Per praėjusius metus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gavo daugiau nei 102 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR pranešimai) iš finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų ir užsienio finansinės žvalgybos padalinių (užsienio FŽP). Tai yra beveik 25 proc. daugiau nei 2024 m.
Daugiausiai pranešimų teikė bankai, virtualiųjų valiutų operatoriai ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (6,1 tūkst. STR pranešimų). 2025 m. pranešimų srautas ne tik išaugo, bet ir pasižymėjo didesne analitinio vertinimo apimtimi.
„Gautų STR pranešimų skaičiaus augimą reikšmingai lemia finansų sektoriaus technologinė pažanga, nuolat tobulinamos rizikų stebėsenos sistemos, vis dažniau taikomi automatizuoto sandorių stebėjimo bei dirbtinio intelekto sprendimai. Šios priemonės leidžia efektyviau identifikuoti įtartinus operacijų modelius ir galimus pinigų plovimo ar sukčiavimo požymius“, – teigia Edmundas Jankūnas, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos (PPPV) viršininkas.
Sustabdytos lėšos sąskaitose ir grynųjų pinigų operacijos
2025 m. gautų pranešimų skaičius apie klientų sąskaitose sustabdytas lėšas padidėjo iki 893 pranešimų, o bendra sustabdytų lėšų suma siekė beveik 71 mln. eurų.
Dauguma šių pranešimų buvo susiję su sukčiavimo atvejais arba nenustatyta lėšų kilme, kai klientai finansų įstaigoms nepateikė prašomų dokumentų, pagrindžiančių lėšų šaltinį.
Per 2025 m. FNTT sulaukė beveik 1,2 mln. pranešimų apie grynųjų pinigų operacijas – grynųjų pinigų įnešimus, keitimus ir išėmimus. Didžiausią šių pranešimų dalį pateikė bankai.
Aktualiausios tipologijos
Stebima, kad jau daugelį metų sukčiavimas yra labiausiai paplitusi nusikalstama veika elektroninėje erdvėje ir sudaro didelę dalį gaunamų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
Pranešimuose vyrauja įvairios sukčiavimo formos – investicinis ar romantinis sukčiavimas, sukčiavimas el. paštu (angl. phishing), telefonu (angl. vishing), SMS žinutėmis (angl. smishing), apsiperkant internetu, jungiantis prie el. paslaugų teikėjų svetainių bei perkant prekes ar bilietus į koncertus ir kitus renginius per skelbimų platformas ar socialinius tinklus.
Lietuvoje veikiant nemažam virtualaus turto paslaugų teikėjų skaičiui, kartu su didėjančiu pranešimų apie įtartinas finansines operacijas skaičiumi, didėja ir virtualiosios valiutos naudojimas neteisėtiems tikslams: asmenys atlieka operacijas tamsiajame internete virtualiosios valiutos adresais, kurie siejami su narkotinių medžiagų, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, mokėjimo kortelių duomenų platinimu, terorizmo finansavimu ar kitais virtualiosios valiutos adresais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, atlieka didelių sumų pervedimus, negalėdami pagrįsti lėšų kilmės.
Dar viena aktuali tipologija – pinigų mulų naudojimas. Pinigų mulai – tai asmenys, kurie, dažniausiai už atlygį, priima ir perveda ar kitaip perleidžia neteisėtai gautas lėšas į kitų asmenų sąskaitas. Tokie asmenys taip pat gali perleisti savo banko sąskaitos ar prisijungimo prie jos kontrolę tretiesiems asmenims. Jie gali veikti sąmoningai, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, tačiau kai kuriais atvejais į schemas įtraukiami nesuvokdami, kad jų sąskaitos naudojamos nusikalstamai veiklai.
Taip pat stebimas fiktyvių įmonių naudojimas. Fiktyvių įmonių veikimas glaudžiai susijęs su tranzitiniais mokėjimais ir sąskaitomis. Fiktyvi įmonė egzistuoja teisėtai, tačiau neturi realios arba reikšmingos ekonominės veiklos, darbuotojų, materialinių išteklių. Tokios įmonės dažnu atveju steigiamos neteisėtiems tikslams – sukčiavimui, mokesčių vengimui, sankcijų vengimui, turto slėpimui ar kitoms nusikalstamoms schemoms įgyvendinti.
Šios ir kitos tipologijos atspindi aktualiausius pinigų plovimo, sukčiavimo ir kitų finansinių nusikaltimų modelius, su kuriais susiduria finansų įstaigos, kiti įpareigotieji subjektai ir teisėsaugos institucijos.
Parengta pagal FNTT pranešimą
