Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2019 07 23 08:58
2
Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.
Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio.

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.
Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Kiekvienos krikščioniškos šventės esmę  sudaro  prigimtinio tikėjimo pamatas, siejamas su saule, o per ją – su gamta, amžinu gyvybės ratu. Ugnis – visa ko pradžia ir pabaiga. Ir ne tik gamtoje. „Visas gyvenimas, visa sąmonė buvo ir bus suvokiama kaip Ugnis. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – rašė mūsų filosofas Vydūnas.

Žodžio „kurti“ šaknis lengvai atsekama tokiuose kasdien vartojamuose žodžiuose kaip „įsikurti“, „naujakurys“, „kūryba“. „Tik ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Be ugnies nėra ir kūrybos“,  – sako Vydūnas. Mūsų protėviai, gyvendami darnoje su gamta, jautė ugnies reikšmę ne tik buičiai, bet ir jų dvasiai. Nuolatos šventvietėse kūrenta ugnis vienijo tautą, teikė dvasinę stiprybę. Ji buvo tarpininkė tarp žmonių ir dievų, namų sergėtoja, doros ir skaistos dvasia kiekviename žmoguje.

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.
Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šventės pradžią skelbia rago garsas. Pro ąžuolų vainikais apipintus vartus, tyru vandeniu suvilgę veidą ir rankas, kopiame į kalną. Į šventę suvažiavę baltų tikėjimo bendruomenių atstovai ne tik iš Žemaitijos: Kuršėnų, Tauragės, Šiaulių, Kelmės, bet ir iš toliau – Kaišiadorių ir Kauno. Daug jaunimo, šeimų su vaikais.

 Kuršių palikuonis. Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.
Kuršių palikuonis. Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Dėmesį patraukia šeima, vadinanti save kuršių palikuonimis. Vyras apsirengęs pagal baltų tradicijas, ant kepurės – ypatingas briedžių dantų vainikas. Smalsu, kaip tokia apranga buvo atkurta. Vyras noriai pasakoja: atkurta pagal kuršių žynio rastas įkapes. Rankoje – lazda iš kelis kartus susivijusio medelio kamieno, sako, buvo rasta tankiame eglyne šalia ąžuolo, į kurį trenkęs perkūnas. Matyt, medelio kamienu nuvinguriavo perkūno ugnis, bet nesudegino, tik ženklą paliko. Sūnus ant rankos, odine pirštine pridengtos, laiko prijaukintą sakalą. Medžiojimas su sakalais – brangus reliktas, šių paukščių auginimas Lietuvoje nunykęs.

Algirdas Unikauskas | R.Jasukaitienės nuotr.
Algirdas Unikauskas | R.Jasukaitienės nuotr.

Šatrijos romuvos žynys Darius Ramančionis dviem titnago gabalėliais įskelia žiežirbas, prikiša švendrių šluotelę, papučia. Minia sekundę tarsi sustingsta laukdama  mažo, bet prasmingo stebuklo – ugnelės užgimimo. Pasirodo dūmas, iš pradžių siaura, melzgana juostelė, palengva ji plečiasi, šviesėja, staiga plyksteli ugnies liežuvis, per minią nuvilnija atodūsis – šią nuostabą išsaugojome iš tūkstantmečių senumo patirties.

Įkurta ugnelė pagarbinama savais žodžiais. Prigimtiniame tikėjime nėra sustingusių, kažkieno sukurtų ir primestų maldų. Pagerbę Gabiją, aukoja Perkūnui bičių vaško statulėlę, o Žemynai – beriami grūdai. Apie aukurą nešama duona, po to ja dalijasi visa bendruomenė. Anot žynio Adolfo Gedvilo, prieš porą metų iškeliavusio pas protėvius, kiekviename krašte šventinės apeigos gali skirtis, svarbu, kad jos vietos bendruomenei būtų priimtinos. „Įvairovė yra sveikintinas reiškinys, išskyrus svetimybes. Atskirų regionų apeigų skirtumai akivaizdžiai parodo, kad anksčiau nebuvo vieno dvasinio valdovo, todėl apeigos nebuvo varžomos“, – savo Testamente rašo A.Gedvilas. Baltai neturėjo religinių hierarchų, kurie iš tikėjimo būtų darę pelningą verslą. Prigimtinis tikėjimas nevertė žmogaus nusižeminti, jam nebuvo primetamas kaltės jausmas, skiepijantis besąlygišką paklusnumą.

Daugelį žmonių šiais laikais prigimtinis tikėjimas patraukia būtent tautinės savasties išlaikymu. Nors krikščionybė, norėdama įsitvirtinti skirtingose tautose, stengėsi prisitaikyti prie vietinių papročių (bandymai uždrausti nedavė norimų rezultatų!), o laikui bėgant tapo pakanti senųjų švenčių ir apeigų reliktams (kiaušinių marginimui per Velykas, Užgavėnių persirengėliams, žolynų šventinimui per Žolinę, Kūčių vakarienės valgymui, Rasos šventės apeigoms ir t.t), iš esmės tai kosmopolitinė religija, menkai bendro teturinti su tautiškumu, jo išsaugojimu.

Tad daugelis žmonių, susirinkusių ant Šatrijos kalno pagerbti Amžinosios Ugnies, ieško tokio tikėjimo, kuris atspindėtų lietuvio pasaulėjautą, jo ryšį su gamta, su istorine praeitimi. Todėl nesuprantama, kodėl toleruodami gėjų paradus, vienos lyties asmenų santuokas, netoleruojame savo senojo prigimtinio tikėjimo, tūkstančius metų šitoje žemėje saugoto, jo skleidžiamomis vertybėmis gyvento?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video)
  2. Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video)
  3. R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien
  4. R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio
  5. Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno
  6. R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka
  7. R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė
  8. R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią?
  9. R. Jasukaitienė. Bulgarija nusivyliau, kelione – ne
  10. R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje
  11. R. Jasukaitienė. Kretoje, Dievų žemėje (I)
  12. R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas
  13. R. Jasukaitienė. Dienoraštis, arba dienos meniu
  14. R. Jasukaitienė. Sakmė apie „plechavičiuką“ Steponą
  15. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  16. Kviečia Ugnies šventė ant Šatrijos kalno
  17. R. Jasukaitienė. Įkurta Tarptautinės Ąžuolo draugijos Lietuvos grupė
  18. Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno
  19. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  20. R. Jasukaitienė. Jau 11-tąjį kartą dailininkės Gražinos Didelytės gerbėjai susirenka į „Andainės“ šventę
  21. R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
  22. R. Jasukaitienė. Dailininkės tikėjimas – jos kūriniuose ir gyvenime
  23. R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas
  24. R. Jasukaitienė. Žemės paukšteli
  25. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  26. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  27. Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos)
  28. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  29. R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje
  30. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Karolis says:
    2 m. ago

    Nuotraukoje žmogus su krivule, ne Vaidotas Digaitis, o Algirdas Unikauskas, vienas iš daugelio ugnies sergėtojų. Pataisykit 🙂

    Atsakyti
  2. Levas says:
    2 m. ago

    Nuostabiausias surašymas.
    Tebūnie darna.
    Vo kontrybes turem

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

2021 04 07
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

2021 03 25
Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus

Ruošiamasi įteisinti Etnografinių regionų heraldinius ženklus (nuotraukos)

2021 03 24
R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

2021 03 23
Tautos šviesuolio, Mokytojo Romaldo Kuso netekus (nuotraukos, video)

Tautos šviesuolio, Mokytojo Romaldo Kuso netekus (nuotraukos, video)

2021 03 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 516; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 329; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
13
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
6
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

Man tada (1904-08 m. studijuojant Kijevo universitete – V. T.) kilo noras parodyti, kad mūsų praeitis yra didingesnė negu kitų....

Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 31
4
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

Niekinga yra tauta, kuri už savo garbę, neaukotų visko. (Frydrichas Šileris) Lietuviai, manau, pagaliau turi pabusti iš savųjų „letargų“, jei...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
Kitas straipsnis
Duris atveria jau 18 metų veikiantis pasaulinio lygio meno meistro muziejus

Vilniuje duris atveria jau 18 metų veikiantis muziejus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai