Reaguojant į nemažėjančias išorės grėsmes ir siekiant sumažinti dėl tokių grėsmių užkardymo galimai sukeltas neigiamas pasekmes, Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos pateiktiems siūlymams reglamentuoti tretiesiems asmenims padarytos žalos kompensavimą tais atvejais, kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkai teisėtais veiksmais panaudoja karinę jėgą užkardydami grėsmes.Šie Karinės jėgos naudojimo statuto bei Valstybės rezervo įstatymo pakeitimai padėtų užtikrinti visuomenės interesų apsaugą ir sudaryti geresnes sąlygas NATO sąjungininkų veikimui Lietuvoje.
„Saugumo situacija regione reikalauja ne tik stiprių karinių pajėgumų, bet ir aiškaus bei šiuolaikines grėsmes atitinkančio teisinio reguliavimo. Šiais pakeitimais siekiame užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, stiprinti pasitikėjimą Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais ir sudaryti kuo geresnes sąlygas NATO sąjungininkų veikimui Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Civilinis kodeksas numato, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Numatoma kompensuoti tik tiesioginius nuostolius – nebūtų atlyginama neturtinė žala ar negautos pajamos. Sprendimus dėl kompensacijų priimtų Vyriausybės įgaliota institucija, o žalos nustatymo ir kompensavimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, jų nepakakus – iš papildomai skirtų valstybės biudžeto lėšų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų.
Projektuose išlieka regreso teisė reikalauti atlyginti išmokėtas sumas iš subjektų, kurių keliamai grėsmei neutralizuoti buvo panaudota karinė jėga.
Įstatymų įsigaliojimas numatomas nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Parengta pagal KAM pranešimą
