Šeštadienis, 21 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2016-05-19 07:31:52
146
PERŽIŪROS
0
R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr2
Atgimimo ąžuolyno sodinimas | R.Jasukaitytės nuotr.

Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Į Jono Basanavičiaus tėviškę, į Ožkabalius. Po Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo įsidrąsino žmonės, supulsavo viltis. Pirmoji materiali jos apraiška ir buvo sumanymas – pasodinti ąžuolų girią, kurios jokie vėjai neužpūstų, jokie okupantų kirviai neiškirstų. Geriausiai tam tiko Suvalkijos žemės, kuriose mažiausiai miškų buvo likę, kur  Jono Basanavičiaus – tautos patriarcho – gimtinė. Per visus sovietinės okupacijos metus buvo bijoma apie jį garsiai kalbėti. Kaip ir apie Vasario 16-ąją. Už trispalvės iškėlimą grėsė tardymai, ilgi sovietinio lagerio metai…

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr
Atgimimo ąžuolyno sodinimas | R.Jasukaitytės nuotr.

Kas buvo tie, kurie sukvietė tautą sodinti ąžuolyną? Nesvarstydami, kam pirmajam kilo tokia mintis, sakome: tai buvo septynių vyrų iniciatyvinė grupė, kurią sudarė Algimantas Kepežėnas, Rimantas Krupickas, Kęstutis Labanauskas, Vygandas Čaplikas, Vitalius Stepulis, Vladas Markauskas, Romas Survila. 1989 m.balandžio 1-ąją vyko pirmoji sodinimo talka. Po to dar du savaitgalius mūsų tautai šventus medžius sodino kone visa Lietuva, ir 30 ha plote stiebėsi apie 8 tūkst. sodinukų. Ta balandžio pirmoji buvo nelengvas išbandymas: dangus maišėsi su žeme, įsisiautėjo tikra pūga, ir atrodė, kad vargu ar kas beišsirengs  į talką.  O mašinos vis važiavo ir važiavo iš atkampiausių Lietuvos vietų. Taip buvo užsodinti pirmieji Tautos Atgimimo ąžuolyno hektarai.

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr1
Atgimimo ąžuolyno sodinimas | R.Jasukaitytės nuotr.

Ąžuolynas kasmet plėtėsi. Atsirado Signatarų, Knygnešių, Represijų aukų, Vasario 16-osios signatarų giraitės, ąžuolai pasodinti buvusiems prezidentams, Sausio 13-osios aukoms, sodino ąžuoliukus atvykę išeivijos atstovai… Apie Tautos Atgimimo ąžuolyno istoriją galima paskaityti knygose „Tautos Ąžuolynas“ (2009 m.), sudarytojas Vitalius Stepulis ir Vygando Čapliko knygoje „Atgimimo ąžuolynas ir ąžuolų dailininkė“ (apie dailininkę Gražiną Didelytę) (2009 m.)

Ąžuoliukas sušaudytam mokytojui

Ąžuolas lietuvio sąmonėje yra tvirtybės, ilgaamžiškumo simbolis. Tai – šventas medis, anot Liberto Klimkos, „mitinio pasaulio modelio ašis, per jį susisiekiama su dievų pasauliu“. Senovėje nebuvo sodybos, kurioje neoštų ąžuolas. Medis būdavo sodinamas gimus šeimoje vaikui. Nemažai jų lietuviai sodindavo ir kapinaitėse, kad vėlės turėtų kur pasiilsėti. Taigi, medis – ir kaip palinkėjimas gimusiam, atėjusiam į šį pasaulį, ir atminimas išėjusiam. Per amžiną kaitą suvokiamas pasaulio, o kartu su juo – ir žmogaus amžinumas. Todėl taip svarbu pasodinti savo medį.

Paskutinį šių metų balandžio šeštadienį važiavome su Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokinukais į Tautos Atgimimo ąžuolyną turėdami  svarbią misiją – pasodinti ąžuolą 1942-ais metais sovietų sušaudyto mokyklos vedėjo, mokytojo Adomo Mitkaus atminimui. Nuo 1926 metų, pradėjęs dirbti Garliavoje, jis įstojo į Šaulių sąjungą, nuo 1934-ųjų priklausė Mokytojų tautininkų sąjungai. To pakako, kad 1941 metų birželio 13-osios naktį, masinių trėmimų metu, A. Mitkus kartu su žmona Ona, kuri taip pat buvo mokytoja,  ir dviem mažametėmis  dukrelėmis būtų suimtas.

A.Mitkų enkavėdistai pririšo prie vežimo ir plakdami botagu pėsčią varė į Kauną. Specialiu vagonu jis buvo išvežtas į Sverdlovsko kalėjimą, ten žiauriai kankintas, tardytas ir po metų sušaudytas. Žmona ir dukrelės išgyveno tremtyje, vėliau sugrįžo į Lietuvą. ( Apie tai Ingos Stepukonienės monografijoje „Garliava. Laikas ir žmonės“, 2016 m.)

A.Mitkus buvo puikus mokytojas, jį dar prisimena vyresniosios kartos garliaviečiai. Jo klasėse būdavo po 40 mokinių. Daugeliui įstrigo jo vestos pamokos gamtoje, istorinėse vietose. Daug dėmesio mokytojas  skyrė tautiniam mokinių auklėjimui. Šią jo veiklą sovietiniai okupantai įvertino kaip itin pavojingą.

Visi okupantai  bijo tautiškumo apraiškų, nes jose tvirčiausiai laikosi laisvės, nepriklausomybės, žmogaus savasties dvasia. Išmušk šitą dvasią – paversi  žmones mankurtais, ir nebeliks tautos, nebeliks žmoguje vertybės, dėl kurios jis ryžtųsi paaukoti ne tik laisvę, bet ir savo gyvybę.

Sovietiniai okupantai, turėdami tikslą paversti žmones savivertės neturinčiais mankurtais, į pirmuosius tremties traukinius grūdo Lietuvos šviesuomenę. A. Mitkus ir jo šeima buvo pirmosios aukos. Po daugiau nei 70-ies metų jo vardu pavadinta senoji Garliavos mokykla. Šį pavasarį mokyklos mokinukai Represijų aukų giraitėje, globojamoje A. Kepežėno, pasodino ąžuolą, kuris ateinančioms kartoms turėtų priminti, ant kokių pamatų buvo kuriama valstybės laisvė.

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr4
Atgimimo ąžuolyno sodinimas | R.Jasukaitytės nuotr.

Ąžuolyno metafora

Tą pačią dieną Lietuvos šimtmečio giraitėje (pradėta sodinti 2014 m. švenčiant Tautinio Atgimimo ąžuolyno 25-ąsias metines) pasodinamas trečiasis dvidešimt penkių ąžuolų guotas. Jį sodino žemaičių ir Mažosios Lietuvos atstovai. Plevėsuoja žemaičių vėliava, skamba dainos, sukasi tautiškais drabužiais pasipuošę šokėjai iš Smalininkų, Viešvilės. Renginį veda Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas. Ant Aukuro kalno uždegamas laužas. Ąžuoliukai, kadai sukaišioti lyg rykštelės, sutankėjo, sutvirtėjo. Prigijo ir Stelmužiukas – iš Stelmužės gilės išaugintas ąžuoliukas! Ąžuolo amžinybė – gilėje, įsiskverbusioje į tėviškės žemę… Mano mokinukai – lyg tie giliukai. Išaugs ąžuolais ar ne?

Štai ką apie Tautos Atgimimo ąžuolyną 1989 metų „Švyturyje“ (Nr.18) rašė žurnalistė Valė Čeplevičiūtė, kalbindama Ąžuolyno sumanytojus:

A. Kepežėnas: „Tauta nebuvo mirusi, ir tai įrodyta ąžuolų sodinimu. Ąžuolynas – vertybė, ne tik materialinė, bet ir idėjinė. Man ji asocijuojasi su savanoriais: prireikė jų Lietuvai, ir atsirado“.

V. Čaplikas: „Mes turime su savo dvasine baltiškąja kultūra išeiti į pasaulį. O ąžuolui joje tenka neeilinė vieta. Kuo pasitiksime trečią tūkstantmetį? Tauta, įžengdama į jį, atkuria savo šventoves ir dovanoja kitoms kartoms“.

R. Survila: „Užmirškime, kad esame maža tauta. Kada nors, jau Bartninkuose palikę savo mašinas, žmonės pėsčiomis vaikščios po Ąžuolyną, semdamiesi dvasinių jėgų. Ateities kultūra mokės tai įvertinti“.

V. Stepulis: „Toji vieta turėtų tapti šventa, traukti žmones, kaip juos traukia senųjų šventyklų pėdsakai. Bet pirma mes ją tokią turėtume padaryti, palikdami ten savo dvasinę energiją. Galbūt kada nors būsimos Lietuvos prezidentai vyks duoti sau moralinės priesaikos“.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams jau galime vertinti Ąžuolyno sumanytojų lūkesčius: kurios svajonės išsipildė, kurioms dar reikia sulapoti, įsišaknyti kaip tiems ąžuolams. Ąžuolynui, kaip ir auginamai tautai, reikia nuolatinio rūpesčio ir formavimo. Tautos gyvastis – valstybės rūpestis. (Ir kiekvieno iš mūsų). Ąžuolynas – tautos simbolis, metafora, kurios dvasinio turinio neįstengsime perprasti, neatsigręžę į jos istoriją.

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr3
Atgimimo ąžuolyno sodinimas | R.Jasukaitytės nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Neturėjau tėviškės
  2. R. Jasukaitienė. Laiko klodai
  3. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis
  4. R. Jasukaitienė. „Darbo kodeksas“ nesidomi darbo kokybe?
  5. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  6. R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai
  7. Z.Vaišvila. Dėl Tautos atsako valdžios kėsinimuisi į Lietuvos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką (tiesioginė transliacija, video)
  8. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (I)
  9. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II)
  10. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III)
  11. Signatarai sodins Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitę (dienotvarkė)
  12. Seimas paminėjo Pirčiupių kaimo tragedijos 70-ąsias metines
  13. Ar būti patriotu (ne)madinga?
  14. Laisvės dovana būtina naudotis atsakingai
  15. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas parodė, kiek pinigų lietuviams lieka mėnesio pabaigoje
  • Lietuva prisideda prie pasaulio vandenynų gyvybės išsaugojimo
  • Duomenų vis daugiau, bet ar tampame protingesni? Mokslininkas įspėja apie klaidingas išvadas
  • Nutrauktos studijos – dar ne pralaimėjimas: universitetas siūlo kitą kelią

Kiti Straipsniai

Maistas, maisto ruošimas

Po svarstymo pritarta pataisoms dėl nemokamo maitinimo visiems pradinukams

2026 11 19
Varškėčiai, maistas

Seimo komitetas pritarė nemokamo maitinimo plėtrai pradinukams

2026 11 11
Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio ąžuolyno atminimo akmuo ir Lietuvos trispalvė.

Valdo Adamkaus šimtmečiui – daugiau kaip 155 tūkstančiai ąžuolų

2026 11 07
Mokyklos klasėje specialioje dėžėje sudėti mokinių mobilieji telefonai, fone bendrauja mokiniai

Mokyklose telefonų draudimai tapo taisykle – jų poveikį dar teks įvertinti

2026 10 30
Mokykla, telefonas

Visos švietimo įstaigos jau parengė mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas

2026 10 28
Ryga

5 kryptys, kur nukeliauti per rudens mokinių atostogas 

2026 10 24
2026 metų Lietuvos medžio rinkimų nugalėtojo Klykių ąžuolo rengėjų vinjetė: pirmoji vieta ir 2859 balsai

2026 metų Lietuvos medžiu išrinktas Klykių ąžuolas – antroji ir trečioji vietos atiteko Žemaitijos ir Suvalkijos ąžuolams

2026 10 21
Mėsos kukuliai, maistas

Seimas spręs dėl nemokamo maitinimo visiems pradinukams

2026 10 20
Maistas, maisto ruošimas

Nemokamus pietus nuo 2028 m. rugsėjo turėtų gauti kiekvienas pradinukas

2026 10 16
Motiejaus Valančiaus rankraštiniai įrašai senojoje knygoje

M. Valančius iš arti: senųjų knygų paraštėse atsiveria mažai pažintas vyskupo pasaulis

2026 10 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
Kitas straipsnis
Laivas „Sumpukka“ | Klaipėda.lt nuotr.

Klaipėdoje apdovanotas ryškiausias laivas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai