Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė

[autorius]

[papildyta]

1
R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė
aukuras_R.Jasukaitiene
Aukuras | R.Jasukaitienės nuotr.

Prisimenu tokį pat žydintį pavasarį… Lietuvių kalbos mokytoja mus, Seredžiaus vidurinės mokyklos vienuoliktokus, nusivedė į kabinetą, kuriame buvo televizorius – bene vienintelė techninė mokymo priemonė mokykloje. Klausėmės laidos apie K.Donelaičio „Metus“. Bet įsiminiau visai ką kita, o būtent, poeto Algimanto Mikutos retorinį klausimą, kurio pažodžiui jau nepakartosiu: ar 21-ajame amžiuje bus vietos Poezijai? Ar žydės garbanota alyvos šakelė? Kaip dar toli anuomet buvo 21-asis amžius! Kiek daug per tą laiką įvyko! Ir realiame gyvenime, o dar daugiau –  žmogaus sieloje… Ar naujų technologijų pasaulyje tebežydi poezijos alyvos? Ar – garbanotos?

Poezijos pavasario renginiai šiemet, kaip ir kasmet, užliejo Lietuvą. Dar gausiau, dar tankiau. Po atokiausius Lietuvos kampelius – kaimelius. Išsiliejo ir bangomis pasiekė net kitus kraštus… Visur, kur gyvena lietuviai – emigravę, išvykę, bet ne mažiau besiilgintys gimto žodžio.

Prisiminiau profesorės Viktorijos Daujotytės pastebėjimą: „Kas turi kalbą, turi ir Tėvynę. Kas yra kūrybingas, susikuria dvasios namus ir iš nieko“. Kūrybingumą visų pirma suvokiu kaip gebėjimą kurti save. Išbūti. Išlikti. Perduoti. Gausinti tai, kas tavyje geriausia.

Kiekviena tauta turi savitą žmogiškumo raišką. Anot išeivijos rašytojo Vytauto Alantos, „per literatūrą tauta kalba pasauliui“.„Išvertus“ į mūsų madingą ir gerokai nuvalkiotą „klišę“, sakytume: kokią žinutę apie save siunčiame pasauliui?  Lietuvio žmogiškumas daugybę šimtmečių reiškėsi per meilę gamtai ir gimtinei – gimtiesiems namams, savo žemei. Džiūsta lietuvio dvasia, išplėšta iš savo prigimtinių ryšių. Sunku išlikti žmogiškam, šių ryšių netekus (ar ne dėl to pasaulyje „pirmaujame“ savižudybėmis ir girtuoklystėmis?)

Kaip gyventi be medžio, be žolės, be paukščio? Šis klausimas tebedrasko širdį. Gal todėl ir šių dienų poezijoje vyrauja destruktyvi pasaulio pajauta? Nebelieka vientiso dvasinio pasaulio: vien atplaišos to kito, harmoningo (todėl ir besiilgimo) – kadai įsigyveno  santykio su aplinka ir savimi? Po ironijos, atšiaurumo, vulgarumo lopais – skaudamos vietos. 21-ojo amžiaus iššūkis: vėl atrasti ryšį, jau kitokį, nulemtą pakitusių realijų. Ryšį su savimi ir kitais.

Kodėl rašančiųjų dabar kone daugiau nei skaitančiųjų? Kas verčia rašyti? Būtinybė išsipasakoti. Tai – viena iš psichoterapijos formų. Būdas „išsikrauti“. Būdas „perkrauti“ kitiems. Neigiamas emocijas, nerimą, įtampą. Bet koks kūrinys sukuria įtampą – be jos nėra kūrybos. Kūryba verčia (kviečia) diskutuoti, ieškoti, atrasti, permąstyti. Permąstydamas žmogus kuria savo santykį su kitais, o per juos – su savimi. Arba atvirkščiai. Jei nepermąstai – „nebedaugėji“. Nebesidalijančios ląstelės miršta. Pabūna kurį laiką užsikonservavusios, bet neilgam.

„Užkonservuotos“ mintys neįdomios, nepatraukiančios. Nes neturi augimo ir auginimo galios. Yra kūrinių, kurie nesensta.  Šimtmečiai eina, lyg ir turėjo būti į klausimus atsakyta, o visgi ne. Jei sakytume, kad tai amžinieji klausimai, pernelyg lengvai išsisuktume nuo esminio „Kodėl“? Kodėl skaitome Šekspyrą, kuo įdomi „Odisėja“? Kiekviena karta (kiekvienas žmogus) ieško atsakymų į klausimus, kylančius iš jo pasaulėjautos. Per savo amžių žmogus ne kartą permąsto vertybes. Ką jau bekalbėti apie kartas, išgyvenančias skirtingas realijas. O atsakymo ieško tose pačiose knygose. Jos neduoda atsakymų. Jos tik skatina permąstyti. Tikra kūryba „užprogramuota“ skirti mums „namų darbus“. Todėl ji nėra nei lengva, nei patogi.

Senovės graikai sakydavo: kas sunku – tas gražu(kalepatakale). Mūsų amžius norėtų greito rezultato, jokių sunkumų kažką permąstant, ieškant, dirbant. Mokyklose ugdome džiaugsmą vartoti. Kur kas sunkiau ugdyti pažinimo džiaugsmą. Sunkumų nugalėjimo grožį. Dabartinėje švietimo sistemoje pastebiu šių džiaugsmo rūšių painiavą. Nesusikalbėjimą gimdo pasaulėvokos skirtumai.

(Su)vokti pasaulį reiškia  jį atspindėti. Ši užduotis negalima be klausimo sau pačiam: Kam? Kokiu tikslu žmogui duotas gebėjimas (ir noras) pasaulį atspindėti savyje? Kam, kuriuo tikslu savo pasaulėjautą noriu perduoti ir kitam? Kodėl rašau? Grafomaniška rašliava (neapsiverčia liežuvis vadinti to kūryba) degina kito – skaitančiojo – laiką ir energiją. Destruktyvi – žudo, užkrečia, smaigsto nuodingas adatėles ir mėgaujasi kitą sudirginusi.

„Sunkią“ literatūrą ir destruktyvią dažnai painiojame, kaip ir džiaugsmo rūšis supainiojame. „Sunkioji“ skatina sunkiai dirbti, mąstyti. Destruktyvi – vampyriškai siurbia skaitančiojo energiją,  nelyginant uodas, mintantis mūsų krauju. Manding, neurasteniškos kūrybos itin padaugėjo: gal čia tik poza? Ar pagalbos šauksmas? Gal džiūsta siela? Be ryšio su kitu? Su vertybėmis, kurių netekome? O kitų vis dar ieškome.

Daugelyje Poezijos pavasario renginių matau vis tuos pačius veidus: Kauno poetai skaito Kauno poetams, Vilniaus – vilniečiams. Gal tik mažesniuose miesteliuose šios šventės tampa bendruomenės švente. Ne kartą lankiausi Šilavoto Davatkyne (Prienų r.). Nepaprasta tai vieta. Tokiose „įkrautose“, prisodrintose vietose ir turėtų vykti poetiniai skaitymai.  Miestelio gyventojams ši šventė – susitikimas su atvykusiais svečiais iš didmiesčių, „pasižmonėjimas“, įvykis. Šventei ruošiamasi, jos laukiama visus metus. Koncertuoja vietos kolektyvai, po plačiašakiu klevu – ant baltomis drobinėmis staltiesėmis nutiestų stalų kaimiškos vaišės: naminė duona, sūris, medus, pačių šilavotiškių kepti pyragai. Gera justi išlikusį  bendravimo poreikį, kai žmogus pasiilgsta žmogaus. Yra dar tokių vietų. Ir tokių žmonių. Kiek ten poezijos? Ten pati vieta –Poezija. Iš jos sklinda jaukuma, ramybė, trauka sugrįžti…

Neseniai su mokiniais važiavome į Maironio tėviškę. Ne, nebuvo ten tuo metu poezijos šventės. Ką išgirdo, ką pamatė šiuolaikiniai mokinukai, vadinami „z“ karta? Ogi diemedį, saugantį duris nuo visokių nelaimių. Daugelis pirmą kartą matė rūtas, kurios tebeauga Maironio tėvų sodyboj, po langais senoviškame darželyje. Žibalinę lempą palubėj – buvo pasiturintys  ūkininkai, kad tokią galėjo sau leisti. Vaikams įstrigo „ledaunė“, namų sąlygomis  per vasarą išlaikanti ledą. Ten laikydavo pieną, sūrius, grietinę…

Maironio teviske_R.Jasukaitiene
Maironio tėviškė | R.Jasukaitienės nuotr.

Didelė, erdvi sodyba – miesto vaikams šitai padarė didžiausią įspūdį… Iš amžių gilybės per kraują atplaukiantis mūsų lietuviškumo genas šaukiasi erdvės, įrėmintos medžiu, upeliu, vilnijančiu rugių lauku. Alsuoti lengva, nors ir nežinai, kodėl. Iš viso, ką pamatė, įvertinimas – „buvo gera“. Kol kas gal tik tiek ir išliks: žalias pavasaris, tiltelis per Sandravą, ievos – dar žydėjo kvepėjo… Atminty jos žydės visuomet.  Su tuo jausmu skaitys Maironį. Gal sunkią valandą prisimins, kur ieškoti stiprybės? Ne todėl, kad jau bus išmokę „Trakų pilį“ ar „Lietuvą brangią“. Jausmas, nuotaika išlieka net tuomet, kai neprisimename žodžių. Bet kokia kūryba prasideda nuo jausmo. Todėl nenuvertinkim jo! Žmogiškumo kūryba – taip pat.

Poezija tai ryšys su savimi. Pokalbis su savimi, kuris svarbus ir kitam. Jei „kodas“ tas pats. Noriu „užkoduoti“ savo mokinius: bendrystei su gamta, gimtąja žeme, su senelių ir prosenelių palikimu… Nes nežinau kitokios patirties, per kurią taip natūraliai galėtų reikštis kiekvienos tautos žmogiškumas. „Laiku įduoti į rankas – gal tai tikrai vienas svarbiųjų ugdymo principų“, – vėl kartoju V.Daujotytės pasakytus žodžius. Įduoti knygą, jauseną, norą sunkiai dirbti, kad būtų gražu. Tepadeda mums  garbanota alyvos šakelė!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  2. R. Jasukaitienė. Neturėjau tėviškės
  3. R. Jasukaitienė. „Darbo kodeksas“ nesidomi darbo kokybe?
  4. R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
  5. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  6. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  7. T.Dirgėla. Pamąstymai paskutinįjį vasaros vakarą
  8. Startavo projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“
  9. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  10. Lietuvės knyga apie Šveicariją – pašnekesys su nepaprasta šalimi
  11. V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija
  12. R. Ragauskaitė. Ąžuolų medus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Klodas says:
    7 metai ago

    GGal nors poetai apdainuotų lenkų karaliaus Zigmanto (Žygimanto Augusto) istorinį nuopelną Baltų kraštui už 1569 m. birželio 05 d atskirtą nuo Lietuvos ir prijungtą prie Lenkijos Kijevo ir Podolės žemes.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu

Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai

2023 01 29
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.

Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Paspirtukai vaikams | unsplash.com nuotr.

Kokį paspirtuką išrinkti vaikui?

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Netinkamai sportuojant galite pakenkti sveikatai
  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
  • Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

by Ditė Česėkaitė
2023 02 02
0
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.

Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra šiemet vėl įgyvendins populiariąją Šviečiamąją gyvulininkystės programą, skatinančią...

Skaityti toliau

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien...

Skaityti toliau

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

by daiva
2023 01 31
0
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka įvertinta tarptautiniu EIFL pasaulio viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimu už virtualios biblioterapijos projektą „Atvirumo [email protected]“. EIFL...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

Kitas straipsnis
Daržovių augintojai randa naujų būdų derliui gausinti (video)

Daržovių augintojai randa naujų būdų derliui gausinti (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai