Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai: pretenzijos rugsėjo 1-osios proga

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2017-09-03 10:40:27
30
Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.
Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Mokslo metų pradžia – reikšmingas šaliai įvykis. Tą dieną valstybės vyrai, moterys ir šiaip veikėjai per spaudą ir asmeniškai sveikina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus, linki jiems sėkmės žengti mokslo ir gyvenimo pažinimo keliu, negailėdami šiltų žodžių ir nekišdami šiuo atveju visai nereikalingų politinių akcentų ar dar blogiau – priekaištų savo valstybei.

Dauguma valstybės ir savivaldybių lygio vadovų taip ir daro, sakysite, tai nieko nestebina. Deja, ne visi mūsų veikėjai laikosi tokių principų ir mokslo ir žinių dieną vėl pasitinka su visiškai nepagrįstais ir nuvalkiotais priekaištais ir pretenzijomis. Vienas jų, mūsų europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis su savo sveikinimu, kaip visada skirtu tik lenkams, lenkiškų mokyklų mokytojams ir moksleiviams.

O kartu ir „visiems asmenims įsitraukusiems į mums priklausančių teisių gynybą – mokymąsi gimtąja kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Sėkminga veikla, stiprinant mūsų švietimą dar kartą patvirtino žinomą tiesą, kad tik vienybėje tampame  jėga“.

Ką čia bepasakyti, pirmiausia, teisė lenkiškai mokytis „nuo darželio iki universiteto“ jau seniai Lietuvos valdžios įgyvendinta ir kalbėti, kad tą teisę reikia ginti, matyt, mitingais ir piketais, tai Lietuvos lenkų visuomenės kurstymas nuolat „kovoti“ – „nė dienos be kovos“, rašyti skundus Europai, kelti skandalus, kad visi matytų, kaip lenkai Lietuvoje „kenčia“.

Ar iš tikrųjų taip yra, niekas per daug nesigilins, o triukšmas bus sukeltas ir Lietuvos vardas eilinį kartą bus apšmeižtas, o tarpnacionalinis konfliktas vėl ir vėl skatinamas. 

O dėl vienybės, tai Tomaševskis neoriginalus, juk tai Putino citata: „Mūsų jėga, neabejotinai, mūsų liaudies vienybėje“ (naša sila v jedinstve našego naroda). Matyt, bijantis tos nevienybės, Lietuvos lenkų visuomenėje nėra jokios opozicijos Tomaševskiui (kaip ir Rusijoje Putinui, ji čia slopinama gana žiauriais metodais), nes ji sudarytų tai vienybei pavojų. Toks įsikalbėjimas nieko gero istorinėje perspektyvoje nei rusams, nei Lietuvos lenkams nežada. Nei Putinas, nei Tomaševskis to, matyt, nežino.

Tačiau yra ir blaiviau mąstančių lenkų, vienas jų, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas  Aleksandras Radčenka. Jo sveikinimas skamba taip: „visiems moksleiviams ir studentams, tėvams ir mokytojams linkiu didelės sėkmės moksle ir darbe, optimizmo  ir vilčių, o pirmiausia ramybės“. Paprasta, aišku ir jokios nereikalinos politikos.

Toliau šis publicistas rašo: „Ypač ramybės, nes pastaruoju metu kelias problemas pavyko išspręsti pozityviai: išsaugota polonistika Vilniaus Edukologijos universitete, tiesa, iš žadėtų  dešimčių studentų liko tik keturi (gal ir tiek nebus), iš 40 lenkiškų vidurinių mokyklų akredituota į ilgąsias gimnazijas net 36, dar dvi turi visus šansus prie jų prisijungti, tačiau lenkų švietimo išsaugojimo ir plėtros strategijos kaip ir anksčiau nėra. Tai reiškia, kad vietoje profilaktinio problemų sprendimo, mes ir toliau su jomis didvyriškai kovosime“.

Viena iš tų problemų, su kuriomis lenkai jau dabar kyla į mūšį yra lietuvių kalbos mokymo programų suvienodinimas jau nuo pirmos klasės. Tai reiškia, kad ir pirmaklasiai lietuviškose, lenkiškose, rusiškose mokyklose mokysis pagal vieningą programą.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos (Macierz szkolna) pirmininkas, buvęs Seimo narys,  Juzefas Kvetkovskis sako, kad lietuvių kalbos mokymo programų suvienodinimas jau nuo pirmos klasės yra didelė Lietuvos švietimo sistemos klaida (neseniai jis taip kalbėjo apie suvienodintą brandos egzaminą), nors Lenkijoje toks principas nekelia jokių abejonių.

Sunerimę esą yra pradinių klasių mokytojai, nes lietuvių kalbos mokėjimo lygis atėjusiems mokiniams, kuriems tai gimtoji kalba ir tautinių mažumų yra nepalyginamas, pastarųjų lietuvių kalba yra žymiai skurdesnė. Beje, tie patys mokytojai sako, kad pirmiausia lenkiškose mokyklose vaikus reikia išmokyti… lenkiškai, jie tos kalbos irgi nemoka.

Vaikai, atėję iš paruošiamukų grupės, kur jau turėjo lietuvių kalbos pamokėles, neturi tokio žodyno, kurį turėtų turėti. Bet gal dėl to, mano A.Radčenka, kad Vilniaus krašto darželiuose tėvai turi įnirtingai kovoti dėl lietuvių kalbos pamokėlių. Elitiniame lenkiškame Vilniaus „Vilijos“ darželyje vadovybė tėvams pasiūlė… patiems susimokėti už lietuvių kalbos pamokas, jeigu jiems taip jų reikia. Galų gale darželis pinigų surado.

Bet šiemet vėl, čia lietuvių kalbos pamokos nenumatytos. Matyt į Vilniaus rajono darželius reikės siųsti lietuvius mokytojus iš Vilniaus. Toks yra lenkiškos rajono valdžios „rūpestis“ lenkų švietimu. Deja, ponas J. Kvetkovskis, lenkų švietimo Lietuvoje vadas to nesupranta, o karas dėl akreditacijų jo nieko neišmokė ir kuriam didžiausia grėsmė, pasirodo, yra lenkų integracija į Lietuvos visuomenę, nes galiausiai ji atves į asimiliaciją(!).

Kas gi yra toji integracija? Pagal vieną iš apibrėžimų, tai mažumų išsaugojimas savo skirtybių ir tuo pat metu gebėjimas susikalbėti su dauguma. Deja, antrąjį komponentą J. Kvetkovskis praleidžia (susikalbėti, bendrauti su dauguma) ir aiškina, kad „mūsų (t.y. Lietuvos lenkų) visuomenė  jau tūkstantmetį gyvena Vilnijos (Vilenščiznos) žemėje ir yra geru lygiu integruota“. Su kuo integruota, su savimi?

O dėl asimiliacijos, priminsiu Lenkijos URM aiškinimą, kad 2011 metų Lietuvos švietimo įstatymas, kur Lietuvos geografijos ir istorijos numatyta mokyti lietuviškai, reikš „prievartinę lenkų asimiliaciją“. Su tokiu vertinimu mes bendros kalbos su Lenkija nerasime. Pačios Lenkijos pavyzdžio, kur šalies istorijos ir geografijos kitaip nei lenkiškai niekada nebuvo mokoma Lenkijos ministras neprisiminė.

Savo naujausiame rugpjūčio 31 straipsnyje „Lengvinti integraciją ar ginti lenkišką tapatybę?! (Ułatwiać integrację czy strzec polskiej tożsamości?!) J.Kvetkovskis pažeria ir naujų problemos aspektų. Beje, dingstį šiam straipsniui atsirasti, pasirodo, jam sukėlė „Europos islamizacija“…   

Atsakydamas į savo straipsnio antraštės klausimą, J. Kvetkovskis idealiu problemos sprendimu, įvardija integraciją, bet tik visiškai išsaugant tapatybę. Tačiau išsaugoti pusiausvyrą tarp integracijos ir asimiliacijos esą yra labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Taigi integracija, vėlgi, pasirodo, yra pavojaus šaltinis. 

Toliau dar gražiau: „integracija ir tautinės tapatybės išsaugojimas negali būti universalus procesas ir priklauso nuo daugelio faktorių“. Pirmą vietą tarp tų faktorių užima tautinės mažumos gyvenamoji vieta: ar tai demokratiška valstybė; ar gyventojų dauguma – tolerantiška; ar ta valstybė rodo pagarbą tautinėms mažumoms, o gal ji siekia tapti vieninga tautine valstybe? Aišku, J. Kvetkovskio manymu, tų visų nuodėmių šalimi yra Lietuva.    

Dar keli įdomesni J. Kvetkovskio pasisakymo momentai: jei pastaruoju metu nebūtų buvę įsteigta daugybė Vilniaus lenkų gimnazijų (iš pradžių planuota 13, bet Lenkijos spaudimu jų skaičius padidėjo iki 36), vaikai neva būtų priversti eiti į lietuviškas mokyklas; Vilniaus rajone lenkiškas mokyklas lanko 8 iš 9 lenkiškų šeimų vaikų, Šalčininkų 2 iš 3, Vilniuje 1 iš 3. O dabar  programos vinis: Vilniuje jei vienas sutuoktinių lietuvis, kitas lenkas, tai šeimos kalba (o siaube!) yra lietuvių ir vaikas eina į lietuvišką mokyklą.  

Apibendrinant pasakysiu, kad dauguma J. Kvetkovskio „juodų“ minčių, be abejonės bus išdėstytos lenkiškų mokyklų mokytojams ir ko gero moksleiviams, kad jie žinotų kaip sunku jiems gyventi Lietuvoje, taip pat Lenkijos valdžiai, kad ji irgi to neužmirštų. O kažkada juk buvo keliamas lenkų šūkis – jūs tik įsteikite Vilniuje lenkų universitetą, tuomet mes jokių pretenzijų jau nereikšime. Deja, jų nemažėja ir jas, blaiviai mąstydama, mažinti turėtų jau ne Lietuva, bet pati Lietuvos lenkų bendruomenė kartu su savo šefais Varšuvoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  2. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  3. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba
  4. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  5. A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
  6. A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
  7. A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
  8. R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra?
  9. A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema
  10. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  11. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  12. A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?
  13. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  14. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  15. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 30

  1. Vilkaitis says:
    6 metai ago

    su galvom susipyke tie lenkai

    Atsakyti
    • Jonas says:
      6 metai ago

      Tikrai nesusipykę. Tai mūsų Lietuvos valdžia (šiuo metu SKVERNELIS, PRANCKIETIS) pataikaujanti ir į užpakalius lendanti Lenkijos šovinistams yra susipykusi su galva. O Lenkija žino ką daro:

      https://alkas.lt/2014/01/21/k-kozeniovska-lenku-kulturos-buvimas-rytuose/

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        6 metai ago

        🙂
        Taigis vėl prezidento rinkimai artėja… Tad ir stengiasi žmogelis. Kam norisi nuo europarlamentaro algos su visais maloniais priedais iki kokio nors eilinio seimūno ar, neduok, Die, kaimo seniūno algos kristi?
        Laikas po ilgesnės tylos vėl apie save priminti… Stengsis Varšuvą įtikinti, kad praregėjo, kad daugiau tej „ gžegoževskiej juostečki” nesisegs. Bandys ir čia, ir ten.

        Atsakyti
  2. Diedas says:
    6 metai ago

    Geras plakatas nuotraukoje. Pasirodo Lietuvos “lenkai” ne tik mums, bet ir Amerikai pretenzijų turi. Ir anie juos skriaudžia.

    Atsakyti
  3. markas says:
    6 metai ago

    // A. Lapinskas: “J. Kvietkovkis… …aiškina, kad „mūsų (t. y. Lietuvos lenkų) visuomenė  jau tūkstantmetį gyvena Vilnijos (Vilenščiznos) žemėje ir yra geru lygiu integruota.” // —————- “Tik” tūkstantmetį… Gerai, kad ne 10 tūkst., skaičiuojant nuo ledynų atsitraukimo. Kažkaip primena šviežutėlį taip vadinamos Luhansko Liaudies Respublikos liaudies tarybos pirmininko V. Degtiarenko pasisakymą: “Prieš 4 tūkst. čia nebuvo “didžiųjų ukrų” (ukrainiečių). Čia buvo Donbaso kalnakasiai. Ir jie tada dar, prieš 4 tūkst. metų, čia kasė anglį ir statė gyvenvietes. Ir statė… Principe, vystė žmonijos civilizaciją.” (jutube: Горняки Донбасса 4 тысячи лет назад развивали человеческую цивилизацию!).

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 metai ago

      Tai va iš kur tas ‘markas’… iš Donbaso ,,šviežutėlę” išmintį semia… svarbus jam tas V. Degtiarenko.

      Atsakyti
      • markas says:
        6 metai ago

        Kvietkovskio sargis prabilo…

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    6 metai ago

    Sąžinės turėkime ir pagaliau susimylėkime, pagailėkime vargšų!
    Pažiūrėkime į tą nuotrauką, į žėlobnai apsirėdžiusį europarlamentarą Georgijų Georgijevičių, į lyg Afrikos čiabuvių suvargusius, sunykusius veidus kitų ten esančių – kad ir į tos vargo prispaustos, tokios romios mamytės veidą… Jei dabar pats Dievas jos paklaustų, ji ir Jam tiesiai į akis žiūrėdama gryniausią tiesą išrėžtų: „Lietuva kalta, kad aš nei valstybinės, nei jokios kitos kalbos dorai nemoku”. Ir tai, ką ji bei jų žėlobnai pasirėdęs patronas sako, yra grynų gryniausia Tiesa paskutinėje instancijoje, ir už ją jie dar gyvi bus paskelbti šventaisiais.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    6 metai ago

    O kur reikalavimai Lietuvos valdžiai tų, kurie save laiko ne lenkais, o tūteišais ir su vaikais kalba poproste – taip vadinta pirmąja LDK kanceliarine kalba, kur jų reikalavimai, kad darželiai ir nors pradinės mokyklos būtų steigiamos jų, o ne lenkų kalba, pagaliau kur jų reikalavimai, kad jų kalbos pavadinimas “poprostė” – “įprastinė”- kalba, o jų savivardis “tūteišai” (iš tauteišai, pvz., pavardės Tutkus ir Tautkus) taptų oficialiomis bendrinės lietuvių kalbos sąvokomis. Kiek galima juos versti lenkais – Ministrai, saugokime teisėtą Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      6 metai ago

      Tamstoms leidus šiek tiek ne į temą. Mažosios Lietuvos kalbantys vokiškai lietuvninkai vadino save šišoniškiais ir jokiu būdu ne vokiečiais, nes suvokė, kad jie nėra jokie vokiečiai. Mūsiškiai gi kalbantys “po prostu” tuteišai (vietiniai) save vadina, proszę pana, lenkais… Na, būtų juokinga, bet kažkodėl graudu…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        6 metai ago

        Beje, dalis jų kalbant neoficialiai save pirmiausiai vadina tūteišais, o tik oficialiai – lenkais ir tai daro todėl, kad oficialiai pavadinimo “tūteišas” nėra. Beje, “tūteišas” pagal pirminę prasmę nėra slaviškas žodis. Jis yra bendrašaknis su lietuvių ir visų baltų, o gal net indoeuropiečių senu žodžiu “tauta”. Jis senovėje reiškė, kad tas žmogus yra toks pat, kaip kiti toje vietoje gyvenantieji, o gyvenančiais tam tikroje vietoje senovėje buvo suprantama esantys laisvi žmonės, ne vergai. Taigi “tūteišas” yra tauteišis, tautiškis, kaip namai – namiškis ir t.t., ir pan.

        Atsakyti
  6. Vilnietis says:
    6 metai ago

    Lietuvos lenkai?! Maldauju, gerbiamieji, nejuokinkite mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš… Kiek man žinoma, tai lenkai gyvena Lenkijoje… Jei aš, katalikas, neblogai kalbantis lenkiškai, sumaniau tapti lenku, tai aš jau, tipo, galiu būti lenku?! Bet juk tai
    nesąmonė!!! Jei mano seneliai bei proseneliai gimė Lietuvoje ir kalbėjo lietuviškai, tai kaip aš galiu būti lenkas?! Manau, kad čia jau diagnozė…

    Atsakyti
  7. Kiek gali tyčiotis? says:
    6 metai ago

    Premjerui Punsko lietuviai aiškiai pasakė, kad neturi ir niekada neturėjo jokio palengvinimo dėl valstybinės kalbos egzamino. Todėl lenkų kalbos egzaminą laiko vienodą su lenkais ir nesiskundžia, o labai gerai moka kalbą tos šalies, kurioje gyvena.
    Gėda Tomaševskiui ir Kvietkovskiui skųstis, kai turi daugiau nuolaidų negu kitose šalyse. Nieko naujo jau neturi ką pasakyti, kartoja seną giesmelę.
    Mūsų premjerui reikia kuo greičiau padaryti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir nustoti skriausti tuos vaikus, kurie mokosi mokyklose valstybine kalba. Kam reikėjo tiek gimnazijų leisti? Ar dėl to geresnis tapo Tomaševskis?
    Švietimo ministerija arba tyčia įžeidinėja lietuvius sumažindama gimnazijų skaičių, arba tiesiog išskirtines sąlygas daro vienai grupei gyventojų pagal tautybę.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      6 metai ago

      Čia – Lietuva. Čia … durniais lyja.

      Atsakyti
  8. Skalvis says:
    6 metai ago

    Pagailėkit amerikonų : gint Lietuvą nuo rusų ar lenkus nuo lietuvių ?

    Atsakyti
  9. Lamatas says:
    6 metai ago

    manau, padėtis dėl lenkų kalbos mokėjimo greitu laiku labai pasikeis. Tam valdžia planuoja pirkti trejų Lenkijos televizijos kanalų retransliacijos Lietuvoje teises. Būtent pietryčių Lietuvai.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      6 metai ago

      Įtariu (neduok, Dieve!), kad taip. Paskui beliks taip vadinamą Vilniaus kraštą paskelbti Lenkijos kresu, o perspektyvoje – Lietuvai tapti Lenkijos provincija… Ješče Polska nie zginenla, panovie!!!

      Atsakyti
  10. kaunietė says:
    6 metai ago

    Daugiau orumo ir savigarbos, ponai, valdžios atstovai. Lenkai gerbia tik tokius pat kaip jie, nacionalistus. Daugiau pagarbos Lietuvai ir lietuvių kalbai. Baikit nuolaidžiauti.

    Atsakyti
  11. justinas komentatoriams says:
    6 metai ago

    O,jūs, žinote tokią naujieną, kad Lietuvos pietrytiniuose rajonuose,kur gyvena daug lenkų, vietoj rusiškų TV kanalų jiems bus transliuojami lenkiški TV kanalai. Gerai tai ar blogai – spręskite patys.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      6 metai ago

      Vakar vakare rašiau po S. J. Laučiūtės straipsniu ‘Kokią valstybę kuriame ?’ :

      Nuostabi žinia – pietryčių Lietuvoje vietoj rusiškų TV kanalų bus rodomi lenkiški TV kanalai.
      Lietuvos vadovai nusprendė vykdyti tuteišių polonizaciją, kad greičiau išmoktų lenkų kalbą.
      Pelėsio taktika pasiteisina Lietuvos vadovams – slapta nuo Lietuvos žmonių vykdomi įsipareigojimai Lenkijai, nutylint planus ir pasirengimą ir tik supažindinant plačiąją visuomenę pagal jau pasibaigusį įvykį.
      Kažkodėl iki šiol nėra Latvijos TV jokio kanalo – 27 metų neužteko ?
      Susidaro įspūdis, kad iki šiol visi Lietuvos vadovai yra slaptai įsipareigoję Lenkijai ir vykdo lėtai slenkančią Lietuvos polonizaciją, kas puikiai yra nusakyta K. Koženiovskos lyg glaustoje instrukcijoje.

      Atsakyti
      • Vilnietis says:
        6 metai ago

        Tai čia, gerbiamasis, yra faktas. Ir faktas – kaip blynas. O blynas – kaip karvės. ?

        Atsakyti
    • Vilnietis says:
      6 metai ago

      Sveikas gyvas, mielas mūsų troli “Justinai”! Kur buvai pradingęs? Įtariu, kad buvai trolių stažuotėje. Ne?

      Atsakyti
      • justinas vilniečiui says:
        6 metai ago

        Buvau išvykęs į Madagaskarą.

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          6 metai ago

          Tai trolių fabrikas iš Sankt Peterburgo dabar persikėlė į Madaskarą?

          Atsakyti
          • justinas vilniečiui says:
            6 metai ago

            Ne. Buvau Madagaskare vasaros atostogų.

  12. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Galima pasiieškoti internete, pvz. Youtube įrašius ‘george soros steve croft’ ar ‘soros nazi’, sužinosite labai nuoširdžius G. Soros prisipažinimus apie 1944 metus, kai jis 14 metų būdamas, esesininko uniformą vilkėdamas konfiskavo Budapešto ž..ų turtą, pasakoja labai linksmai, tuos laikus vadina ‘laimingu laiku’, o patirtį vėlgi giria, paaiškina, kad tai atlikdamas numatė gerokai į priekį.
    Žinant, kad šiandienos intelektualai Europoje ir Lietuvoje dievina G. Soros (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone vyks jų šabašas), taip pat ir europarlamentarų dauguma, nesunku suprasti, kad kuriamas IV (euro)reichas ir kokiame akligatvyje atsidūrė jo architektai, įskaitant ir europarlamentarus, ir daugumos ES valstybių vyriausybės (tame tarpe ir Lietuvos).

    Heil Soros ! – tokios turi skambėti jam džiaugsmo odės ir plakatas per visą sieną susirinkimų salėje už pasisakančiųjų nugarų :

    “I’m a God, I created Everything, I control America and Hillary Clinton.”

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      6 metai ago

      Mano asmeninė nuomonė (na, labai jau asmeninė!) – tas Sorosas ar kaip ten jis yra didelė mėšlo krūva. Nieko asmeniško. Tik asmeninė nuomonė.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        6 metai ago

        G.Soros yra capo dei tutti capo visų kairiųjų, žaliųjų, revoliucionierių, pabėgėlių industrijos, LHGT, politinio korektiškumo, … – ‘pasaulį seną išardysim’ idėjinis ir finansinis vadas.

        Atsakyti
  13. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Mes turime suprasti, kad IV euroreichas kuriamas G.Soros kišeniniams intelektualams spiegiant ir Lietuvos polonizacija yra tik maža sudėtinė dalis plutoprojekto ‘viena rasė, viena kalba, vienas vadas’, ką dar 1944 m. (jo paties žodžiais) numatė 14-metis esesininkas Gy’o’rgy Schwartz/Djordis Švarcas (bernautinis G.Soros), įgijęs nepakartojamos patirties konfiskuodamas Budapešto ž..ų turtą.
    Lenkija įnirtingai priešinasi Soroso plutoprojektui, Lietuvai gal irgi išaušo laikas kilti savo tautos gelbėjimui nuo ‘vienos rasės, vienos kalbos, vienas vadas’, nors apdairiai V. Landsbergis ragina pradžiai bent raidę X įvesti.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      6 metai ago

      ”‘viena rasė, viena kalba, vienas vadas’, ” – gal galit patikslinti kokia tai rasė, kokia tai kalba ir kas per vadas ? Renkamas ? Skiriamas ? ” Lenkija įnirtingai priešinasi Soroso plutoprojektui, ” – kokiu būdu ? Kaip į tai žiūri Amerika, kuri po poros metų žadėjo , jog ES nebebus ? Amerika sugriaus lenkų padedama ar lenkai Amerikos padedami ? Amerika ne Soroso projektas ? Ką paaukosim lenkams , kovoje su Sorosu ?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (I)

2023 02 16
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

2022 12 16
L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

2022 12 08
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas. Europos Parlamento rezoliucija persluoksniavo politines stovyklas

2022 11 24
Alkas.lt koliažas

Konstituciniam Teismui įteiktas prašymas stabdyti autonomininkų reikalavimus ir saugoti teritorinį valstybės vientisumą

2022 02 11
J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

2022 02 04
Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Č. Iškauskas. „Trys raidės“ – atverta Pandoros skrynia

2022 01 22
Faktinis Lietuvos vadovas L-T | Alkas.lt koliažas

Seimas atvėrė vartus konstitucinio Lietuvių valstybinės kalbos statuso griovėjams

2022 01 18
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

2022 01 18
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Ko nepadarė Tomaševskis, Seimo narių rankomis padarys Dobrovolska?

2022 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • tilvikui apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Nuorodos apie Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
  • D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (I)

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 16
1
Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

Vasario 16-oji vieniems Lietuvos valstybingumo šventė, kitiems – tik laisvadienis. Iš tiesų po valstybingumo atgavimo sąvoka slypi ypatinga tautos dvasinės...

Skaityti toliau

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 16
36
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. Seimas atmetė Lietuvos lenkų Seimo narių siūlymą Lietuvos respublikos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose leisti rašyti lenkiškais rašmenimis...

Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 08
62
L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

Liaudies dainoje „Linelį raunu ne viena“ dainuojama, kad mergelės širdelei kažko vis trūksta, vis negana... O štai Seimo narė Beata...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • tilvikui apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Nuorodos apie Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų

Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai