Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.
Mokslo metų pradžia – reikšmingas šaliai įvykis. Tą dieną valstybės vyrai, moterys ir šiaip veikėjai per spaudą ir asmeniškai sveikina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus, linki jiems sėkmės žengti mokslo ir gyvenimo pažinimo keliu, negailėdami šiltų žodžių ir nekišdami šiuo atveju visai nereikalingų politinių akcentų ar dar blogiau – priekaištų savo valstybei.
Dauguma valstybės ir savivaldybių lygio vadovų taip ir daro, sakysite, tai nieko nestebina. Deja, ne visi mūsų veikėjai laikosi tokių principų ir mokslo ir žinių dieną vėl pasitinka su visiškai nepagrįstais ir nuvalkiotais priekaištais ir pretenzijomis. Vienas jų, mūsų europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis su savo sveikinimu, kaip visada skirtu tik lenkams, lenkiškų mokyklų mokytojams ir moksleiviams.
O kartu ir „visiems asmenims įsitraukusiems į mums priklausančių teisių gynybą – mokymąsi gimtąja kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Sėkminga veikla, stiprinant mūsų švietimą dar kartą patvirtino žinomą tiesą, kad tik vienybėje tampame jėga“.
Ką čia bepasakyti, pirmiausia, teisė lenkiškai mokytis „nuo darželio iki universiteto“ jau seniai Lietuvos valdžios įgyvendinta ir kalbėti, kad tą teisę reikia ginti, matyt, mitingais ir piketais, tai Lietuvos lenkų visuomenės kurstymas nuolat „kovoti“ – „nė dienos be kovos“, rašyti skundus Europai, kelti skandalus, kad visi matytų, kaip lenkai Lietuvoje „kenčia“.
Ar iš tikrųjų taip yra, niekas per daug nesigilins, o triukšmas bus sukeltas ir Lietuvos vardas eilinį kartą bus apšmeižtas, o tarpnacionalinis konfliktas vėl ir vėl skatinamas.
O dėl vienybės, tai Tomaševskis neoriginalus, juk tai Putino citata: „Mūsų jėga, neabejotinai, mūsų liaudies vienybėje“ (naša sila v jedinstve našego naroda). Matyt, bijantis tos nevienybės, Lietuvos lenkų visuomenėje nėra jokios opozicijos Tomaševskiui (kaip ir Rusijoje Putinui, ji čia slopinama gana žiauriais metodais), nes ji sudarytų tai vienybei pavojų. Toks įsikalbėjimas nieko gero istorinėje perspektyvoje nei rusams, nei Lietuvos lenkams nežada. Nei Putinas, nei Tomaševskis to, matyt, nežino.
Tačiau yra ir blaiviau mąstančių lenkų, vienas jų, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas Aleksandras Radčenka. Jo sveikinimas skamba taip: „visiems moksleiviams ir studentams, tėvams ir mokytojams linkiu didelės sėkmės moksle ir darbe, optimizmo ir vilčių, o pirmiausia ramybės“. Paprasta, aišku ir jokios nereikalinos politikos.
Toliau šis publicistas rašo: „Ypač ramybės, nes pastaruoju metu kelias problemas pavyko išspręsti pozityviai: išsaugota polonistika Vilniaus Edukologijos universitete, tiesa, iš žadėtų dešimčių studentų liko tik keturi (gal ir tiek nebus), iš 40 lenkiškų vidurinių mokyklų akredituota į ilgąsias gimnazijas net 36, dar dvi turi visus šansus prie jų prisijungti, tačiau lenkų švietimo išsaugojimo ir plėtros strategijos kaip ir anksčiau nėra. Tai reiškia, kad vietoje profilaktinio problemų sprendimo, mes ir toliau su jomis didvyriškai kovosime“.
Viena iš tų problemų, su kuriomis lenkai jau dabar kyla į mūšį yra lietuvių kalbos mokymo programų suvienodinimas jau nuo pirmos klasės. Tai reiškia, kad ir pirmaklasiai lietuviškose, lenkiškose, rusiškose mokyklose mokysis pagal vieningą programą.
Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos (Macierz szkolna) pirmininkas, buvęs Seimo narys, Juzefas Kvetkovskis sako, kad lietuvių kalbos mokymo programų suvienodinimas jau nuo pirmos klasės yra didelė Lietuvos švietimo sistemos klaida (neseniai jis taip kalbėjo apie suvienodintą brandos egzaminą), nors Lenkijoje toks principas nekelia jokių abejonių.
Sunerimę esą yra pradinių klasių mokytojai, nes lietuvių kalbos mokėjimo lygis atėjusiems mokiniams, kuriems tai gimtoji kalba ir tautinių mažumų yra nepalyginamas, pastarųjų lietuvių kalba yra žymiai skurdesnė. Beje, tie patys mokytojai sako, kad pirmiausia lenkiškose mokyklose vaikus reikia išmokyti… lenkiškai, jie tos kalbos irgi nemoka.
Vaikai, atėję iš paruošiamukų grupės, kur jau turėjo lietuvių kalbos pamokėles, neturi tokio žodyno, kurį turėtų turėti. Bet gal dėl to, mano A.Radčenka, kad Vilniaus krašto darželiuose tėvai turi įnirtingai kovoti dėl lietuvių kalbos pamokėlių. Elitiniame lenkiškame Vilniaus „Vilijos“ darželyje vadovybė tėvams pasiūlė… patiems susimokėti už lietuvių kalbos pamokas, jeigu jiems taip jų reikia. Galų gale darželis pinigų surado.
Bet šiemet vėl, čia lietuvių kalbos pamokos nenumatytos. Matyt į Vilniaus rajono darželius reikės siųsti lietuvius mokytojus iš Vilniaus. Toks yra lenkiškos rajono valdžios „rūpestis“ lenkų švietimu. Deja, ponas J. Kvetkovskis, lenkų švietimo Lietuvoje vadas to nesupranta, o karas dėl akreditacijų jo nieko neišmokė ir kuriam didžiausia grėsmė, pasirodo, yra lenkų integracija į Lietuvos visuomenę, nes galiausiai ji atves į asimiliaciją(!).
Kas gi yra toji integracija? Pagal vieną iš apibrėžimų, tai mažumų išsaugojimas savo skirtybių ir tuo pat metu gebėjimas susikalbėti su dauguma. Deja, antrąjį komponentą J. Kvetkovskis praleidžia (susikalbėti, bendrauti su dauguma) ir aiškina, kad „mūsų (t.y. Lietuvos lenkų) visuomenė jau tūkstantmetį gyvena Vilnijos (Vilenščiznos) žemėje ir yra geru lygiu integruota“. Su kuo integruota, su savimi?
O dėl asimiliacijos, priminsiu Lenkijos URM aiškinimą, kad 2011 metų Lietuvos švietimo įstatymas, kur Lietuvos geografijos ir istorijos numatyta mokyti lietuviškai, reikš „prievartinę lenkų asimiliaciją“. Su tokiu vertinimu mes bendros kalbos su Lenkija nerasime. Pačios Lenkijos pavyzdžio, kur šalies istorijos ir geografijos kitaip nei lenkiškai niekada nebuvo mokoma Lenkijos ministras neprisiminė.
Savo naujausiame rugpjūčio 31 straipsnyje „Lengvinti integraciją ar ginti lenkišką tapatybę?! (Ułatwiać integrację czy strzec polskiej tożsamości?!) J.Kvetkovskis pažeria ir naujų problemos aspektų. Beje, dingstį šiam straipsniui atsirasti, pasirodo, jam sukėlė „Europos islamizacija“…
Atsakydamas į savo straipsnio antraštės klausimą, J. Kvetkovskis idealiu problemos sprendimu, įvardija integraciją, bet tik visiškai išsaugant tapatybę. Tačiau išsaugoti pusiausvyrą tarp integracijos ir asimiliacijos esą yra labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Taigi integracija, vėlgi, pasirodo, yra pavojaus šaltinis.
Toliau dar gražiau: „integracija ir tautinės tapatybės išsaugojimas negali būti universalus procesas ir priklauso nuo daugelio faktorių“. Pirmą vietą tarp tų faktorių užima tautinės mažumos gyvenamoji vieta: ar tai demokratiška valstybė; ar gyventojų dauguma – tolerantiška; ar ta valstybė rodo pagarbą tautinėms mažumoms, o gal ji siekia tapti vieninga tautine valstybe? Aišku, J. Kvetkovskio manymu, tų visų nuodėmių šalimi yra Lietuva.
Dar keli įdomesni J. Kvetkovskio pasisakymo momentai: jei pastaruoju metu nebūtų buvę įsteigta daugybė Vilniaus lenkų gimnazijų (iš pradžių planuota 13, bet Lenkijos spaudimu jų skaičius padidėjo iki 36), vaikai neva būtų priversti eiti į lietuviškas mokyklas; Vilniaus rajone lenkiškas mokyklas lanko 8 iš 9 lenkiškų šeimų vaikų, Šalčininkų 2 iš 3, Vilniuje 1 iš 3. O dabar programos vinis: Vilniuje jei vienas sutuoktinių lietuvis, kitas lenkas, tai šeimos kalba (o siaube!) yra lietuvių ir vaikas eina į lietuvišką mokyklą.
Apibendrinant pasakysiu, kad dauguma J. Kvetkovskio „juodų“ minčių, be abejonės bus išdėstytos lenkiškų mokyklų mokytojams ir ko gero moksleiviams, kad jie žinotų kaip sunku jiems gyventi Lietuvoje, taip pat Lenkijos valdžiai, kad ji irgi to neužmirštų. O kažkada juk buvo keliamas lenkų šūkis – jūs tik įsteikite Vilniuje lenkų universitetą, tuomet mes jokių pretenzijų jau nereikšime. Deja, jų nemažėja ir jas, blaiviai mąstydama, mažinti turėtų jau ne Lietuva, bet pati Lietuvos lenkų bendruomenė kartu su savo šefais Varšuvoje.
Reklama
Susiję straipsniai:
- A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
- A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba
- A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
- A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
- A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
- A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
- A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema
- K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
- A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
- Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
- R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra?
- A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?
- A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
- A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
- A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
- A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
- A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu?
- A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
- A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
- A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius
- D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
- A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
- V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas
- A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI)
- A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
- A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
su galvom susipyke tie lenkai
Tikrai nesusipykę. Tai mūsų Lietuvos valdžia (šiuo metu SKVERNELIS, PRANCKIETIS) pataikaujanti ir į užpakalius lendanti Lenkijos šovinistams yra susipykusi su galva. O Lenkija žino ką daro:
http://alkas.lt/2014/01/21/k-kozeniovska-lenku-kulturos-buvimas-rytuose/
🙂
Taigis vėl prezidento rinkimai artėja… Tad ir stengiasi žmogelis. Kam norisi nuo europarlamentaro algos su visais maloniais priedais iki kokio nors eilinio seimūno ar, neduok, Die, kaimo seniūno algos kristi?
Laikas po ilgesnės tylos vėl apie save priminti… Stengsis Varšuvą įtikinti, kad praregėjo, kad daugiau tej „ gžegoževskiej juostečki” nesisegs. Bandys ir čia, ir ten.
Geras plakatas nuotraukoje. Pasirodo Lietuvos “lenkai” ne tik mums, bet ir Amerikai pretenzijų turi. Ir anie juos skriaudžia.
// A. Lapinskas: “J. Kvietkovkis… …aiškina, kad „mūsų (t. y. Lietuvos lenkų) visuomenė jau tūkstantmetį gyvena Vilnijos (Vilenščiznos) žemėje ir yra geru lygiu integruota.” // —————- “Tik” tūkstantmetį… Gerai, kad ne 10 tūkst., skaičiuojant nuo ledynų atsitraukimo. Kažkaip primena šviežutėlį taip vadinamos Luhansko Liaudies Respublikos liaudies tarybos pirmininko V. Degtiarenko pasisakymą: “Prieš 4 tūkst. čia nebuvo “didžiųjų ukrų” (ukrainiečių). Čia buvo Donbaso kalnakasiai. Ir jie tada dar, prieš 4 tūkst. metų, čia kasė anglį ir statė gyvenvietes. Ir statė… Principe, vystė žmonijos civilizaciją.” (jutube: Горняки Донбасса 4 тысячи лет назад развивали человеческую цивилизацию!).
Tai va iš kur tas ‘markas’… iš Donbaso ,,šviežutėlę” išmintį semia… svarbus jam tas V. Degtiarenko.
Kvietkovskio sargis prabilo…
Sąžinės turėkime ir pagaliau susimylėkime, pagailėkime vargšų!
Pažiūrėkime į tą nuotrauką, į žėlobnai apsirėdžiusį europarlamentarą Georgijų Georgijevičių, į lyg Afrikos čiabuvių suvargusius, sunykusius veidus kitų ten esančių – kad ir į tos vargo prispaustos, tokios romios mamytės veidą… Jei dabar pats Dievas jos paklaustų, ji ir Jam tiesiai į akis žiūrėdama gryniausią tiesą išrėžtų: „Lietuva kalta, kad aš nei valstybinės, nei jokios kitos kalbos dorai nemoku”. Ir tai, ką ji bei jų žėlobnai pasirėdęs patronas sako, yra grynų gryniausia Tiesa paskutinėje instancijoje, ir už ją jie dar gyvi bus paskelbti šventaisiais.
O kur reikalavimai Lietuvos valdžiai tų, kurie save laiko ne lenkais, o tūteišais ir su vaikais kalba poproste – taip vadinta pirmąja LDK kanceliarine kalba, kur jų reikalavimai, kad darželiai ir nors pradinės mokyklos būtų steigiamos jų, o ne lenkų kalba, pagaliau kur jų reikalavimai, kad jų kalbos pavadinimas “poprostė” – “įprastinė”- kalba, o jų savivardis “tūteišai” (iš tauteišai, pvz., pavardės Tutkus ir Tautkus) taptų oficialiomis bendrinės lietuvių kalbos sąvokomis. Kiek galima juos versti lenkais – Ministrai, saugokime teisėtą Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą.
Tamstoms leidus šiek tiek ne į temą. Mažosios Lietuvos kalbantys vokiškai lietuvninkai vadino save šišoniškiais ir jokiu būdu ne vokiečiais, nes suvokė, kad jie nėra jokie vokiečiai. Mūsiškiai gi kalbantys “po prostu” tuteišai (vietiniai) save vadina, proszę pana, lenkais… Na, būtų juokinga, bet kažkodėl graudu…
Beje, dalis jų kalbant neoficialiai save pirmiausiai vadina tūteišais, o tik oficialiai – lenkais ir tai daro todėl, kad oficialiai pavadinimo “tūteišas” nėra. Beje, “tūteišas” pagal pirminę prasmę nėra slaviškas žodis. Jis yra bendrašaknis su lietuvių ir visų baltų, o gal net indoeuropiečių senu žodžiu “tauta”. Jis senovėje reiškė, kad tas žmogus yra toks pat, kaip kiti toje vietoje gyvenantieji, o gyvenančiais tam tikroje vietoje senovėje buvo suprantama esantys laisvi žmonės, ne vergai. Taigi “tūteišas” yra tauteišis, tautiškis, kaip namai – namiškis ir t.t., ir pan.
Lietuvos lenkai?! Maldauju, gerbiamieji, nejuokinkite mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš… Kiek man žinoma, tai lenkai gyvena Lenkijoje… Jei aš, katalikas, neblogai kalbantis lenkiškai, sumaniau tapti lenku, tai aš jau, tipo, galiu būti lenku?! Bet juk tai
nesąmonė!!! Jei mano seneliai bei proseneliai gimė Lietuvoje ir kalbėjo lietuviškai, tai kaip aš galiu būti lenkas?! Manau, kad čia jau diagnozė…
Premjerui Punsko lietuviai aiškiai pasakė, kad neturi ir niekada neturėjo jokio palengvinimo dėl valstybinės kalbos egzamino. Todėl lenkų kalbos egzaminą laiko vienodą su lenkais ir nesiskundžia, o labai gerai moka kalbą tos šalies, kurioje gyvena.
Gėda Tomaševskiui ir Kvietkovskiui skųstis, kai turi daugiau nuolaidų negu kitose šalyse. Nieko naujo jau neturi ką pasakyti, kartoja seną giesmelę.
Mūsų premjerui reikia kuo greičiau padaryti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir nustoti skriausti tuos vaikus, kurie mokosi mokyklose valstybine kalba. Kam reikėjo tiek gimnazijų leisti? Ar dėl to geresnis tapo Tomaševskis?
Švietimo ministerija arba tyčia įžeidinėja lietuvius sumažindama gimnazijų skaičių, arba tiesiog išskirtines sąlygas daro vienai grupei gyventojų pagal tautybę.
Čia – Lietuva. Čia … durniais lyja.
Pagailėkit amerikonų : gint Lietuvą nuo rusų ar lenkus nuo lietuvių ?
manau, padėtis dėl lenkų kalbos mokėjimo greitu laiku labai pasikeis. Tam valdžia planuoja pirkti trejų Lenkijos televizijos kanalų retransliacijos Lietuvoje teises. Būtent pietryčių Lietuvai.
Įtariu (neduok, Dieve!), kad taip. Paskui beliks taip vadinamą Vilniaus kraštą paskelbti Lenkijos kresu, o perspektyvoje – Lietuvai tapti Lenkijos provincija… Ješče Polska nie zginenla, panovie!!!
Daugiau orumo ir savigarbos, ponai, valdžios atstovai. Lenkai gerbia tik tokius pat kaip jie, nacionalistus. Daugiau pagarbos Lietuvai ir lietuvių kalbai. Baikit nuolaidžiauti.
O,jūs, žinote tokią naujieną, kad Lietuvos pietrytiniuose rajonuose,kur gyvena daug lenkų, vietoj rusiškų TV kanalų jiems bus transliuojami lenkiški TV kanalai. Gerai tai ar blogai – spręskite patys.
Vakar vakare rašiau po S. J. Laučiūtės straipsniu ‘Kokią valstybę kuriame ?’ :
Nuostabi žinia – pietryčių Lietuvoje vietoj rusiškų TV kanalų bus rodomi lenkiški TV kanalai.
Lietuvos vadovai nusprendė vykdyti tuteišių polonizaciją, kad greičiau išmoktų lenkų kalbą.
Pelėsio taktika pasiteisina Lietuvos vadovams – slapta nuo Lietuvos žmonių vykdomi įsipareigojimai Lenkijai, nutylint planus ir pasirengimą ir tik supažindinant plačiąją visuomenę pagal jau pasibaigusį įvykį.
Kažkodėl iki šiol nėra Latvijos TV jokio kanalo – 27 metų neužteko ?
Susidaro įspūdis, kad iki šiol visi Lietuvos vadovai yra slaptai įsipareigoję Lenkijai ir vykdo lėtai slenkančią Lietuvos polonizaciją, kas puikiai yra nusakyta K. Koženiovskos lyg glaustoje instrukcijoje.
Tai čia, gerbiamasis, yra faktas. Ir faktas – kaip blynas. O blynas – kaip karvės. 🤣
Sveikas gyvas, mielas mūsų troli “Justinai”! Kur buvai pradingęs? Įtariu, kad buvai trolių stažuotėje. Ne?
Buvau išvykęs į Madagaskarą.
Tai trolių fabrikas iš Sankt Peterburgo dabar persikėlė į Madaskarą?
Ne. Buvau Madagaskare vasaros atostogų.
Galima pasiieškoti internete, pvz. Youtube įrašius ‘george soros steve croft’ ar ‘soros nazi’, sužinosite labai nuoširdžius G. Soros prisipažinimus apie 1944 metus, kai jis 14 metų būdamas, esesininko uniformą vilkėdamas konfiskavo Budapešto ž..ų turtą, pasakoja labai linksmai, tuos laikus vadina ‘laimingu laiku’, o patirtį vėlgi giria, paaiškina, kad tai atlikdamas numatė gerokai į priekį.
Žinant, kad šiandienos intelektualai Europoje ir Lietuvoje dievina G. Soros (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone vyks jų šabašas), taip pat ir europarlamentarų dauguma, nesunku suprasti, kad kuriamas IV (euro)reichas ir kokiame akligatvyje atsidūrė jo architektai, įskaitant ir europarlamentarus, ir daugumos ES valstybių vyriausybės (tame tarpe ir Lietuvos).
Heil Soros ! – tokios turi skambėti jam džiaugsmo odės ir plakatas per visą sieną susirinkimų salėje už pasisakančiųjų nugarų :
“I’m a God, I created Everything, I control America and Hillary Clinton.”
Mano asmeninė nuomonė (na, labai jau asmeninė!) – tas Sorosas ar kaip ten jis yra didelė mėšlo krūva. Nieko asmeniško. Tik asmeninė nuomonė.
G.Soros yra capo dei tutti capo visų kairiųjų, žaliųjų, revoliucionierių, pabėgėlių industrijos, LHGT, politinio korektiškumo, … – ‘pasaulį seną išardysim’ idėjinis ir finansinis vadas.
Mes turime suprasti, kad IV euroreichas kuriamas G.Soros kišeniniams intelektualams spiegiant ir Lietuvos polonizacija yra tik maža sudėtinė dalis plutoprojekto ‘viena rasė, viena kalba, vienas vadas’, ką dar 1944 m. (jo paties žodžiais) numatė 14-metis esesininkas Gy’o’rgy Schwartz/Djordis Švarcas (bernautinis G.Soros), įgijęs nepakartojamos patirties konfiskuodamas Budapešto ž..ų turtą.
Lenkija įnirtingai priešinasi Soroso plutoprojektui, Lietuvai gal irgi išaušo laikas kilti savo tautos gelbėjimui nuo ‘vienos rasės, vienos kalbos, vienas vadas’, nors apdairiai V. Landsbergis ragina pradžiai bent raidę X įvesti.
”‘viena rasė, viena kalba, vienas vadas’, ” – gal galit patikslinti kokia tai rasė, kokia tai kalba ir kas per vadas ? Renkamas ? Skiriamas ? ” Lenkija įnirtingai priešinasi Soroso plutoprojektui, ” – kokiu būdu ? Kaip į tai žiūri Amerika, kuri po poros metų žadėjo , jog ES nebebus ? Amerika sugriaus lenkų padedama ar lenkai Amerikos padedami ? Amerika ne Soroso projektas ? Ką paaukosim lenkams , kovoje su Sorosu ?