjo Dans tunga ? Taigi, jų atskira tautinė savimonė atsirado vėliau ?

          Atsakyti
          • skt. says:
            2 savaitės ago

            Taip, visi jie kalbėjo Dansk tunga, kaip ir vakarų germanai- frankų gentys- sigambrai, brukterai,batavai, hamavai, hatai ir kiti kalbėjo vakarų germanų kalbos thiudisc tunga ( ‘tautiečių kalba’), tarpine tarme tarp saksų genčių ( vestfalų, ostfalų, angrijų, nordalbingų)tarmės thiudisk tunga ir alemanų,bujuvarų,švabų tarmės diutisk zunga.

  32. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >+++
    O, iš kur galėjo tekti girdėti, jeigu 1410 m. Žalgirio mūšio, kuris vyko dabartinėj Lenkijos teritorijoj, laiku planetoj gyveno vos 425 mln. žmonių.
    Pagaliau, – kam gi čia ginčytis? Jeigu nebuvome vikingais, tai vikingus žinojom patys iš to, kad jie puldinėjo pajūrio gyvenvietes. Tuos puldinėjimus mena ir Birutės kalnas, kur archeologai atkasė medinių “spyglių”, ribojančių patekimą į kalno viršų, liekanas, o viršus buvo skirtas gyventojams, besiginantiems nuo juos puldinėjančių vikingų. Skandinavus vikingus mena ir uostas Visby su gėlo vandens upe Gotlando saloje, kur buvo jų gyvenamoji bazė VIII tūkstantmetyje prieš Kristų. O Baltijos jūra, minėjau, buvo jau atsilaisvinusi nuo ledynmečio ledų. Dėkoju.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Klausimas lieka tas pats – iš kur vikingai VIII tūkstantmetyje prieš Kristų ? Mūsų pajūrio gyventojus danų plėšikai pradėjo puldinėti ne anksčiau kaip VIII amžiuj po Kristaus.

      Atsakyti
  33. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >+++
    Ne vien tik danai buvo vikingai, bet ir švedai Gotlando saloje. Suprantu, kad esate Lenkijos įtakotukas, kaip kad ir prof. A. Bumblauskas, apdovanotas Lenkijos riterių Kryžiaus ordinu už tai. Bet nepykstu, kadangi lenkai kaimynai ir vieni strateginių partnerių, juk, mūsų yra, jeigu ką. Prosit!

    Atsakyti
  34. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >+++
    Ne vien tik danai buvo vikingai, bet ir švedai Gotlando saloje. Suprantu, kad esate Lenkijos įtakotukas, kaip kad ir prof. A. Bumblauskas, apdovanotas Lenkijos riterių Kryžiaus ordinu už tai. Bet nepykstu, kadangi lenkai kaimynai ir vieni strateginių partnerių, juk, mūsų yra, jeigu ką. Prosit!

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Kaip perpratote, kad esu lenkų agentas ?

      Atsakyti
    • Kažin says:
      2 savaitės ago

      Tai, ar Lenkijos partneriavimas karo metu ir po jo su Stalinu, per kurį gavo TSTS užkariautas prūsiškas Vokietijos valdytas žemes, tarp jų ir 1920 metais Lenkijos užgrobtas lietuviškas (Suvalkai, Augustavas), jau yra pasibaigęs?…

      Atsakyti
  35. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >+++
    Jūs nesate agentas, nes, jei būtumėte toks Lietuvoje, būtumėt mūsų tarnybų supakuotas gan greitai už tai, manau. Bet, kadangi gyvenat ne mūsų teritorijoje, liekate tik įtakotuku, pavydžiai apsimetantis ‘specialistu’ klausimuose apie vikingus Baltijos jūroje. Bet nepykstu ant tamstos, kadangi esat strateginis partneris mūsų kovai, jei rusai ar baltrusiai užpultų kaimyninę tamstai Lietuvą. Dėkoju.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Panašu, kad gyvenam paralelinėse tikrovėse.

      Atsakyti
  36. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >+++
    Pasidžiaukime, kad paralelinėse tikrovėse gyvenam. Nes, jeigu gyventume susikertančiose tikrovėse, tai su jumis, jei skaitėt ant tilto Vilniuj ekstremistinį užrašą jog “Vilno naše”, iškart susimuštume. O šito, siekiant taikaus sambūvio tarp abiejų mūsų tautų, nei jums nei man tai jau tikrai nereikia.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Taip, sunku jums, rusai, susitaikyt su Vilniaus ir Lietuvos praradimu.

      Atsakyti
  37. Kažin says:
    2 savaitės ago

    Tai, kad vargu, jog yra gyvenama paralelinėse tikrovėse, kai lenkizmas 1994 m. dvišale Lietuvos valstybinio bendrumo su Lenkija sutartimi yra tiek įvažavęs į lietuvybės valstybinę tikrovę, kad šiai jau kaip ir prieš pora šimtmečių buvo – trūksta kvapo. Tai argi čia gyvenimų paralelumas…
    Gal neapsimetinėtume, nemeluotume sau, kaip darė protėviai šlėktos, ar Vytautas Žalgirio mūšyje, kai pliekdamas kryžiuočius iš esmės kišo save patį kaip Lietuvą šimtmečiams į lenkiško gyvenimo nagus. Apskritai laikas susivokti, kad ne Lietuvai kada nors istoriškai buvo ir šiandien yra reikalinga Lenkija. o atvirkščiai – jai buvo ir yra reikalinga Lietuva kaip tampanti Lenkija. Ir tai prasidėjo nuo tada, kai kuršis Meška (Lokys) apsikrikštijęs rymiškai įkūrė Gniezno, Poznanės vietovėse Poloukės valstybę, pavadinęs ją senu lietuvių ir kuršių bendro žodžio vardu, pasidarytu iš žodžo Lokys, kuris, matyt, nuo mitinių laikų buvo ir genties pavadinimas. Iš to lietuviško kuršiško žodžio istoriškai slavėjant ir plėtojantis atsirado pavadinimai poliaki ir Polska.
    Tokiu atveju laikytina, kad Lenkiją yra įkūrę lietuviai kuršiai. Už tai ji turėtų būti Lietuvai dėkinga ir tą tikrovių nelygiagretumą, priverstinai atsiradusį dėl minėtos 1994 m. tarpusavio sutarties įsipareigojimų, pašalinti, pareiškiant Lietuvai, kad pasibaigusio šios dvišalės sutarties termino netęsia bei kad santykiuose su Lietuvos valstybe vadovausis atitinkamomis tarptautinės teisės nuostatotomis tarp valstybių.
    Beje, toks Lenkijos dokumentas iš esmės galėtų būti laikomas net oficialiu Vasario 16-osios pripažnimu, kurio Lenkija ikišiol nėra atlikusi.

    Atsakyti
  38. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    > +++
    Taip, – lenkai sovietmečiu, Lenkijos jaunimas dabar – Vakaruose lietuvių kitaip ir nevadina, o rusais. Gardinas, Vilnius, Kaunas, Panevėžys jiems tai – Lenkija, tik laikinai dabar, atseit, – ne lenkai ten gyvena.
    Taigi paties balselis, ar ne iš tos pačios operos…

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 savaitės ago

      >Mikabalis
      +++ pliusų citata: “Taip, sunku jums, rusai, susitaikyt su Vilniaus ir Lietuvos praradimu”.
      Pateiksiu Rusijos mokslininkų, ištyrusių lietuvių DNR paplitimą nuo Sibiro iki Europos valstybių, pastabų seriją (vertimas): “DNR šokas. Lietuviai nėra indoeuropiečiai, nors jų kalba skamba kaip senovės sanskritas. Ar tiesa, kad lietuvių DNR, – tai tiesioginis ledyno epochos ledų traukimosi į šiaurę anais laikais reportažas? Kodėl lietuviai laikomi “žmonijos genetiniu seifu?” ir pan. IŠVADA: “Taip, sunku jums, ne tik rusai, bet ir lenkai susitaikyt su Vilniaus ir Lietuvos praradimu’. Dėkoju.

      Atsakyti
  39. Kestutis K.Urba says:
    2 savaitės ago

    nusivažiavote į lankas nuo pagrindinės temos LRT kultūros kanalo nedėmesingumo kultūrai

    Atsakyti
  40. P.Skutas says:
    2 savaitės ago

    LRT nerodo ,,Skamba skamba kankliai”, ,, Poezijos pavasris”, kitų nacionalinės dvasios, kultūros dalykų, vadinasi, kultūrinio, meninio informavimo paskirties kaip LRT pareigos jau kiek metų neatlieka. Tai akvaizdu, kad yra pagrindas spręsti LRT direktorės atleidimą dar pagal nepakeistą LRT įstatymą. Tačiau LRT taryba to nesiima.
    Va tokia prasme šiuo atveju derėtų kalbėti kultūros klausimu.
    Antai, Radijo ir TV valstybino komiteto pirmininkas J.Januitis 1987 metais neinformavo per LRT apie minėtas 600-ąsias Lietuvos krikšto metines, į kurių paminėjimą buvo atvykęs ir Maskvos patriarchas, tai iškart Maskvos buvo atleistas iš vadovo pareigų.
    Apskritai, sprendžant valstybnius kausimus derėtų būti rangesniems ir reiklesniems, nesnūduriuoti sau šiltose kėdėse.
    Beje, autorius rašinyje direktorės atleidimo klausimo dėl netinkama atliekamos pareigos kaip ir nekelia, todėl jis yra tik kaip pasamprotavimai – pabėdavojimai. Taigi, bėdavokime bendrais žodžiais sau į sveikatą toliau…

    Atsakyti
    • Kestutis K.Urba says:
      2 savaitės ago

      aš parašiau seimo nariams dėl generalinės atleidimo, tai komentaruose bėdavojate sau, o spaudimo niekdirbiams seime nedarote?

      Atsakyti
  41. P.Skutas says:
    2 savaitės ago

    Direktorės atleidimas yra ne Seimo galioje, tai LRT tarybos kompetencija. Taigi, jeigu dėl jos atledimo, tai visuomenei reikia spausti tai svarstyti LRT tarybą.

    Atsakyti
  42. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    > Rimgaudas
    Taigi, pagal Rusijos mokslininkų DNR tyrimų duomenis išeitų, kad lietuviai ledyno pakraštyje gyveno visą ledynmetį, o jam traukiantis į šiaurę slinko į ją kartu su ledynu. Kadangi lietuvių kalba pagal skambesį panaši į sanskrito, tai tokiu atveju laikytina, kad ir sanskritininkai ledynmečiu galimai gyveno prie ledyno Sibiro rytinės dalies platybėse. Beje, gal iš ledynmečio laikų yra likęs tarp sanskrtininkų ir Himalajų ledybų garbinimas, jų mitologinimas. Tokiu atveju moksliškai būtų svarbu žinoti, kaip sanskritininkų DNR duomenys korialiuoja su lietuvių.

    Atsakyti
    • Taigi says:
      2 savaitės ago

      Kažkokia nesąmonė.

      Atsakyti
      • >Taigi says:
        2 savaitės ago

        Gal sapnai ‘korialiuoja’ ?

        Atsakyti
    • Kestutis K.Urba says:
      2 savaitės ago

      ne pagal rusus, o pagal Lietuvos mokslininkus ledai tirpo, traukėsi į šiaurę, tas pat buvo su samanom, kurios yra elnių maistas, o paskui juos į šiaurę traukė ir mūsų protėviai – elnių medžiotojai. ‘Duona” ir sanskrito “dhana” verstų ieškoti esminių žemdirbystės nuneštų žodžių iš Anatolijos į skirtingas pasaulio puses bendrybių neolite, o ne mezolito pradžioje ar anksčiau. Tisą sakant, kai kurios archajiškiausios bendrybės galėjo išlikti nuo pirmojo homo sapiens išplitimo laikų

      Atsakyti
  43. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Visiems
    Nuo 2024 m. gruodžio Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai Lietuvoje atstovauja gydytojas diplomatas, 2008 – 2011 m. buvęs Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Rusijos Federacijoje Antanas Vinkus. Todėl, manau, reikėtų paprašyt, kad jis kreiptųsi į Rusijos Federacijos mokslininkus su kvietimu, kad jie atsiųstų minimą lietuvių DNR tyrimų medžiagą ir, išvertus į lietuvių kalbą, galima būtų pateikti ją mūsų mokslininkų vertinimui.

    Atsakyti
    • Taigi says:
      2 savaitės ago

      Geriau tegul psrašo į Marsą.Tikrai gaus.

      Atsakyti
  44. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    Iš tikrųjų Vinkus ne tik politikas, bet ir medikas, taigi jam tie duomenys gali būti žinomi. Bet tie Rusijos mokslininkų tyrimų duomenys gal būt žinomi ir Lietuvos genetikams. Taigi gal J.Vaiškūnas portalo vardu galėtų prašyti jų pasidalinti portale savo nuomone dėl tų duomenų ryšio su lietuvių DNR ir to fakto reikšmingumo mokslui, aiškinantis gilios senovės lietuvių ir kitų genčių gyvenimo ledynmečiu mįsles. Pagaliau LRT turi kultūros žurnalstus, kurių pareiga nušviesti mokslo tyirmų duomenų naujienas. Taigi būtų tikslinga tuo klausimu pajudinti ir LRT.

    Atsakyti
    • >Kažin says:
      2 savaitės ago

      Kažin, ar Dzūkijoje jau dygsta voveruškos?

      Atsakyti
  45. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Taigi
    Marse nėra mokslininkų DNR tyrėjų. Bet čia, Lietuvoje, jų nemažas pulkelis yra. Pavyzdžiui, prof. dr. Vaidutis Kučinskas su komanda galėtų objektyviai vertint Rusijos mokslininkų tyrimus lietuviško DNR pasaulyje paplitimo reikalu. Juolab, kad kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) 94 p. yra įrašas: “Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones”. Ir, be to, Lietuvos nusipelnęs gydytojas Antanas Vinkus, perskaitęs minėtos knygos turinį, atsiliepė, jog “Tai vertinga knyga”. Neskaitant, kad UK (Anglija) pagal genetinius tyrimus šiuo metu nustatinėja, kas, iš ne vieno kandidato, galėtų būti tikras Anglijos karališko sosto įpėdinis Didžiojoje Britanijoje. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Taigi says:
      2 savaitės ago

      Rusijoje absoliučiai viskas politizuota. Tad objektyvumo tikėtis neverta.

      Atsakyti
  46. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    > ‘>Kažin’
    Menki pačių radarai, jei iš Maskvos ar Varšuvos Dzūkijoje grybų neįžiūri.

    Atsakyti
  47. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Taigi
    Tai pas mus viskas politizuota. Nes, nors trys lietuviai, bet net penkias partijas (A. Smetona) iš jų gebame daryti. Inžineriniai, cheminiai, biologiniai, botaniniai, vandentyros, miškotvarkos, matematiniai, ir, ypač, genetiniai mokslai politizavimui nepasiduoda niekaip. O, norint tuo įsitikinti, mūsų genetikai privalo pakviesti rusus minėtą genetinę medžiagą pas save autentiškumo patikrinimui. Juolab, kad lietuviško geno lenkuose (nustatė jų tyrimai) yra tik 28 procentai. Slavas slavui, juk, nemeluos, ar ne?

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 savaitės ago

      Taip, lietuviai per daug politizuoti. Būtinai reikia įvesti rusus, kad įvestų tvarką.

      Atsakyti
      • +++ says:
        2 savaitės ago

        Pakviesti.

        Atsakyti
  48. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    > Kestutis K.Urba
    Vargu, ar būtų svaresnio pamato manyti, kad liet. duona, sanskrito dhana bendrybė yra atsinešta iš Anatolijos neolite, o nėra turėta iš gerokai anksčiau, t.y. iš prieš 12-14 tūkst metų gyvenantant ledyno pakraščiuose jau ėmus jam ženkliai tirpti. Juk ledynas tirpo dėl to, kad ištisai kepino saulė, tūkstančius metų toliai nuo ledyno nebuvo nė vieno debesėlio, toliau nuo ledyno ore nebuvo gyvybei būtinos drėgmės, taigi gyvenimas žemėje mūsų Europos platumose tegalėjo vykri tik gyvenant prie ar net ant ledyno pakraščių. Ledynams tirpstant oro drėgnėjimas slinkosi Pietų pusrutulio link.. Su oru link Anatolijos keliavo ir žemdirbystė. Atsiradus joje pakankmai drėgmės ir eant kitoms palankioms sąlygoms žemfdirbystė joje suklestėjo ir plėtojosi į šalis. Tačiau manytina, kad žemdrbystė, kad ir primityvi galėjo atsirasti dar gyvenant prie ledyno.
    Toks pat oro drėgnėjimo procesas ir gyvenimo slinkimas link Pietų pusrutulio – Indijos galėjo vykti ir nuo ledyno dalies buvusios Sibiro rytinėje dalyje. Taigi veikiau žodžių liet duona ir sanskr. dhana bendrybė gali būti atsinešta abiems gentims gyvenant, bendraujant tomis pačiomis ledyno sąlygomis.
    Beje, liet. duona, sanskr. dhana gali būti bendros šaknies su liet. šienas, latv. siens. rus. seno, taip pat suomių heina – šienas, kuris laikomas suomių skolintu žodžiu iš liet. – šienas. Tas taip pat gali būti lietuvių ir ugrofinų ledynmečio gyvenimo bendrystė. Ko gero, lietuviams, o ne slavams- priskirtinas ir lier. tarminis žodis šėnavoti – gerbti, tausoti – čėdyti.

    Atsakyti
    • >Mikabalis says:
      2 savaitės ago

      O kaip sanskrito kalba skamba žodis ‘šaltibarščiai” ?

      Atsakyti
  49. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Mikabalis
    Hmm… ledynmetis buvo ne vienas. Mat, povandeniniai archeologiniai tyrimai Baltijos jūros dugne parodė, kad prieš užeinant pastarajam ledynmečiui, Balltijos jūros dugne plytėjo ežerai,. tekėjo viena kita upė, augo miškai ir buvo pelkių. Taigi, tamsta Mikabali, jūsų prielaidos jūros ir ledyno atžvilgiu, kalbant apie sugretintų žodžių kilmę pas mus, Lietuvoje, su latvių, suomių bei ugrofinų kalbine medžiaga, manau, turi visai realų pagrindą.

    Atsakyti
  50. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Mikabalis
    Tai, kad ledynmečių buvo ne vienas, atskleidžia Lietuvių tarybinės enciklopedijos (LTE) t. 6 skirsnio ‘Kvartero ledynmečiai ir tarpledynmečiai’ duomenys. Ten, ledynmečių erų paveiksle (‘Ist. par. į Lietuvą’ p. 44), matome, jog tarpledynmetis, kuris trunka jau 10 tūkst. metų, tautosakos Eglei nuo Lietuvos pajūrio buvo jos kelionės išeities taškas. Trunkant 60 tūkst. m. Viurmo ledynmečiui, bendroje chronologinės skalės istorijoje matėme, kad Eglė (palikusi savo tėvus kad ištekėtų už Žalčio Viduržemio jūros pakrantėje, – mano pastaba) buvo Egipte, Mėlynojo ir Baltojo Nilų tarpupyje tol, kol, peržengusi pusiaują ir Zambezės upę, nukeliavus piečiau pasiekė Drakono kalnų plynaukštę. Pareinant, be gyvenimo Egipte, ji su karalaičiu išplėtė valdas į Tibesčio kalnyną. Vėlesnis Riso – Viurmo tarpledynmetis pagal lentelės ‘Kvartero ledynmečiai ir tarpledynmečiai duomenis’ truko 30 – 40 tūkst. metų.Jį Eglės vaikaipraleido Šiaurinėje Afrikoje, Europos Ispanijoje, Italijos etruskuose, Graikijoje ir pietryčių Europoje. Baltų buvimo Ispanijoje ir kitur laiką knygose lietuvių ir anglų kalbomis pavadinimais “Europos šaknys ir mes, lietuviai”, ‘Senasisi aisčių giminės metraštis” ir kitose yra aprašiusi lietuvių kilmės Venesuelos lietuvė Kolumbijos universiteto absolventė istorikė Jūratė Statkutė de Rosales (g. 1929). SUDĖJĘ Eglės ėjimo pirmyn nuo Skandinavijos kalnų ledų šalčio ir atgal, po to kai pasiekėme Drakono kalnus, laikus gauname 10 + 60 + 15 = 85 t. m. laikotarpą. Tiek pasakos “Eglė žalčių kartalienė” šiaurinė, tiek ir pietinė ŽINIUONĖS apie atšalimus ir atšilimus žinojo iš anksto, TODĖL gaunasi, jog Eglė su vaikais tą patį kelią nuėjo du kartus. IŠVADA: Eglės su karalaičiu ir vaikais gyvenimo laikas , palydint laiko simboliui Žalčiui, truko 85 + 85 = 170 tūkst. metų ir šis laikas siekia HOMO SAPIENS atsiradimo Žemės planetoje ištakas, – AČIŪ už kantrybę skaitant.

    Atsakyti
  51. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    P. S. Jūratės Statkutės de Rosales nuotrauka Vyčio ir Lietuvos Respublikos trispalvės vėliavos fone yra pateikta kn. “Ist. par. į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 44 p.Ten pat pateiktos ir jos išleistų knygų “Europos šaknys ir mes, lietuviai”, “Senasis Aisčių giminės metraštis”, “Los Godlos” ir “Goths and Balts” (The missing Link of European History) viršelių nuotraukos. Buvau, be to, su ja susitikęs ir turėjau laimę pa kalbėti Kauno Karo muziejaus salėje, kur tautinio ansamblio susitikimo ta proga koncertą kartu irgi išklausiau. Dėkoju

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      2 savaitės ago

      Su Jūrate šmaikščiai (kaip istorikai tautybiškieji) susibičiuliavome, Ech, būtų ji su Norbertu Vėliumi petys petyn… Vilniuje, – tai ne vien kavos skonių sutapimai (tikros – subenieko…) vienytų:
      TIEK atradimų, – visgi po ribinių nelaimingiausių 1795 m, metų prievartos.

      Neatsigaivaliota nei 1918, nei 1944-90 varge, ar po Kovo 11-tos. Murkdomės dar bolševikyno (pocariniame tvaike) vis.
      Be mokslo, be politikų…
      Panašiai ir prieš Šimtmetį vykę, –
      “Skeveldrų rinkiniais”, “Irklu”…kai sudorojo Griniaus pakairintieji “VAIRĄ”
      (susiraskit, pasiskaitykit)
      Gaires tik pagal Jūratę Statkutę de Rosales, pagal Dambravą, Vėlių, Bytautą, Šilingą-Juozapavičių turim.
      Australijos, Amazonijos (buv. Amerigo vardo) žemynuose tai tautiečių išlaikoma ir palaikoma. Atgis
      Lietuva.

      Skausme visgi (svetimų ir svetimybių prievarta: Vilniaus “sovieto” su Kaunu pvz.)

      Atsakyti
  52. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    > Rimgaudas ir kiti
    Pasakos ,,Eglė žalčių karalienė” laikus suprasčiau buvus kiek kitus.
    Visgi žaltį (gal ir apskritai kitas vandenyje gyvenančias būtybes) siečiau su vandens kaip keliauninko gyvenimo, jo gyvybės pavidalų kaitos (skystis, ledas/sniegas, garai) jau poledynmetiniu simboliu tiek iš pasakos ,,Eglė žalčių karalienė” turinio supratimo, tiek apskritai kaip vandens -žemės būtybės gyvenimo pažinimo. Žalčiai yra vandenimis keliaujančios, bet ir žemėje – jų pakrantėse ar net žmonių sodybose gyvenančios esybės.
    Konkrečiai pasaką laikyčiau priešpriešos tarp sėslaus (medis) ir klajoklionio (vanduo) gyvenimo laikotarpio kūriniu. Vaikų ir pačios savęs (Eglės) pavertimas medžiais – tą tūkstantmečiais vykusios priešpriešos tragediją ir išreiškia.
    Tai senos, kilnios, labai meniškos lietuvių dvasios kūrinys. Deja, matyt, dėl to yra ir pamirštamas. Kur mes tokie ‚egliški‘ esame šiandien…

    Atsakyti
  53. Mikabalis says:
    2 savaitės ago

    > Giedrius
    Raitykis nesiraitęs, bet ne tik rusiška, lenkiškai smetoniška ar iki 1795 m. lenkiška – Lietuva nebus. Vasario 16-osios žodis partizaniškai šventas.

    Atsakyti
  54. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    >Mikabalis
    Apie Eglės žalčių karalienės kontekstą, pradedant 10 – tu “Ist. par. į Lietuvą” puslapiu, taip rašoma: “Afrikoje yra įžymi vieta, kur Centrinėje Sacharoje ant uolų Tasilio – Adžero kalnų plynaukštėje prancūzas Brenanas aptiko daug piešinių, vadinamų freskomis. Tarpe jų išsiskiria stotingos moters su šviesiais, lyg būtų šiaurietė, plaukais piešinys , kurį knygoje “Afrikos freskos” (viršelio nuotrauka) pateikia lietuvis orientalistas ir kultūros istorikas (nuotrauka) Romualdas Neimantas (1928 – 2009). Kada buvo nupieštos – nėra žinoma, tačiau dėl jų gausybės mokslininkai teigia, jog freskos buvo piešiamos palaipsniui ir jų bendras amžius gali siekti dešimtis, gal ir šimtus tūkstančių metų. Tai – dabarties Sachara, nors anksčiau ten buvo daug drėgnesnis klimatas: pietiniame jos pakraštyje seniau daugeliu sausų smėlingų vadžių ir griovų įdubomis tekėjo upės, tarp jų plytėjo ežerai, žaliavo pievos. Ką visa tai reiškia? Kokia buvo šviesių žmonių (nuotrauka: freska Tasilio – Adžere) atsiradimo Afrikoje priežastis? Atsakymas glūdi gimnazijos vadovėlių puslapiuose, kur parodyta, jog prieš 25 tūkst. metų, ledynui nuo Skandinavijos kalnų slenkant ant Lietuvos ir šąlant (p. 11, Ledyno išplitimo ribos Europoje 25 tūkst. m. atgal nuotrauka), dalis mūsų genčių pasitraukė į Afriką, bet, atšilus klimatui, vėl parėjo namo. Šią dalies mūsų žmonių pasitraukimo , o po to parėjimo namo kelionę atspindi kelioninis Lietuvių epas pasaka “Eglė žalčių karalienė, kurią trijuose tomuose su užrašytais 371 variantais parengė ir išleido Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys (nuotrauka) prof. hab. dr. Leonardas Sauka (1931 – 2022). Ketvirtame tome (psl. 482) jis priduria, kad lietuvių pasakos “Eglė žalčių karalienė”, kuri ne be pagrindo laikoma baltiškos kilmės,variantų aptinkama dar kazachų ir kitomis kalbomis. Lietuviams čia atstovauja 185, latviams 87, finams, slavams, romanams ir tiurkams – 99 pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantai. Toliau p.10 rašoma: “Į nuolat pasikartojančius pasakojimus, padavimus ar legendas privalu žiūrėti pro mokslinės laboratorijos akinius, kadangi čia gali slypėti dinaminiai išgyventų laikų klodai. Be 371 varianto, buvo rastas dar vienas, 372 – as pasakos “Eglė žalčių karalienė” pasakojimas, kurį knygoje “Lietuviškos pasakos” išleido leidykla “Jotema” (Kaunas/2014). Jis yra pats ilgiausias. todėl pažiūrėkime į jį pro mokslinės laboratorijos akinius. TAIGI, po ilgų nemigo ir neprimiegojimo naktų, skaitant 371 variantą, knygos “Ist. par. į Lietuvą” 11 p., žiūrint pro mokslinės laboratorijos akinius pradėjau skaityti 372 – ą pasakos variantą: “Kitą kartą senų senovėje gyveno senelis ir senelė. Turėjo jie dvylika sūnų ir tris dukteris. Jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Pasipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsirengti. Jauniausioji tik žiūri – jos marškinių rankovėje žaltys yra įsirangęs. Ką daryti?Tuoj vyriausioji pagriebė mietą ir buvo bešokanti jį varyti. Bet žaltys atsigręžė į jauniausiąją ir prašneko žmogaus balsu: “Duok, sako, Eglute žodį, jog tekėsi už manęs, tai pats gražumu išlįsiu!”. Apsiverkė Eglė: kaip ji gali už žalčio tekėti! Paskui tarė rūsčiai: “Atiduok marškinius, ir keliauk sau sveikas, iš kur atvykęs”. O žaltys vis savo: “Duok, sako, – žodį, jei tekėsi už manęs, tai pats gražumu išlįsiu”. Ką darys Eglė, ėmė ir prižadėjo tekėti už žalčio”. ŠTAI taip prie Baltijos jūros prasideda ši pasaka, kurios MOKSLINĖ LABORATORIJA, įskaitant tai, jog žaltys pasiverčia gražiu karalaičiu, Eglė su juo nuvyksta į Afriką, kerta žemės Pusiaują, atsiduria Pietų Afrikoje, susilaukia vaikų, grįžta su jais namo į gimtą pajūrį Palangoje, žalčiui Eglės broliai nukerta galvą (sustoja laikas), ko išdavoje visa šeima, grįžusi, palieka gyvent Palangoje išdėstoma sekančiose knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” puslapiuose. Dėkoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Interaktyvi kelionė po išeivijos menininkų pėdsakus JAV
Kultūra

Lietuva už Atlanto: interaktyvi kelionė po išeivijos menininkų pėdsakus JAV

2026 06 22
Tekstilės atliekos
Gamta ir ekologija

Gyventojai vis daugiau išrūšiuoja tekstilės ir biologinių atliekų

2026 06 21
Kelionė, automobilis
Gamta ir žmogus

Ilgosioms atostogoms lietuviai dažniau renkasi užsienį, trumpas išvykas skiria šalies regionams

2026 06 21
Sutartis
Lietuvoje

Terminuota darbo sutartis: ką svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams?

2026 06 21
Daugiabučio kiemas
Lietuvoje

Daugiabučių kiemų tvarkymui Vilnius skiria dar 9,5 mln. eurų

2026 06 21
Eismas
Gamta ir žmogus

Artėjant Joninėms „Via Lietuva“ ragina vairuotojus neprarasti budrumo

2026 06 21
Azartiniai lošimai kompiuteriu
Lietuvoje

Lošėjo kortelė bus privaloma

2026 06 21
Naturali kosmetika
Gamta ir žmogus

Mokslininkė dr. D. Baragan-Ferer: kosmetikos sudėtinių dalių sąrašas – tik ledkalnio viršūnė

2026 06 21
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė
Etninė kultūra

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Mergina su Rasų vainiku prie Joninių laužo
Etninė kultūra

Trumpiausia metų naktis kviečia: kur šiemet švęsime Rasas ir Jonines?

2026 06 20
Požeminė perėja
Lietuvoje

Kaune prasidėjo Vilniaus gatvės požeminės perėjos atnaujinimas

2026 06 20
Vanduo, ežeras
Lietuvoje

NŽT: praėjimas ežerų, upių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

2026 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
  • Kažin apie Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas
  • klaustukas apie Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį
  • Dat apie „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius
  • Lietuva už Atlanto: interaktyvi kelionė po išeivijos menininkų pėdsakus JAV
  • Gyventojai vis daugiau išrūšiuoja tekstilės ir biologinių atliekų
  • Ilgosioms atostogoms lietuviai dažniau renkasi užsienį, trumpas išvykas skiria šalies regionams

Kiti Straipsniai

Vytautas Sinica protesto kontekste su islamo ir demokratijos šūkių fonu

V. Sinica. Kauno mečetė auklėja kauniečius

2026 06 22
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Mergina su Rasų vainiku prie Joninių laužo

Trumpiausia metų naktis kviečia: kur šiemet švęsime Rasas ir Jonines?

2026 06 20
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Generalinė prokuratūra: LRT įpareigota užtikrinti programų pirkimų skaidrumą

2026 06 20
Šiauliuose Rasos (Joninių) naktis

Šiauliuose Rasos (Joninių) naktį – ugnies ir kitos apeigos, magija

2026 06 20
Rasos Leipalingyje

Rasos (Joninės) Druskininkuose: nuo ramybės oazės kurorte iki Rasų paslapčių Leipalingyje

2026 06 20
Joninės Rumšiškėse

Rasos (Joninių) naktis Rumšiškėse: nuo saulėlydžio iki saulėtekio

2026 06 20
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT kalba apie ambicingą biudžetą

2026 06 19
1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys

Tautos forumas: Politikams stinga ryžto aiškiai įvertinti Birželio sukilimą

2026 06 19
Vytautas Sinica audringos Europos Parlamento diskusijos fone

V. Sinica. Deportacijų amžius prasideda

2026 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
  • Kažin apie Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas
  • klaustukas apie Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį
  • Dat apie „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno
  • +++ apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Sidabrinė gervė“ 2026 | Ahoy nuotr.

„Sidabrinė gervė“ išdalinta: kokį Lietuvos kino paveikslą šiemet matome?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai