Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu

Zigmas Zinkevičius, www.delfi.lt
2011 04 14 20:55
9
Akademikas Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Akademikas Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Akademikas Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.
Akademikas Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad lietuviai, o ne lenkai, Vilnijoje turi integruotis. Lietuviai čia atvažiavo. Čia – lenkų žemė. Jie čia visada gyveno. Ar jis teisus?

Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Todėl jie išlaikė labai daug senosios indoeuropiečių kalbos elementų. Su lenkais jie tada nesisiekė, skyrė vakarų baltai jotvingiai.

Tiesioginis kontaktas tarp lietuvių ir lenkų atsirado vėliau, kai kryžiuočiai pavergė jotvingius ir juos išnaikino. Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, kitaip sakant, išmoktinė. Jos paplitimą nulėmė tragiški Lietuvos įvykiai XIV amžiaus antrojoje pusėje. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jogailos vainikavimas Lenkijos karaliumi davė impulsą Lietuvos polonizacijai, kuri po to visą laiką stiprėjo. Todėl ir dabar lenkų kalba sudaro salas lietuvių kalbos plote, kurios nesiekia lenkų teritorijos.

Sulenkinti lietuviai paliko ryškius pėdsakus šiaurės rytų Lenkijoje – vietinėje lenkų kalbos tarmėje ir vardyne. Tai ištyrė lenkų kalbininkai. Man parūpo ištirti lietuvių kalbos elementus to krašto dabartinių gyventojų pavardėse. Tai buvo padaryta ir rezultatai išdėstyti dviejose nedidelėse knygose: vienoje – Suvalkų ir Augustavo krašto pavardėse (išleista 2010 m.), antroje – buvusios Balstogės vaivadijos (panaikintos 1998 m.) pavardėse (išleista 2011 m.).

Dabar tiriamos vietinių (ne atvykėlių) Vilnijos gyventojų pavardės. Tų gyventojų sulenkinimo procesą aprašė lenkų kalbininkė Halina Turska. Nuėmus pavardžių lenkišką apvalkalą (fonetiką ir slaviškas priesagas) lieka gražūs seni lietuviški asmenvardžiai, iš kurių tos pavardės padarytos. Pavyzdžiu tebūnie asmenvardžiai, kuriems pradžią davė vilkas. Vilko vardą turėjusio žmogaus sūnų lietuviai vadindavo Vilkaitis. Toks pavadinimas išliko dabartinėse lenkiškai kalbančių žmonių pavardėse Vilkoit ir Vilkoic. Sūnaus pavadinimai būdavo daromi dar su priesaga –onis, taigi Vilkonis, išlikęs sulenkintoje pavardėje Vilkanec (priesaga -onis buvo sistemingai keičiama į -anec). Vardo Vilkas mažybinė forma Vilkelis išliko sulenkintoje pavardėje Vilkel. Dar plg. Vilkin – iš lietuvių Vilkinis ar Vilkýnas (reiškė irgi Vilko sūnų), Vilkiš – iš Vilkišius ir kt.

Tokių pavardžių galima nurodyti labai daug, tiesiog šimtus. Kokia nesąmonė būtų lietuviškas, tik sulenkintas, pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis, kaip reikalauja lenkai, juolab, kad asmenvardžiai, iš kurių padarytos sulenkintos pavardės, atspindi didingą Lietuvos senovę. Tie asmenvardžiai labai įdomūs ir daug pasakantys apie krašto praeitį.

Šypseną kelia V. Tomaševskio siūlymas nueiti Vilniuje į senas kapines, esą ten vien lenkiškos pavardės. Betgi jos niekuo nesiskiria nuo aptartų „vilkinių“ pavardžių. Paminklų užrašuose skaitome: Malwina Adomajcis, Janina Awiżen, Franciszka Burblis, Helena Giedrys, Janina Grażul, Wincenty Jodagalwis, Adolf Mazgel, Dominik Pumpuć… Išimtį sudaro atvykusių iš senųjų Lenkijos žemių (ne vėliau sulenkintųjų) pavardės. Jos visai kitokios. Beje, taip senose kapinėse yra ne tik Vilnijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Negi V. Tomaševskis nežino, kad iki 1918 m. lietuvių pavardės buvo rašomos lenkiškai.

Pasirodo, V. Tomaševskis nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo Lietuvos padarinys. To neįmanoma paneigti. Turime gerbti žmonių tautinius jausmus, bet nevalia jiems meluoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I.Degutienė: Nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų kursto V.Tomaševskis
  2. J.Laučiūtė. Lenkai Vilnijoje: politika ir statistika
  3. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  4. B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams
  5. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  6. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  7. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  8. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  9. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  10. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  11. Kaip būti lietuviu
  12. V.K. Apie Tomaševskį, krašto autochtonus bei rinkimus
  13. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Nors vienas rimtas žmogus gynė Lietuvos poziciją.
    Ačiū.

    Atsakyti
  2. Žemaitis says:
    10 m. ago

    Dar yra gyvų žmonių, galinčių papasakoti, kaip lenkų pavardės Vilnijos krašte atsirado. Mano anyta gyvenusi Dzūkijos dalyje, kur buvo okupavę lenkai, pasakojo kaip jos motiną Avižienytę padarė Avsianka, o ištekėjusią ne Vitzbeliene, o Vitzbel. Ir ką bešnekėti apie vardus, jei lenkino pavardes! Lietuviškais vardais iš vis kunigai nekrikštydavo, už tai ir buvo vien Jadvygos, Kristinos, Vandos

    Atsakyti
  3. Barbora says:
    10 m. ago

    Kad būt Kristinos, Žemaiti, ale kad dažniausiai Krysios 😀 Tipo, žiurkės 😀

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Jei Kristina – tipo Krysia,
    tai irgi gaunas, kad Kristus – tipo Krysius.

    Atsakyti
  5. Ona Baliukienė says:
    10 m. ago

    Tai tik rodo V. Tomaševskio, kaip trumparegio politiko , sąmoningą ar nesąmoningą išsišokimą.Visi ir toliau gyvensime ,kaip gyvenę, Lietuvoje.
    Prisimenu, kaip net V. Gorbačiovas yra pasakęs, kad Prūsija yra nuo senovės Rusija…Negi jis nežinojo istorijos?
    Tokie pasisakymai sukelia man tik šypseną, kiti įsižeidžia, bet rezultatas yra tas pats-sudrumstas vanduo nuteka, nusistovi.

    Atsakyti
  6. Entanis says:
    10 m. ago

    Ot debilas. Senas tu pirdzius, nueik i rasu ar bet kurias kapines ir nevelnio tu nerasi savo Vilkaiciu ir Adomajciu. Cia vienetiniai atvejai, kai zmones zenijosi ir buvo pasirinkta vyro lietuvio pavarde. Cia Lietuva galu gale gi. O meilei nera tautybes kliuciu. Lenkai nuo amziu cia gyvena, vietiniai lietuviai ta seniai zino ir nieks nekelia problemu. O tikri tikriausi lietuviai vilniuje negyvena. tai atvykeliai, kurie susitike klausia viens kito is kokio krasto…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Nemanyk, kad esi neatrandamas – tada jokie atsiprašymai nebepadės.
      O jokių lenkų Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo: Lietuva – lietuvių šalis, kaip ir Lenkija – lenkų. Taigi Lietuvoje gyvena lietuviai, o Lenkijoje – lenkai.
      Jei kas nori būti lenkais, tas tegul važiuoja į Lenkiją.

      Atsakyti
  7. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    Arvydas Damijonaitis,INFORMACIJA:“Tikrų lenkų”,tomaševskių antilietuviška provokacinė “politika” yra
    aplaistyta lietuvių krauju:
    Širvintų rajono Draučių kaime 1998m
    vasario 15 d “tikras lenkas” L.ZAVISTONOVIČ dviem medžiokliniais
    šautuvais sušaudė kaimynus,dešimt lietuvių ūkininkų su
    vaikais;
    Neapykantą,primityvų antilietuvišką fanatizmą skatina Lietuvos įstatymų
    nepaisymas kai kuriuose Rytų Lietuvos miesteliuose ir kaimuose
    (pavyzdžiui,užrašai okupacine lenkų kalba).
    Lietuvos teritorijoje būtina užtikrinti Lietuvos įstatymų veikimą.
    ..

    Atsakyti
  8. danutė says:
    9 m. ago

    Pažįstu vieną ponią iš Švenčionių rajono, ji sakė, jos vyras pavarde Grigonis Lenkijos okupacijos metais buvo pavadintas Grigianec, o vienos pažįstamos vilnietės pavardė Juodgalvytė, buvo Lenkijos okupacijos metais pase užrašyta Černogoluvna. Čia atsakymas komentatoriui” Etnanis”. Černogoluvna tikrai atrodo nelietuviška pavardė. Lietuvių pavardės išduodant pasus būdavo išverčiamos į lenkų kalbą. Tą patį darė rusai prie caro, versdavo pavardes į rusų kalbą. Manau daug žmonių atsirastų, kurie pateiktų nemažai tokių pavyzdžių.Be to, Vilniuje kapinėse daug lenkiškų kapų, nes lietuviai daugiau gyveno kaime,todėl išsaugojo lietuvių kalbą, o lenkai, rusai, žydai daugiau miestuose. Yra išleista 1957 m. knyga Stasys Matulaitis.Atsiminimai . Joje aprašoma apie XIX a. lietuvių rusinimą ir lenkinimą.Tereikia tik pasiskaityti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Alkas.lt koliažas

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

2021 03 04
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Agurkai – naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Pavasariui – lengvai parauginti agurkai

2021 04 19
Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 499; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
20
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

Anglų kalba turtingesnė? Įsiminė viena LRT radijo žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus vesta Aktualijų studijos laida, kurios tema man pasirodė gana svarbi:...

Skaityti toliau

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 17
10
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Kovo 17-oji skaudi diena Lietuvai. Lenkija iki šiol nepripažįsta Pietryčių Lietuvos okupacijos ir lietuvių genocido vykdyto okupuotose žemėse. Priešingai, ir...

Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 08
35
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis

V.Turčinavičius. Vilniaus krašto veiksnys Lietuvos likimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai