Tikriausiai nematėte spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusio neeilinio priešrinkiminio spektaklio, kuriame prolenkiškų jėgų ilgai kurto Tautinių mažumų (TM) įstatymo projekto svarstymas virto aukščiausio lygio politinio cirko premjera.
Atrodytų iš pirmo žvilgsnio formali politinė diskusija dėl tautinių mažumų teisių, virto parodomąja rinkimų agitacija ir politinio pozicionavimosi platforma, kuria buvo siekiama įtikti saviems rinkėjams (elektoratams).
Šiandien gi, spalio 17 d., šis perteklinis ir ateityje Lietuvai grėsmingas įstatymas bus priimtas Seime net nemirktelėjus. Lietuvos patriotai arba tokiais apsimetantys politikai vaizduosis ir net jausis atsispyrę prolenkiškų jėgų antpuoliui, neleisdami į įstatymo projektą surašyti nuolat aršiai stumiamų nuostatų – lenkų kalbą prilyginančių valstybinei kalbai, o lenkiškas švietimo įstaigas tolinančių nuo valstybinės kalbos.
Lenkijos emisarai ir patriotai Seime vėl pasiafišuos kaip itin uolūs kovotojai už „lietuvių diskriminuojamų lenkų“ teises, kol kas nesugebėję pralaužti Seimo daugumos pasipriešinimo, ir priversti susitaikyti su sąmoningai apgenėtu TM įstatymu. „Susitaikys“ aršioje kovoje už bedančiam įstatymui paruoštas ir lenkakalbiams bei rusakalbiams „lenkams“ viešai Seime pademonstruotas gausias pataisas, aiškiai parodančias, koks artimiausioje ateityje bus patobulintas TM įstatymas.
Lietuvos lenkakalbių taktika: nuo aštraus puolimo iki „minkštosios polonizacijos“
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA), vadovaujama „nuolat skriaudžiamų lenkakalbių“ gynėjo Voldemaro Tomaševskio, šį kartą ėmėsi mažiau tiesmukiškos, bet itin pavojingos „minkštosios polonizacijos“ taktikos. Nors iš pradžių LLRA veikė atvirai ir siekė greta valstybinės kalbos įtvirtinti ir lenkų kalbą bei kitus autonomistinius reikalavimus pietryčių Lietuvoje, dabar jie pasitelkė minkštąją strategiją, remdamiesi Teisingumo ministrės pareigas užimančios Laisvės partijos veikėjos Evelinos Dobrovolskos pasiūlyta taktika.
Dobrovolska, tapusi Laisvės partijos nare ir Teisingumo ministre, patarta kriptopolonizatorių iš Varšuvos, sugebėjo pakeisti LLRA strategiją iš griežtos ir atviros tomašeWskinės į nepalyginamai švelnesnę krok po kroku (žingsnis po žingsnio) dobroWolskinę.
Į apatinį ministerijos stalčių pasidėjusi prieš tai ilgai ir nuosekliai pačios rengtą radikalų, kovingą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriantį tiesiogines sąlygas Lenkijos kadai okupuotų pietryčių Lietuvos gyventojų teritorinei autonomijai, ji staiga pateikė kitą, iš pažiūros visai nekaltą, deklaratyvų, apibendrintą, pasak pačių tomaševskininkų „nieko nekeičiantį“, „nieko nereguliuojantį“, „nuogą“ projektą, kuriam atrodytų nėra jokio pagrindo priešintis net patriotiškiausiems Seimo „litvomanamas“. Dabar viskas surašyta taip, kad jie patys norėtų šiam projektui kuo greičiau pritarti, ypač kai matys, kad patys karščiausi lenkofilai tokiam projektui karštai priešinasi (… bet balsuoja – už).
Taip priartintas bus išsvajotas baltojo ėrelio gerbėjų tikslas – įteisinti seniai numatytas griežtas nuostatas, kurios atitiktų visus LLRA siekius, įskaitant oficialios regioninės lenkų kalbos įtvirtinimą greta valstybinė kalbos Vilniaus krašte, lenkiškų pavardžių rašymo visais nelietuviškais rašmenimis oficialiuose Lietuvos dokumentuose, lenkų okupacijos laikų gatvių ir vietovių pavadinimų įteisinimą pietryčių Lietuvoje, lenkų kalbos dominavimo įtvirtinimą valstybinėse Lietuvos mokyklose ir kt. Taip, pasak LLRA narės, perėjusios į Lietuvos regionų partijos frakciją Seime Beatos Petkievič būtų „aprengtas“ – dabar priimamas „nuogas“ įstatymo projektas:
...šis įstatymas nieko gyvenime nepakeis. Liūdna prisipažinti, bet vis tiek turėsiu balsuoti už šį įstatymą, nepaisant to, kad karalius nuogas, nes tęsiant metaforas, netikiu, kad ateinančios į valdžią naujos jėgos teiksis jį aprengti. (B. Pietkevič. Iš Seimo spalio 1 d. posėdžio stenogramos).
Tikrasis „aprengtas“ bet kol kas į stalčių padėtas E. Dobrovolskos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas:
Politinis cirkas: radikalūs lenkakalbių reikalavimai ir patriotinis TS-LKD šou
Spalio 1 dieną vykusioje diskusijoje politikai, pasinaudoję Tautinių mažumų įstatymo projektu, įtikinamai suvaidino karštus patriotus. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) įsitraukė į aktyvią kovą už lietuvių teises Vilniaus krašte, pateikdami save kaip Lietuvos gynėjus. Net sunkioji valdančiųjų artilerija – Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, pirmą kartą viešai pasirodė karšta lietuvybės gynėja kaip kokia „Vilnijos“ draugijos narė:
Nulipau iš tos savo antresolės, kad atkreipčiau dėmesį į ponios Ritos [Tamašūnienės – Alkas.lt pastaba], kad jos partija, kuri valdo atskiras savivaldybes jau daugybę metų, nesistengia labai dažnai suteikti labai palankių sąlygų, tarkime, kurtis lietuviakalbėms šeimoms, mato mažai reikalo investuoti į švietimą lietuvių kalba tose savivaldybėse. Tai mes čia dar galėtume pasiginčyti, kas ir kur yra diskriminuojamas /.../ Man labai gaila, kad čia jau darosi kažkokia paskutinio laikmečio mada, kai žmonės, patys kiršinantys, kitus kaltina kiršinimu. Nes čia turbūt yra pats populiariausias užsiėmimas, kada nori savo, tai ką pats darai, numesti ant kitų. Jūs labai teisingai paminėjote, nėra daugiau savivaldybių, kuriose centrinei valdžiai reikėtų išlaikyti ugdymo įstaigas ne asimiliacijai, o būtent tam, kad kitaip turėtume diskriminaciją, nes niekada nebuvo tai valdžiai įdomios lietuviškos mokyklos. Tai tikiuosi, kad su pakitusia demografija, su naujomis politinėmis nuostatomis, su naujomis politinėmis jėgomis, su socialdemokratų meru šita situacija keisis. Ačiū.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai „ryškiai“ kovojo už kiekvieną šio įstatymo straipsnį, bandydami sugrąžinti visus radikalius reikalavimus. LLRA atstovė Beata Pietkievič atvirai kritikavo teikiamą TM įstatymo projektą, lygindama jį su H. K. Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“ nuogu karaliu:
Kaip tautinių mažumų atstovai, naiviai tikėjome, kad vieną dieną bus politinė valia, pagaliau atsižvelgti į tautinių mažumų siekius, nebūti prasižengėliais, viešai pateikus nuosavame žemės sklype, ant medinės lentelės, kaimo pavadinimą. Nebūti recidyvistais, viešai užrašius miestelio centre lenkiškai įstaigų pavadinimus, nebūti pažeidėjais, kreipiantis į vietinės valdžios institucijas su prašymais ar raštais lenkų kalba. Deja, tokiais ir išliksime brolių lietuvių akyse, nes teikiamas Tautinių mažumų įstatymas, gražiai apeina svarbiausius mums klausimus, palikdamas prie suskilusios geldos visus, kurie tikėjosi realių sprendimų. Su šiuo įstatymu, šiandien atrodome, kaip herojai iš Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“, drabužių nematė niekas, bet nenorėdami atrodyti beviltiškais, atsiprašant, kvailiais, gyrė ir apsimetinėjo, kad nauji karaliaus drabužiai yra nuostabūs. Mes šiandien svarstome ne Tautinių mažumų įstatymą, mes tik uždedame varnelę ties visų tarptautinių organizacijų ataskaitų, kurias mes dvejus metus rekomenduojame sureguliuoti ir parengti visapusišką tautinių mažumų teisių apsaugos teisinę sistemą.
Ir dvi lenkakalbės Seimo narės, lenktyniaudamos vienas su kita, išvardino visus nuogo naujojo Lenkijos karaliaus rūbus, kuriais būtina jį aprengti, kad Lietuvoje būtų tiek Lenkijos, kiek matyt net Pilsudksis su Skverneliu ir Kubiliumi nesvajojo.
Matydami tokį sėkmingą lenkakalbių Seimo narių priešrinkiminį pasirodymą per valstybinę Seimo TV visai tautai, negalėjo atsilikti ir dideli Lietuvos kriptopatriotai konservatoriai, vienas paskui kitą kildami iš minkštų savo kėdžių ar nusileisdami iš aukštų politinių antresolių, kad „apgintų“ nuo Pilsudskio laikų Lietuvoje skriaudžiamus lietuvius.
Net išmintingas profesorius, patyręs TS-LKD karys Kęstutis Masiulis dalyvavęs šiame polonofilų ir litvomanų spektaklyje netverdamas šūktelėjo:
Kas vyksta, tiesą sakant, salėje - tai aš matau dviejų asmenų rinkiminę agitaciją, netgi tokią desperatiškai vykdomą rinkiminę agitaciją, siekiant sutelkti aplink save tautines mažumas.
Gal profesorius susiprato besėdįs jau ne Seimo posėdžių salėje, o politiniame cirke ir bestebįs kaip dwie panie (Biata Petkievič ir Rita Tamašūnienė) nuogam Tautinių mažumų karaliui matuoja seniai pasiūtus naujus rūbus. Nu ir pats metėsi iš krėslo į cirko areną, susirūpinęs lietuvių tautos gynimu nuo šių ponių rengiamo kovai lenkakalbių karaliaus:
...Esu toje pačioje apygardoje, kaip čia kai kas šnekėjo, Nemenčinės. Aš gal turiu daugiau kontaktų su lietuviakalbiais, nežinau, kaip juos pavadinti kitaip. Jie jaučiasi iš tikro diskriminuojami ir labai daug skundžiasi tuo, kas iki šiol vyko. /.../ Tiesą sakant, lygiai taip pat ta V. Tomaševskio valdoma partija ilgą laiką visaip stengėsi trukdyti steigtis lietuviškiems darželiams, visai socialinei infrastruktūrai, ir ji nesteigia dirbtinai Vilniuje. Lengva paaiškinti, jeigu tėvelis lietuvis neturi, tarkime, neturi kur leisti savo vaikučių į mokyklą, jisai nesiregistruoja, tai šitoje savivaldybėje ir nebalsuos nei už merą, nei už savivaldybės tarybos narį ir apskritai nedalyvaus rinkimuose, renkant ir Seimo narį. Tai labai yra patogu išstumti šitokiu būdu tėvelį į Vilnių, nes jis ten prisiregistruoja, kad galėtų leisti savo vaiką. A. Ažubalis paminėjo. Tai masinis reiškinys. 5 tūkst. rinkėjų turi būti registruoti kažkur kitur, iškrito iš šitos, sakysime, rinkiminės apygardos, tai yra didelis skaičius rinkimuose. Štai kas yra iš tikro padaroma. O dabar dėl tautinių mažumų mokyklų. Na, tai, gerbiamieji, ta pati R. Tamašunienė buvo ir aš buvau kartu su ja Vasario 16 gimnazijoje, ten daugelis pamokų vyksta vokiečių kalba, tik lietuvių, lietuvių literatūros, lietuvių geografijos ir istorijos pamokos vykdomos lietuvių kalba. O tam, kad galėtų tie vaikai sėkmingai integruotis toliau į ugdymo procesą universitetuose ir panašiai, kitaip būtų jiems sunku. Tai čia tikrai niekas nejaučia diskriminuojami, nesijaučia. Tas pats yra ir Lenkijoje.
Spektakliui pasibaigus, įstatymo projektui beveik vienbalsiai buvo pritarta po svarstymo – tik 7 Seimo nariai balsavo prieš.
Rezultatas? Kiekviena pusė sunkiai atidirbo savo rinkėjams – lenkakalbiai didvyriškai kovojo už savo teises, o konservatoriai patriotiškai gynė Lietuvą.
„Talka kalbai ir tautai“: įspėjo dėl ilgalaikės grėsmės Lietuvai
Prieš pat spalio 1 d. balsavimą, asociacija „Talka kalbai ir tautai“ išplatino įspėjamąjį kreipimąsi, ragindama Seimo narius nepriimti šio TM projekto. Savo kreipimesi kalbos ir tautos gynėjai pabrėžė, kad toks įstatymas ne tik neatitinka ilgalaikių Lietuvos interesų, bet ir kelia realią grėsmę valstybės vientisumui bei nacionaliniam saugumui.
Asociacija teigė, kad įstatymas skatins Lietuvą tęsti buvusių okupantų politiką, kuri prisidėjo prie lietuvių nutautinimo:
Ar dabartinė Lietuvos valstybė turi tęsti vienų ar kitų okupantų politiką ir pati savo rankomis lenkinti ar rusinti lietuvius, taip silpnindama ir ardydama valstybę?
Pareiškime taip pat buvo kritikuojamas netinkamas „tautinės mažumos“ sąvokos taikymas. Anot asociacijos, tautine mažuma neturėtų būti laikomos bendrijos, kurių nariai turi savo valstybes:
Tautine mažuma negali būti laikoma tokia tautinė bendrija, kurios atstovai turi savo valstybę, užtikrinančią jiems tautinės, kultūrinės ir politinės tapatybės išsaugojimą.
Asociacija perspėjo, kad įstatymo nuostatos skatins didesnę atskirtį tarp Lietuvos piliečių, ypač Pietryčių Lietuvoje:
Įstatymo nuostatos skatintų dar didesnę atskirtį, o Pietryčių Lietuvos regionas, kur jau dabar juntama stiprios lenkiškos ir rusiškos įtakos, dar labiau atsiribotų nuo Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo.
Šis Tautinių mažumų įstatymo svarstymas atskleidė politinį cinizmą ir politikų sugebėjimą manipuliuoti rinkėjais, prisidengiant tautinių mažumų gynimu. Tačiau už šio politinio spektaklio slypi kur kas gilesnės grėsmės Lietuvos suverenitetui. Tuo metu, kai politiniai veikėjai siekia įgyti populiarumo, tikrieji pralaimėtojai yra Lietuvos piliečiai ir valstybė, kurie ateityje, remiantis „Talka kalbai ir tautai“ perspėjimais, gali tapti Lietuvos lenkinimo ir rusinimo įkaitais.
Daugiau negu liūdna, kad šioje Seimo lenkakalbių ir konservatorių suvaidinto politinio cirko premjeroje plojo ir balsavo ir protautiški Lietuvos valstiečiai ir žalieji, ir kiti pakankamai garbingi Seimo nariai, paversti meistriškai pastatyto politinio spektaklio žiūrovais.
Kol Lietuvos Seimas priiminės ( šį ketirtadienį berods) Tautinių mažumų įstatymą, Latvija ir Estija pereina prie visuotinio mokymo ir ugdymo tik valstybine kalba ( atitinkamai latvių ar estų) visose valstybinėse mokyklose ir darželiuose. Lietuva, panašu, planuoja sukti kitu keliu. Tai kur ta nuolat skelbiama Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vienybė? Ką švęsime Baltų vienybės dieną?
Lenkų autonomininkai, siekdami savo tikslo, nesirūpina dėl Lietuvai iškilusio nevaldomos imigracijos pavojaus: jie įstatymiškai siekia įteisinti imigrantų įgeidžius. Dabar akivaizdžiai juos pamatėme Vilniaus Naujininkų mikrorajone: ten jau kuriasi musulmonų getas su veikiančia mečete, visi kiti veiksmai laukia vėliau.
Parašiau ir laukiu Awaiting’e.
Nesuprantama, kodėl politikų, žurnalistų, apskritai viešuose tekstuose “tatinių mažumų” sąvoka rašoma be kabučių. Juk iš tikrųjų pagal Konstituciją Lietuvoje gyventojų, turinčiųjų šios sąvokos subjekto teises, nėra. Taigi Seime ir Valstybės vadovo valdomoje šalyje matome patyčių iš Konstitucijos tebesitęsiantį cirką. Gal čia Valstybinei kalbos komisijai tylint, sakyčiau, Adamkaus autoritetas galėtų prabilti… Juk kiek gali tęstis durniaus voliojimas valstybiniu reikalu…
Durniaus voliojimas tęsiasi ne tik šiuo reikalu. Mūsų elitas (kuris irgi rašosi be kabučių) nusamdytas kitam reikalui.
Gerbiamieji Seimo nariai,ar jums ne gėda dėl to,kad pirmiau būtina priimti konstitucinės reikšmės ,visapusiškai išdiskutuotą,jau daugelį metų begulintį ,deja, Seimo stalčiuje, ,,Valstybinės lietuvių kalbos” įstatymo projektą, o ne minėtą ,,Tautinių mažumų” įstatymo projektą? Gėda ir tai, kad minėtas įstatymo projektas visiškai klaidingai pavadintas,- Lietuvos lenka- ir rusakalbiai nėra tautinės mažumos.
Ne, jiems ne gėda. Jiems net pagautiems vagiant, net pagautiems prievartaujant vaikus, ne gėda. Suleidžiat komunistus į valdžią, o paskui bandot juos sugėdint.
Tautiškumas, kaip atskiras nuo jau esančių, susiformuoja gyvenant tam tikroje žemėje (jos vietoje). Tad gal derėtų trumpai drūtai kiekvienam įsikalti į galvą supratimą, kad Lietuvoje ne lietuviu save laikantis gyventojas gali būti tautinės mažumos asmeniu – tik, kai šios mažumos tautiškumui Lietuvos valstybės teritorijos dalis būtų buvusi prigimtinė. Tačiau kito tautiškumo, kuriam Lietuva būtų prigimtinė, neturime. Kaip žinome, lenkų ir rusų tautiškumų tėvynės yra ne Lietuvoje. Tokiu atveju “tautinės mažumos” sąvoka viešumoje, kalbant apie lenkų, rusų ar kitų tautiškumų statusus, vartojama ne jos tikrąja prasme. Taigi iš viešojo vartojimo ją išgyvendinkime.
Neįtikėtina, bet kažkoks laimingas nušvitimas įvyko, antilietuviškoji ėlertė apgailestaudama pranešė:
„Seimui ketvirtadienį nepavyko priimti Tautinių mažumų įstatymo.
Daliai parlamentarų nesiregistravus balsuoti dėl įstatymo priėmimo, projektas įstrigo neapibrėžtam laikui.
Pagal Seimo statutą balsavime dėl viso įstatymo priėmimo dalyvauti privalo ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71. Tuo metu ketvirtadienį registravosi 33 parlamentarai.“
Planuota diversija prieš Lietuvos teritorinį vientisumą kažkodėl neįvyko.
Tai vadinasi Lietuva dar nėra visai Dievo užmiršta šalis.
> Kur Baltų vienybė?
Vakar, spalio septynioliktą dieną, Vilniuje ir apsireiškė, gi, Baltų vienybė.
Teisingas straipsnis. Gaila, retas. Apie tai kasdien turėtų kalbėti visa Lietuvos žiniasklaida, jei tokia išvis būtų…
Manau, iškalbingas faktas, kas laukia Lietuvos , rinkimus laimėjus socialdemokratams :”….Vilniaus rajono merą Robert Duchnevič nustebino jo atstovaujamos politinės jėgos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės parama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatui ir buvusiam oponentui savivaldos rinkimuose Waldemar Urban….W. Urban parėmė ir kitas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas….Partijos komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas informavo, jog parama LLRA-KŠS buvo suderinta su socialdemokratų pirmininke. „Būtent šioje vienmandatėje Vilija Blinkevičiūtė, kaip partijos pirmininkė, remia ne konservatorių iškeltą kandidatę, o Waldemar Urban kandidatūrą. Tai buvo suderinta“, – Eltai teigė J. Argustas…” lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/10/21/news/socialdemokratu-stovykloje-dumai-r-duchnevicius-reikalauja-atsakymu-is-v-blinkeviciutes-34734064
Taip sakant, socialdemokratai remia Tomaševskio partijos kandidatą Vilniaus rajone.