Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

Vidaus reikalų ministerija, ieškodama naujų teisinių instrumentų pažaboti kontrabandos ir kitus ekonominio pobūdžio nusikaltimus, svarsto įsteigti naują instituciją, skirtą kovai su nusikaltimais valstybės ir Europos Sąjungos biudžetams. Tai būtų nauja profesionali statutinė tarnyba, kurios sudėtyje veiktų dabartinė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei Muitinės kriminalinė tarnyba.

Numatoma, kad įsteigus Nusikaltimų iždui tyrimo tarnybą būtų sukurta vieninga organizacinė struktūra, leidžianti efektyviau koordinuoti tyrimus, greičiau keistis duomenimis, sutelkti ekspertines kompetencijas ir kryptingiau nukreipti ribotus valstybės resursus į didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų užkardymą.

Pagrindinis planuojamos tarnybos tikslas – apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus, siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, taip pat užkardyti organizuotų nusikalstamų grupių veiklą bei užtikrinti efektyvesnį viešųjų finansų apsaugos mechanizmą.

„Šiandien kelios tarnybos tiria iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau veikia atskirai ir fragmentuotai – su skirtingomis tyrimų taktikomis, nevienodai naudodamos turimus duomenis. Sutelkus turimus tarnybų resursus ir pajėgumus į vienas rankas, tai ne tik leistų išvengti funkcijų dubliavimo ar greičiau keistis informacija, veikti koordinuotai, bet ir efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kuris daro nemažą žalą mūsų valstybės biudžetui”, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Paskutinis Europos Sąjungos sunkių ir organizuotų nusikaltimų grėsmių vertinimas parodė, jog vertinant nusikalstamumo sritis, kurios daro didžiausią žalą ar neigiamą poveikį ES ir šalių narių biudžetams, būtina išskirti šias nusikalstamas veikas: PVM sukčiavimai, įskaitant dingusio prekeivio schemas; sukčiavimas akcizais; importo muitų sukčiavimai; subsidijos.

Oficialūs duomenys rodo, kad nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių mastai mūsų valstybėje yra dideli: vien didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje nustatyta 67,8 mln. eurų nuslėptų mokesčių, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse – 30 mln. eurų, statybos sektoriuje – 8 mln. eurų.

Parengta pagal VRM pranešimą