Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2016 08 18 16:18
7
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.
Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų centro užsakymu tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai/Gallup“ apklausė 500 lenkų, rusų ir kitų nelietuvių tautybių asmenų, gyvenančių Rytų Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, apie jų lojalumą Lietuvai, pvz., jei Lietuva būtų užpulta, ar jos piliečiai ją gintų. Pasirodo, beveik 65 proc. gintų.

Vis dėlto, klausimas buvo pateiktas gana abstrakčiai, neaišku, kas užpultų – Zimbabvė, Argentina ar Vietnamas? Kitoks atsakymas greičiausiai būtų, jei tuo agresoriumi būtų pripažinta Rusija, o hipotetiškai ir Lenkija? Štai prieš porą metų Mykolo Romerio universiteto mokslininkai klausė Lietuvos lenkų: „sakot, kad čia jūsų namai – Lietuva, bet jei kiltų karas, tai, greičiausiai, į lenkų pusę stotumėte? – Jei tarp Lietuvos ir Lenkijos, tai taip, bet jei Lietuva su kažkuom tai kitu, tai, aišku, kad už Lietuvą“.

Tuomet dar nebuvo žinoma apie „žaliuosius žmogeliukus“, tačiau dabar tokie atsakymai jau turėtų sukelti valdžios nerimą, bet, kiek žinau, jokios Lietuvos valdžios reakcijos po šio tyrimo nebuvo. Įsivaizduokime, jei Lenkijos lietuviai ar Lenkijos vokiečiai pasisakytų, kad konflikte su Lenkija kariausią už Lietuvą ar už Vokietiją, represijų šios mažumos sulauktų nedelsiant.

O vis dėlto ką atsakė Lietuvos lenkai ir rusai 2011-ųjų birželį-liepą atliktoje apklausoje? 64.8 proc. pareiškė, kad jie gintų Lietuvą, jeigu ją užpultų. Vis dėlto, nemažai atsirado ir dvejojančių: Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur daugumą sudaro lenkų tautybės žmonės, su teiginiu apie Lietuvos gynybą greičiau sutinka 42 proc., o visiškai sutinka 8 proc. apklaustųjų. Tačiau nesutiktų šiuose, prie Baltarusijos prigludusiuose rajonuose ginti Lietuvos net 25 proc. apklaustųjų.

Atliktos apklausos metu, su teiginiu, jog jei Lietuva būtų užpulta, jos piliečiai ją gintų, labiau sutiko rusų, kaip pagrindinę kalbą mokykloje pasirinkę asmenys – jų buvo 65 proc., tuo tarpu lenkų kalba pasirinkusiųjų buvo mažiau – 60 proc.

Iš apklaustųjų su teiginiu, kad Lietuvos saugumui yra svarbi narystė NATO ir ES daugiausiai sutiko baigusieji lietuviškas mokyklas – 67.6 proc., rusiškas gerokai mažiau – 41,5 proc., o lenkiškas mokyklas – kažkodėl tik 38,8 proc.

Dėl teiginio, kad dalis tautinių mažumų atstovų nėra lojalūs Lietuvai, daugiausiai sutinkančiųjų (35,5 proc.) buvo tarp tų, kurie mokykloje pagrindinę kalbą rinkosi lenkų – jie lenkė ir lietuviškų mokyklų (32,4 proc.) ir rusiškų (26,5 proc.) mokyklų auklėtinius. O dėl teiginio, kad Sovietų sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa, vėlgi labiausiai – 43,4 proc. sutiko lenkiškų mokyklų auklėtinių.

Išdėstyti duomenys tai tik nedidelė minėto tyrimo dalis. Visa tyrimo medžiaga bus pateikta tik lapkričio mėnesį. Tačiau ir šie skurdūs skaičiai jau susilaukė operatyvaus Lietuvos lenkų žiniasklaidos dėmesio. Žinomas Lietuvos lenkų publicistas Aleksandras Radčenko straipsnyje „Statistika pasvarstymui“ savo portale „Inna Wileńszczyzna jest możliwa“ iš esmės daro teisingas įžvalgas Lietuvos lenkų tema. Jis pakartoja prieš metus publikuotą savo teiginį, kad „Vilniaus krašte nėra socialinės bazės kokiems nors separatistiniams veiksmams“ ir priduria, kad ir toliau laikosi tos pačios nuomonės.

Tačiau greta to jis pagąsdina, kad tyrimo rezultatai dar neįtikina, kad tokia bazė neatsiras artimiausioje ateityje. Ir čia jis, prognozuodamas tą ateitį, staigiai peršoka į agresyvųjį Lietuvos lenkų judėjimo sparną, žodžiu, pradeda pūsti lenkų ekstremistų dūdą. O jei dar tiksliau, kartoti tuos pačius minėto Lenkijos publicisto straipsnio antilietuviškus motyvus.

Ką gi rašo Lenkijos publicistas? Lyg ir kritikuodamas Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kad jos portale nerado jokios Putino politikos kritikos, J.Haščynskis čia pat LLRA pateisina, ji esą priversta kovoti už rusų rinkėjų balsus. Bet tai, dėmesio!, „kaltė lietuviškųjų nacionalistų valdžios, kuri ketvirtį amžiaus ignoravo lenkų reikalavimus dėl švietimo, pavardžių rašybos ir žemės grąžinimo“. Štai taip, panašiai turbūt mano ir Lenkijos valdžia.

Toks kaimyninės valstybės Lietuvos įvardijimas, kaip valdomos nacionalistų valdžios, norom nenorom primena Donbaso „traktoristų ir šachtininkų“ analogišką vertinimą, kad Ukrainos valdžioje yra fašistuojantys ukrainiečių nacionalistai, todėl jie (traktoristai) priversti veltis į etninį – rusai prieš ukrainiečius konfliktą.

Mūsiškis A.Radčenko nacionalistų valdžios nemini, nes pats dirba Vyriausybės kanceliarijoje, taip išeitų, nacionalistų urve, tačiau gąsdinimų tai valdžiai pažeria nemažai: „Užteks dar 10 metų delsiant su Vardų ir pavardžių ar Tautinių mažumų įstatymo priėmimu, taip pat įtraukiant į (rinkimų?) sąrašus prokremlinius veikėjus ir žiūrint pro pirštus į Kremliaus propagandą, o jei dar dvi švietimo reformos… Tai iššūkis Lietuvai, bet taip pat ir Lenkijai. Nes ta prokremlinė bazė didele dalimi gali būti užverbuota kartu su Lietuvoje gyvenančiais lenkais“.

Taip išeitų, kad nepatenkintais Lietuvos lenkais gali pasinaudoti Rusija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bet kas gi Lietuvoje yra lenkams blogai, klausiu minėtų Lenkijos ir Lietuvos publicistų?

Jei dėl švietimo, tai tokio valstybinių lenkiškų mokyklų tinklo nėra niekur pasaulyje už Lenkijos ribų, jei dėl lietuvių kalbos mokymo, tai to reikalauja Europos konvencija ir pačios Lenkijos pavyzdys, kur valstybinė kalba mokoma vienodai visose krašto mokyklose, jei dėl mokyklų sistemos reformos, tai tokia reforma jau seniai praktikuojama Europoje ir įvykdyta pačioje Lenkijoje.

Jei dėl pavardžių rašybos, tai ji atitinka Europos konvencijos ir Lietuvos–Lenkijos sutarties nuostatas. Pagaliau pačioje Lenkijoje lietuvių pavardės pakeičiamos į artimiausias panašias lenkiškas pavardes. Taip yra visiems patogiau.

Jei dėl žemės, tai kaltinti Lietuvą, kad ji specialiai neatiduoda žemės tik lenkams, būtų visiškas nesusipratimas ir dirbančių žemės tarnybose žmonių įžeidimas. Pavyzdžiui, Šalčininkų skyriaus vadovas lenkas Slavomiras Sinkevičius apstulbo, išgirdęs apie esą lenkų diskriminavimą grąžinant žemę – tai visiška nesąmonė, sakė jis. Vilniaus atveju tai natūrali miesto plėtra, dėl kurios neįmanoma baigti grąžinimo procedūros, naujausiais duomenimis čia pretendentų į žemę liko tik 67, rajone – 97. Beje, Varšuvoje dar nuo Bieruto laikų nekilnojamas turtas negrąžintas 8000 buvusių savininkų. Ką kaltinti dėl to, negi vėl lietuvius?

Nepaisant panašaus požiūrio į Lietuvą, paskutinės abiejų publicistų baigiamosios mintys šiek tiek skiriasi. A. Radčenko aiškina, kad Lietuvos lenkų visuomenė yra „nuniokiota“ dėl kokybiškos lenkų televizijos trūkumo. O J.Haščynskio manymu, Lenkijos parama Lietuvos lenkų medijoms yra nepakankama, dar blogiau, kad kai kurios jų neatitinka Lenkijos nacionalinių interesų. Toks yra lenkiškai rašančių publicistų požiūris į Lietuvą. Įdomu, ar ne?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  2. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  3. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  4. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  5. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  6. Lenkai siekia valdyti Lietuvą bandydami keisti įstatymus?
  7. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  8. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  9. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  10. A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės
  11. A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
  12. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  13. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  14. A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
  15. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  16. V.Tomaševskis ir būrys europarlamentarų skundžia Lietuvą ES vadovams, lenkai rengia protestus užsienyje
  17. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI)
  18. A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
  19. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  20. A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
  21. A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape?
  22. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  23. Lenkai nori dvikalbių rinkimų biuletenių
  24. Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?
  25. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  26. A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai?
  27. L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas?
  28. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  29. J.Tamkutonis. L.Linkevičius ir lenkai
  30. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Pone A.Lapinskai, maniau, kad Tamsta esi labiau išprusęs… Pirma. Kokios tautinės mažumos yra Lietuvoje?! Tautinės mažumos, pvz., yra Lenkijos vokiečiai, lietuviai, kašūbai, nes jų istorinės žemės kadaise buvo prijungtos prie Lenkijos. O kokios nelietuviškos žemės yra prijungtos prie Lietuvos? Koks nors amerikonas vietoj atsakymo pasakytų: “Labai geras klausimas”. O Tamsta ką atsakytum? Taigi, gerb. A.Lapinskai, LR nelietuvių tautybės gyventojai vadintini TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS, nes jie gyvena LIETUVIŲ ETNINĖSE ŽEMĖSE!!! Antra. Apie kokius Lietuvos lenkus, Tamsta, rašai?! Matyt, gerb. Autoriau, nesi skaitęs akademiko Zigmo Zinkevičiaus publikacijų apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje. O be reikalo! Būtum, gerbiamasis, paskaitęs, tai dabar neklaidintum skaitytojų.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Pritardamas, galiu dar ir pridėti, kad apie šituos “liankus” rašė ne tik akademikas Z. Zinkevičius, bet ir R. Maceikianecas – http://www.propatria.lt/2016/08/rysard-maceikianec-lietuvos-lenkai-kas.html. Iš tikrųjų, prieš pradedant problemos nagrinėjimą reiktų apsibrėžti sąvokas – kas yra kas, kaip sako. 🙂

      Atsakyti
  2. Viktoras says:
    5 m. ago

    Ačiū Gerb.Anatolijui už pateiktas prasmingas ir teisingas įžvalgas.Žinotina,kad trys lietuvių kaimynai,būtent Vokietija,Rusija ir Lenkija pasižymi kultūriniu agresyvumu artimųjų tautų atžvilgiu.Tik vokiečiai, pralaimėjus II-ąjį pasaulinį karą ,atsisakė kultūrino imperalizmo.Kultūriškai apdorojus/ visiškai ar iš dalies nutautinus / kaimynines gentis ir tautas agresyvios tautos taikydavo teritorinę aneksiją.Taip,pvz.Lietuva daug prarado savo etninių žemių, o dabartinė pietryčių Lietuva turi daug problemų tautiniu atžvilgiu,tautinės tapatybės nesuvokimo atvėjų,istorinės atminties klastočių.Be to Kovo 11-osios Lietuvos valdžia mažai deda pastangų tautines bendrijas integruojant į lietuvių visuomenę,ypač tai ryšku švietimo srityje,kur faktiškai neleistinai veikia dvi švietimo ir ugdymo sistemos:lietuviams ir nelietuviakalbiams.Deja.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Nėra Lietuvoje nei lenkų, nei rusų, nes niekada čia nebuvo jų žemių.
    Ir nereikia jų: kuriam galui Lietuva už visuomenės daugumos lėšas gamina juos “lenkiškose”, “rusiškose” ir pan. mokyklose?
    Lietuva turi auginti žmones sau, o ne kitoms valstybėms ar priešus sau.

    Atsakyti
  4. Skalvis says:
    5 m. ago

    O ar Lietuvos valdžia gina Lietuvą ? Kam priklauso vertingiausi verslai ? Kas užsiima prekyba žmonėmis valstybiniu mastu ? Ką padarė Lietuva, kad žmonės apsipirkti važiuotų ne į Lenkiją, bet lenkai vyktų į Lietuvą ? Nuo ko lenkai turi ginti Lietuvą ? Lenkai negins, tik jei bus įmanoma ką gauti – parduos.

    Atsakyti
  5. jo says:
    5 m. ago

    tokio valstybinių lenkiškų mokyklų tinklo nėra niekur pasaulyje už Lenkijos ribų

    Tai ir yra didžiausias blogis, kuris nulemia, kad nevyksta kitataučių integracija ir vyksta koloradų veisimas. Padėtis ims gerėti tik tada, kai Lietuvoje bus atsikratyta okupacijos palikimo švietime ir bus padaryta kaip visame pasaulyje: visų vaikų mokymas mokyklose valstybine kalba be jokios segregacijos pagal vaikų kilmę.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Pritariu: tik tai taip,
      nes Lietuva turi auginti žmones sau, o ne prieš save.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Baku | Alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

F. Šafijevas: atėjo laikas žvelgti į ateitį (video)

2021 04 06
Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

2021 04 05
Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį

Skaitymo įprotį kurkime šeimose

2021 04 03
Elektros energija | lrv.lt nuotr.

Renkantis elektros tiekėją – svarbiausia kaina

2021 04 02
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
Koronavirusas, tyrimai | nvsc.lrv.lt nuotr.

Nuo pirmadienio įgulų nariai, atvykstantys į Lietuvą ilgesniam nei 72 val. laikotarpiui, privalės tirtis dėl COVID-19

2021 03 28
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai

Tyrimas: didžioji dalis gyventojų nežino, iš kur pasiskolinti pigiausia

2021 03 27
Pagrindinis naujametinis pažadas – mesti rūkyti

VU ekspertai: akcizų didinimas ir ribojimai kovoje su rūkymu – lyg dūmai be ugnies

2021 03 27
Valstybinių miškų urėdija kviečia anonimiškai pasidalinti informacija apie pažeidimus

Dėl iškirstų medžių Trakų rajono savivaldybė prašo atlikti tyrimą

2021 03 26
S. Skvernelis pakvietė Lenkijos Vyriausybės vadovą atvykti į Lietuvą

Įvyks Lietuvos ir Lenkijos seimų ir Senato narių asamblėjos sesija

2021 03 26
Rodyti daugiau

Naujienos

technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09
Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus
Lietuvoje

Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT
  • Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 490; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

F. Šafijevas: atėjo laikas žvelgti į ateitį (video)

by Arūnas Sartanavičius
2021 04 06
1
Baku | Alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Azerbaidžano tarptautinių ryšių analizės centro vadovas Faridas Šafijevas sako, kad 30 okupacijos metų jau praeityje. Jie paliko gilų tiek moralinį,...

Skaityti toliau

Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

by Ditė Česėkaitė
2021 04 05
0
Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

Nors pandemija vis dar neatleidžia savo gniaužtų, gyvūnų šeimininkai jau svarsto, kaip po karantino grįžus į darbo vietas prie pakitusių...

Skaityti toliau

Skaitymo įprotį kurkime šeimose

by Kristina Aleknaitė
2021 04 03
0
Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį

Jau nuo balandžio 2 d., kurią visame pasaulyje yra minimas ne tik pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimtadienis, bet ir Vaikų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas
  • Paprasta apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
Paukščio gyvybę išsaugoti gali lipdukas

Paukščio gyvybę išsaugoti gali lipdukas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai