Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Neturėjau tėviškės

Regina Jasukaitienė
2016-02-08 14:37:49
2
I. Stepukonienes knyga | R. Jasukaitienes nuotr.

I. Stepukonienes knyga | R. Jasukaitienes nuotr.

I. Stepukonienes knyga | R. Jasukaitienes nuotr.
I. Stepukonienes knyga | R. Jasukaitienes nuotr.

Neturėjau tėviškės. Šitą savotišką našlaitystę jaučiau visą gyvenimą. O ypač suskausdavo, atsigręžus į vaikystę.  Gimiau tremtinių šeimoje, Intoje, grįžus į Lietuvą buvome blaškomi iš vienos vietos į kitą, lyg kokie perėjūnai. Daugeliui sėslių žmonių taip ir atrodėme. Ilgą laiką tėvo, buvusio politinio kalinio, nenorėjo registruoti… Bastėmės. Vos spėdavome įsikurti, vėl reikėdavo ryšius rištis.

Sovietų okupantai atėmė iš manęs tėviškę. Ne fizine, greičiau dvasine prasme. Prisimenu, kaip savo suolo draugei Audronei pavydėjau dar prosenelių įsigyventos sodybos: didžiulio seno sodo, trobos dviem galais, kūdros, apsodintos jovarais, apynyno… (O tvartuose buvo laikomi kolūkio arkliai, o daržinėje – pašaras arkliams – bet šito „reiškinio“ aš dar nesupratau). Ši  graži sodyba man išliko kaip senosios Lietuvos idilė. Ir begalinis ilgesys, sumišęs su vaikišku pavydu.

Daugybę metų gyvenu Garliavoje. Čia gimė mano vaikai. Jie turi tėviškę – gimtąjį miestelį, savą gatvę, močiutės trobelę, kurioje užaugo. Čia įleistos ir mano šaknys. Bet kodėl ilgus metus nejaučiau tos šviesos, kurią skleidžia laimingos vaikystės dienos? Nejutau lengvumo, keliančio  širdį. Nes žemės, kurioje nelakstė tavo vaikystė, niekada nepavadinsi Tėviške. Mano vaikystės saulė šviečia ten, mažame miškų apsuptame kaimelyje, keistu Paupio pavadinimu, virpulį kelia Dubysos skardžių grožis, o Seredžius – pats šviesiausias panemunės miestelis. Visos šios vietos – mano tėviškė. Visos – po truputį.

Knygos pristatymas Garliavoje_R.Jasukaitienes nuotr
M.Norvaišo nuotr.

Pavydžiu žmonėms, turintiems tėviškę. Ypač jautriai šitai pajutau, sėdėdama sausakimšoje Garliavos bibliotekos salėje: tą popietę buvo pristatoma docentės Ingos Stepukonienės parengta monografija „Garliava. Laikas ir žmonės“. Solidi monografija – per 1000 puslapių! Jos redaktorius – poetas Robertas  Keturakis, taip pat garliavietis, gimęs ir augęs šalia esančiame Jonučių kaime.

Ilgai buvo ruoštasi šio miestelio istoriją surašyti. Griebėsi vienas istorikas – apžvelgė vieną laikotarpį, kepštelėjo Knygnešių epochą, kitas – gabaliuką apie rezistenciją surašė, bet viską nuo pradžių pradžios, nuo ištakų „atkasti“, kantriai archyvuose sėdėti, perklausti daugybę gyvų liudininkų, perskaityti kelių dešimtmečių laikraščius… pajėgė tik ši trapi, jautri savo kraštiečių likimams moteris.

Inga Stapukoniene_M.Norvaišo nuotr.
Inga Stapukonienė | M.Norvaišo nuotr.

Magėjo paklausti, kiek laiko ji rinko medžiagą, bet atsakymą išgirdau jos pranešime (o ir pati nujaučiau): nuo pat vaikystės. Dar tuomet, kai su kitais vaikais landžiodavo po buvusių dvarų griuvėsius ar senojoje Jonučių kapinių dalyje, aptikę rūsį, spėliodavo, kas čia ilsisi, dėjosi galvon senų žmonių pasakojimus, gulančius į žingeidaus vaiko atmintį, iki ateis laikas iškilti konkrečiais klausimais, į kuriuos atsakymų ieškota visą sąmoningą gyvenimą.

Tad medžiagą rinko ilgai, iš pradžių tai, kas matoma akimi, vėliau – eidama gilyn, ieškodama sąsajų, pasikliaudama ne tik faktais, bet ir mokslininkės intuicija. „Visuomet, – sako Inga Stepukonienė,  – buvo smalsu, kodėl mano krašto žmonės tokie jautrūs bet kokiai priespaudai, neteisybei, kodėl taip drąsiai kovoja už Tiesą ir Laisvę. Atsakymų mokslininkė ieškojo seniausiuose – genčių gyvenimo laikuose.

Čia gyventa pačios karingiausios baltų genties – jotvingių, kurių palikuonys asimiliavosi su lietuviais. Jos kalbos reliktų dar išliko upių, vietovardžių pavadinimuose. Jiesia – jotvingių upelė. Būtent prie jos kūrėsi pirmosios jotvingių stovyklavietės, formavosi genties kalba, papročiai, tradicijos. Narsus, karingas būdas įrašytas jų kraujyje, kuris, kaip ir Jiesia, atiteka iki mūsų dienų.

Čia, užnemunėje, buvo anksčiausiai panaikinta baudžiava. Čia, Garliavoje, spaudos draudimo metais, pas vaistininką Kazį Aglinską rinkosi pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redkolegija: Jonas Basanavičius – artimas Aglinsko draugas, Juozas Andiulaitis-Kalnėnas, Juozas Mačys – kėkštas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis.

Nedaug kam žinoma apie K. Aglinsko ir J.Basanavičiaus bičiulystę, užsimezgusią dar abiem studijuojant Maskvoje mediciną; vėliau daktaras būdavo dažnas svečias Garliavoje – tai liudija archyve išlikę Aglinsko laiškai, atvirlaiškiai, nuotraukos.

Juozas Andziulaikis-Kalnėnas kurį laiką mokytojavo Garliavoje, tuo pat metu rašė eilėraščius, straipsnius, kuriuose kėlė anuometines švietimo problemas. Kai kurios jo iškeltos problemos aktualios ir mūsų dienomis. Apie J.Andziulaitį-Kalnėną kaip publicistą žinojome nedaug. I. Stepukonienei pavyko surasti publikacijų ne tik švietimo, bet ir politikos klausimais. „Garliavos istorijoje“ ji pateikia ir savo įžvalgas šiomis  temomis. Šis mums mažai žinomas ir neįvertintas šviesuolis mokėjo šešetą užsienio kalbų, vertė grožinę literatūrą  iš vokiečių, prancūzų kalbų.

Tuo metu pirmąją polikliniką Garliavoje  įkūrė gydytojas Jonas Šliūpas. Tad Garliavą galima laikyti ne tik knygnešystės, bet ir „Aušros“ gimtaviete, savotiška inteligentų susibūrimo vieta – kultūriniu centru.

„Aušros“  spinduliai sklido net ir tuomet, kai sovietams okupavus kraštą, narsiausi, labiausiai susipratę lietuviai ėjo ginti Tėviškės – organizavosi į partizaninius būrius. Šiose apylinkėse veikė Tauro apygardos partizanų būriai. Iš šitos krašto kilęs ir legendinis partizanų vadasJuozas Lukša, pirmasis prasiveržęs pro geležinę uždangą, palikęs rašytinius prisiminimus. Rezistencinė kova nenutrūko šiose apylinkėse net tuomet, kai daugelis pasiturinčių ūkininkų buvo ištremti.

Garliavoje veikė rezistencinė pogrindžio kuopelė, kuriai vadovavo Jadvyga Bieliauskienė, buvusi politinė kalinė. Už šią veiklą ji buvo teisiama antrą kartą ir kalėjo Mordovijos lageriuose. Garliavoje  buvo platinama ir Bažnyčios Kronika.

Vartydama Garliavos istoriją pastebiu besikartojančias gyventojų pavardes: Gervės, Čebeliai, Šidiškiai, Bekeriai, Sikorskiai, Keturakiai, Čekavičiai, Celiešiai, Drūlios… ir daug kitų, kurių proseneliai čia gyveno, kurių giminės šaknys siekia pačius seniausius – kelių kartų laikus. Monografijos autorė pateikia jų gyvenimo istorijas, gimimo, vestuvių, mirimo datas, vaikų ir vaikaičių pavardes, senas surinktas nuotraukas.

Vale Urbeliene
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė | M.Norvaišo nuotr.

Bandau įsivaizduoti, koks pasididžiavimas turi apimti žmogų, randantį savo giminės prosenelius miestelio istorijoje. Mokytojas Vytautas Toleikis yra pasakęs: „Žmogus, už kurio nugaros alsuoja protėviai, jų palikimas, kovos už laisvę, stovi tvirtai ant savo žemės“. Todėl taip svarbu yra turėti (prisiminti) savo tėviškės, savo giminės istoriją. Nes kiekvienas, kas gyvena savo tautos, savo giminės istorijos kontekste, niekada nebus našlaitis, nebus vienišas, nes jo gyvenimo šakomis teka visų buvusiųjų Laikas. Šitai daro kiekvieno iš mūsų gyvenimą tvirtesnį, pilnesnį, amžinesnį.

Profesorė Viktorija Daujotytė yra pasakiusi: „Laiką žmogui duoda vieta, duoda padaugindama arba sumažindama. Vietoje randasi žmogaus laikas – kasdienybė“. Taigi, kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra labai trumpas, jei jį įrėminame žemiškąja buitimi. Tačiau kiekvienas savą Laiką galime padauginti, susiedami jį su savo tauta, jos istorija, su jos Laiku. Kuo gilesni, kuo platesni mūsų ryšiai- jungtys su praeitimi, tuo daugiau laiko pasiimame iš amžinybės.

Knygos pristatymas Garliavoje1_
Poetas Robertas Keturakis | M.Norvaišo nuotr.

Knygoje radau plačiai aprašytą pirmosios Garliavoje mokyklos kūrimąsi, jos direktorių Adomą Mitkų, kuris pirmaisiais sovietinės okupacijos metais buvo suimtas, kalinamas, o vėliau sušaudytas. Pirmosios Garliavos mokykla, jos mokytojai – ši tema man buvo itin įdomi, nes  dirbu mokykloje, pavadintoje Adomo Mitkaus vardu.

Vienas iš tokių nepaprastų asmenybių buvo mokytojas Jonas Mačiulis- tolimas Maironio giminaitis, buvęs poeto Roberto Keturakio klasės auklėtojas. Kilęs jis buvo iš Veliuonos, pamilo merginą iš Seredžiaus – gretimo panemunės miestelio. Baigęs lietuvių kalbos ir literatūros specialybę Vilniaus universitete, atvyko mokytojauti į Garliavą. Jaunuoliai mąstė apie bendrą gyvenimo kelią, bet tuo metu Eugenija Šimanskytė (toks merginos vardas) už pagalbą partizanams buvo nutaista 10 metų kalėjimo ir penkeriems metams tremties. Visus tuos metus jaunuoliai susirašinėjo. Yra išlikę per 600 laiškų. Jono Mačiulio laiškai ne tik drąsino, guodė draugę, jie tapo epistolinio žanro literatūriniais kūriniais.

Išėjus Eugenijai iš kalėjimo, Jonas Mačiulis nuskubėjo pas mylimąją į Novosibirską, bendravo su kitais tremtiniais. Dar po poros metų, kai Eugenija buvo išleista, susituokė ir abu sugrįžo į Lietuvą. Istorija kaip legenda. Pranokstanti Šekspyro veikėjų meilę.

Mąstydama apie persipynusius žmonių likimus, apie (ne)atsitiktinai gyvenime ar knygose sutiktus žmones, omenyje turėjau ir šią malonią staigmeną. Naujausiame NEMUNO žurnale radau Violetos Šoblinskaitės Aleksos straipsnį apie ką tik pasirodžiusios knygos „Dvylika rašytojo Jono Mačiulio metų“ („Nemunas“. Nr.3) sutiktuves Seredžiuje, kuriame, 90 metų sulaukusi tebegyvena Eugenija Šimanskytė- Mačiulienė. Nuotraukoje šalia jos sėdi Garliavos I-osios laidos abiturientas, poetas Robertas Keturakis, buvęs Jono Mačiulio mokinys, to meto mokytojo vadovaujamo Literatų būrelio narys;  antroje eilėje stovi Seredžiaus pagrindinės mokyklos (buvusios vidurinės) direktorius Petras Baršauskas, buvęs mano fizikos mokytojas.

Kiek daug prasmingų sutapimų! Galgi ne šiaip sau. Gal tam, kad įrodytų: tėviškė nėra tik ta vieta, kur įspaustos tavo vaikiškos pėdos. Laikui bėgant (tuo norime pasakyti apie savo asmenybės brandą!), Tėviškės ribos plečiasi, priklausomai nuo to, kiek kitų laiko sugeriame į save. Sugeriame  įsigyvendami. Ir „našlaitystės“ – nuskriausto vaiko – pojūtis mąžta, nes imame  suprasti, kad Tėviškė nėra vien vieta, apglėbta prisirišimo prie daiktų, peizažo, artimų žmonių dvasios. Tėviškė –  jausmas, kurį sužadina pažinimas.

Dėkoju monografijos apie Garliavą autorei Ingai Stepukonienei, padėjusiai šią tiesą atrasti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Keturakis: „Premijos ir apdovanojimai mane gąsdina“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Egle says:
    7 metai ago

    Labai puikus,informatyvus straipsnis!suzinojau daug naujo.

    Atsakyti
  2. Rima says:
    7 metai ago

    Kadangi esu garliaviske,man buvo itin idomu!sauniai parasyta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

2023 01 23
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Knygos pristatymas | Rengėjų nuotr.

Pasirodė pirmoji knyga apie istorinę asmenybę K. Škirpą

2022 12 04
Poetas Pranas Raščius | šeimos albumo nuotr.

G. Steponėnaitė. Gamtos dainiaus Prano Raščiaus knyga „Paragauki sulos“ – lyrinė kelionė po Lietuvą

2022 11 17
Jiezne pristatyta knyga apie Birštono ir Prienų kraštą | punskas.pl nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Jiezne pristatyta knyga apie Birštono ir Prienų kraštą

2022 11 15
Knygos „Gyvenimas tarp knygų“ pristatymas | rengėjų nuotr.

Artėja knygos „Gyvenimas tarp knygų“ pristatymas

2022 10 20
Šilutės sekretas | R. Jasukaitienės nuotr.

R. Jasukaitienė. Šilutės sekretai

2022 09 22
Istoriko Mindaugo Tamošiūno knygos „Nugalėsim arba mirsim. Nepriklausomos Lietuvos husarai“ pristatymas | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Bus pristatyta istoriko Mindaugo Tamošiūno knyga

2022 09 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 23
33
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

Jeigu Garliavos įvykių nelaikysime politiniais, kokiais jie tapo tik po to, tai TS-LKD frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus kaltinimo mažamečių prievartavimu...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

by daiva
2023 01 20
0
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė...

Skaityti toliau

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
3
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina politologą Marių Kundrotą apie jo ką tik pasirodžiusią knygą „Putinizmas: ideologinė charakteristika".

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Ričardas Malinauskas | Druskininkų sav. nuotr.

Apklaustas Druskininkų meras socialdemokratas R. Malinauskas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai