Gegužės 25 ir 26 d., Varšuvoje, vyko „Poezijos pavasaris“. „Poezijos pavasario“ renginiai vyko jau vienuoliktus metus iš eilės.
„Poezijos pavasaris“ yra viena seniausių švenčių Lietuvoje. Pirmą kartą renginys vyko 1965 m. ir buvo skirtas poetės Salomėjos Nėries 20-osioms mirties metinėms pažymėti.
„Poezijos pavasario“ šventė suburia poetus, skaitovus, muzikantus ir menininkus. Tai puiki proga literatams pradžiuginti auditoriją savo nauja kūryba.
Tai laikas, kai skiriami laurai už geriausią praėjusių metų knygą, įvairios literatūrinės premijos bei apdovanojimai už vertimus ir kūrybos sklaidą. Tai metas, kai kūrėjai vyksta pas savo skaitytojus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kai jų žodis pasiekia didžiausią klausytojų auditoriją.
„Poezijos pavasaris“ Varšuvoje, kurį rengė Baltistikos skyrius, vyko Varšuvos universitete.
Poetai, stirna Gražina ir paukščiai
Šiais metais į Lenkijos sostinę atvyko keturi iškilūs lietuvių poetai: Giedrė Kazlauskaitė, Laima Kreivytė, Dainius Dirgėla ir Sigitas Birgelis. Pirmadienį jie bendravo su studentais, dėstytojais ir baltų filologijos bičiuliais Varšuvos universiteto bibliotekoje (Dobra g. 56/66).
Prieš susitikimą kiekvienas dalyvis vakaro prisiminimui gavo almanachą, kuriame buvo paskelbti atvykusių poetų eilėraščiai bei jų vertimai į lenkų kalbą. Taip pat galima buvo įsigyti Laimos Kreivytės dvikalbį poezijos rinkinį „Nesvarumo būsenos. Stany nieważkości“.
Salė, kurioje susibūrėme, buvo papuošta origami paukščiais, o jos centre stovėjo renginio simbolis – sparnuota stirna Gražina. Šios išskirtinės dekoracijos kūrė jaukią vakaro atmosferą.
Renginį moderavo Baltistikos skyriaus dėstytojos Agnieška Rembelkovska (Agnieszka Rembiałkowska) ir Joana Tabora (Joanna Tabor). Kad visi vakaro dalyviai būtų vienodai pamaloninti – susitikimas vyko dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų.
Poetai savo eilėraščius skaitė lietuviškai, o jų vertimus lenkiškai perskaitė vertėjai arba kiti poezijos gerbėjai. Vakaro muzikinę dalį parengė TOLIS (baltistikos absolventas Jonas Jankauskas). Jis atliko savo sukurtas dainas. Pabaigoje, kaip ir kasmet, kūrėme vieną bendrą eilėraštį iš mūsų svečių citatų.
Kiekvienas susitikimo dalyvis perskaitė anksčiau iš magiško indo ištrauktą poezijos eilutę lietuvių ir lenkų kalbomis. Tai buvo įspūdinga patirtis, ypač tiems žmonėms, kurie lietuviškai skaitė pirmąkart gyvenime; netikėtai keitėsi šio ilgo eilėraščio motyvai ir raiškos formos. Malonia staigmena tapo žinių varžytuvės apie „Poezijos pavasarį“.
Visi dalyvavusieji renginyje gavo lapus su klausimais apie poezijos šventę. Į juos atsakyti buvo galima iškart arba per pirmąją renginio dalį. Tiems, kas atidžiai klausė, sunku nebuvo, reikalingas žinias galima buvo išgirsti susitikimo metu.
Vėliau vakaro svečiai burtų keliu išrinko varžytuvių nugalėtojus, o rengėjai juos apdovanojo eilėraščių knygomis. Nors vakaras truko dvi valandas, laikas neprailgo. Susitikimui pasibaigus svečiai aplankė bibliotekos sodą ant stogo ir pabendravo su renginio dalyviais per vakarienę.
Poetai ir didieji dančiasnapiai
Antrąją renginio dieną susitikome pasiklausyti poezijos kavinėje „Miejsce“ (prie Černiakovskio uosto). Saulė negailėjo tądien savo spindulių. Vieni gurkšnojome kavą, kiti arbatą ar vandenį ir džiaugėmės galėdami artimai bendrauti su žodžio meistrais, pasiklausyti ne tik jų kūrybos, bet ir pasakojimų.
Apie mus dominančius kultūros dalykus, apie „Poezijos pavasario“ renginius seniau, apie svečių nuotykius jų metu… TOLIS padainavo kelias savo kūrybos dainas.
Besiklausydami vaišinomės braškėmis ir „Poezijos pavasario“ pyragu, kurį iškepė viena iš renginio dalyvių. Aplink kavinę kurkė varlės, skambėjo paukščių balsai.
Tai buvo įsimintini susitikimai. O ir mūsų svečiai buvo ypatingi: Giedrė Kazlauskaitė yra šių metų „Poezijos pavasario“ laimėtoja (už knygą „Marialė“), Laima Kreivytė Europos laisvės poetų literatūrinės premijos varžytuvių finalininkė (už rinkinį „Nesvarumo būsenos“), kiti du dalyviai ką tik išleidę po naują knygą – Dainius Dirgėla („Finišo kreivoji“), Sigitas Birgelis („Liber vitae“).
Susitikimuose dalyvavo taip pat nemažai literatūros vertėjų į lenkų kalbą. Tarp jų Agnieszka Rembiałkowska, šiųmetė leidyklos Ossolineum laimėtoja už Birutės
Jonuškaitės eilėraščių knygos „Esamoji“ vertimą į lenkų kalbą (knyga išleista pavadinimu „Lista obecności“) ir Dominika Jagiełka, apdovanota „Poezijos pavasario“ prizu už vertimus į lenkų kalbą. Beje, šis apdovanojimas jai įteiktas per pirmąjį susitikimą Varšuvos universiteto bibliotekoje.
Tos poetų pavardės nieko nesako. Galėjo čia tų skraiduonėlių nors po vieną plunksnelę parodyt – posmelį pateikti, kad galėtum kas per paukšteliai pajusti ar apskritai dar gali būti poezijos.